Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-29 · Administracinė byla Nr. I-2257-423/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-29
Bylos Nr.
I-2257-423/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00106-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-2257-423/2015Proceso Nr. 3-62-3-00106-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 29 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

nedalyvaujant pareiškėjui A. S., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl turinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 724 Eur turtinės žalos atlyginimą (b.l. 5-6).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. 2014-10-16 Alytaus pataisos namuose vyko bendroji neplaninė krata ir daiktų svėrimas. Visus daiktus, kurie, jo nuomone, galėjo viršyti leistiną 30 kg daiktų svorį, jis iš anksto sudėjo į krepšį ir svėrimo metu perdavė pareigūnams, kad pastarieji padėtų juos į sandėlį. Krepšyje buvo sportinis kostiumas „Gucci“ 347 Eur vertės, sportinis kostiumas „Audimas“ 115 Eur vertės, VSB prailgintuvas 5 Eur vertės, pultas nuo žaidimų konsolės „IXBOX 360“ su akumuliatoriumi 40 Eur vertės, laidas nuo „IXBOX 360“ krovimui 20 Eur vertės, guminės šlepetės „Nike“ 8 Eur vertės, sportinis krepšys „Puma“ 26 Eur vertės, vilnonės kojinės 4 Eur vertės, Megztinis „Mexx“ 58 Eur vertės, džinsai 43 Eur vertės, marškinėliai „Burrbery“ 58 Eur vertės. Minėti daiktai jam nebuvo grąžinti. Praėjus 12 dienų jis kreipėsi į pataisos namų direktorių, kad būtų grąžinti paimti daiktai. Pataisos namų administracija į jo skundą atsakė, kad joks asmeninių daiktų viršsvoris iš jo paimtas nebuvo. Dėl minėtų daiktų dingimo jis patytė turtinę 724 Eur žalą, kurią privalo atlyginti savo pareigas netinkamai atlikę pareigūnai. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 724 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime (b.l. 10-12) nurodė, kad 2014-10-16 nuo 9.30 val. iki 11.55 val. Alytaus pataisos namų 8-ame lokaliniame sektoriuje 18 būryje buvo atlikta nuteistųjų bendroji neplaninė krata – asmeninių daiktų svėrimas. Prieš atliekant kratą ir nuteistųjų daiktų svėrimą, nuteistiesiems buvo leista per 15 minučių susirinkti asmeninius daiktus. Sveriant nuteistųjų daiktus, rastas asmeninių daiktų viršsvoris buvo paimtas, užregistruotas ir padėtas į įstaigos sandėlį. Iš Nuteistųjų daiktų priėmimo – išdavimo registro matyti, kad 2014-10-16 iš pareiškėjo A. S. jokie daiktai paimti nebuvo. Neesant įsitaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo atlyginti turtinę žalą pareiškėjui. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, atstovai. Jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla išnagrinėta pareiškėjui, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, turtinę 724 Eur žalą, kurią patyrė dėl to, kad nuteistųjų bendrosios neplaninės kratos – asmeninių daiktų svėrimo Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) metu buvo paimti ir jam negrąžinti asmeniniai daiktai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

LR Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-10-16 nuo 9.30 val. iki 11.55 val. Alytaus PN 8-ame lokaliniame sektoriuje 18 būryje buvo atlikta nuteistųjų bendroji neplaninė krata – asmeninių daiktų svėrimas, kartu buvo atlikta 18-ojo būrio miegamųjų apžiūra. Prieš atliekant kratą ir nuteistųjų daiktų svėrimą, nuteistiesiems buvo leista per 15 minučių susirinkti asmeninius daiktus. Sveriant nuteistųjų daiktus, rastas asmeninių daiktų viršsvoris buvo paimtas, užregistruotas ir padėtas į įstaigos sandėlį. Svėrimo metu nuteistieji (pareiškėjas taip pat) pretenzijų nepareiškė (b.l. 17-20). 2014-10-28 pareiškėjas kreipės į Alytaus PN direktorių, prašydamas grąžinti per svėrimą iš jo paimtą sportinį krepšį „Puma“ su daiktais (b.l. 23). 2014-11-13 rašte Nr. 8-13307 Alytaus PN administracija nurodė, kad iš pareiškėjo 2014-10-16 bendrosios neplaninės kratos ir daiktų svėrimo metu jokių asmeninių daiktų viršsvoris nebuvo paimtas (b.l. 8, 24). 2014-12-05 pareiškėjas pateikė skundą Teisingumo ministerijai, kuriame nurodė, jog bendrosios neplaninės kratos ir daiktų svėrimo metu Alytaus PN iš jo buvo paimtas asmeninių daiktų viršsvoris, prašė daiktus surasti ir juos grąžinti (b.l. 25-26). 2015-01-09 rašte Nr. 2S-118 Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos nurodė, jog, išnagrinėjus pareiškėjo skundo medžiagą, nustatyta, jog iš pareiškėjo 2014-10-16 bendrosios neplaninės kratos ir daiktų svėrimo metu asmeninių daiktų viršsvoris nebuvo paimtas ir pareiškėjo skundas atmestas (b.l. 7, 29).

Kratos bei daiktų svėrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir peržiūros instrukcija, patvirtinta 2014-09-10 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-362, bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), kurių 57 punkte numatyta, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų, neįskaitant iki 3 metų vaikams, gyvenantiems pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtinų daiktų, bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos - 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti bendrą daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems ir kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami. Paėmus daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas, kurį pasirašo daiktus ir reikmenis paėmęs pareigūnas, konvojaus viršininkas ir nuteistasis. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų daiktus ir reikmenis registruoja specialiame žurnale. Paimti daiktai, išskyrus draudžiamus turėti, saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu - kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi daiktai grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, šie daiktai paimami vadovaujantis šio punkto nuostatomis.

Alytaus PN 2014-10-16 protokole Nr. 6821 užfiksuota, kad minėtos bendrosios neplaninės kratos – asmeninių daiktų svėrimo metu nuteistųjų daiktai, kurie viršijo leistiną svorį, buvo padėti į įstaigos sandėlį (b.l. 17). Nuteistųjų daiktų priėmimo - išdavimo registras patvirtina, kad 2014-10-16 iš pareiškėjo A. S. jokie asmeniniai daiktai paimti nebuvo (b.l. 18-20). 2015-04-02 Alytaus PN Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 4-2737 nurodyta, kad iš nuteistojo A. S. joks asmeninių daiktų viršsvoris 2014-10-16 bendrosios neplaninės kratos ir nuteistųjų asmeninių daiktų svėrimo metu nerastas ir iš nuteistojo nebuvo paimti jokie asmeniniai daiktai (b.l. 51). Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. Š., N. G., J. L., E. B.. Minėti liudytojai nurodė, jog iš pareiškėjo 2014-10-16 bendrosios neplaninės kratos ir daiktų svėrimo metu jokių asmeninių daiktų viršsvoris nebuvo paimtas. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jie nuoseklūs neprieštarauja vieni kitiems ir faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti pareiškėją apkalbėti. Liudytojai N. F. ir M. P. tiksliai neprisiminė, ar iš pareiškėjo buvo paimtas asmeninių daiktų viršsvoris, kadangi trumpai dalyvavo daiktų svėrime, tačiau patvirtino 2014-10-16 protokole nurodytas aplinkybes. Liudytojas nuteistasis V. G. nurodė, kad buvo paimtas daiktų viršsvoris iš pareiškėjo, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti, kokie konkrečiai daiktai buvo paimti. Tačiau šio liudytojo parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pažymėtina, kad liudytojas atlieka bausmę kartu su pareiškėju, kartu buvo etapuotas į teismo posėdį, todėl teismas šiuos liudytojo parodymus atmeta ir vertina kaip bandymą padėti pareiškėjui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde teismui pareiškėjas nurodė iš jo 2014-10-16 bendrosios neplaninės kratos ir nuteistųjų asmeninių daiktų svėrimo metu paimtus ir negrąžintus daiktus, t.y. sportinis krepšys „Puma“, kuriame buvo sportinis kostiumas „Gucci“, sportinis kostiumas „Audimas“, VSB prailgintuvas, pultas nuo žaidimų konsolės „IXBOX 360” su akumuliatoriumi, laidas nuo „IXBOX 360“ krovimui, guminės šlepetės „Nike“, vilnonės kojinės, marškinėliai „Burrbery“, megztinis „Mexx“, džinsai (b.l. 5-6). Tačiau 2014-10-28 skunde Alytaus PN direktoriui pareiškėjas nurodė, jog iš jo svėrimo metu buvo paimtas sportinis krepšys su daiktais, konkrečių paimtų daiktų neįvardijo (b.l. 23). 2014-12-05 skunde nurodė, jog buvo paimtas sportinis krepšys „Puma“, sportinis kostiumas „Gucci“, sportinis kostiumas „Audimas“, šortai „Adidas“, VSB prailgintuvas, pultas nuo žaidimų konsolės „IXBOX 360“ su akumuliatoriumi, laidas nuo „IXBOX 360“ krovimui, guminės šlepetės „Nike“, vilnonės kojinės, marškinėliai „Burrbery“ (b.l. 25-26). Taigi, minėtuose skunduose pareiškėjas skirtingai įvardijo paimtus iš jo daiktus: 2014-10-28 skunde konkrečių daiktų nenurodė, 2014-12-05 skunde nenurodė džinsų ir megztinio „Mexx“, kuriuos nurodė skunde teismui, tačiau nurodė šortus „Adidas“, kurių nenurodė skunde teismui.

Byloje esantys duomenys apie pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitą bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo raštas „Dėl A. S. daiktų“ (b.l. 63, 66-67) nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjo skunde nurodyti asmeniniai daiktai buvo paimti iš pareiškėjo 2014-10-16 bendrosios neplaninės kratos ir nuteistųjų asmeninių daiktų svėrimo metu. Alytaus PN 2015-05-09 rašte (b.l. 75) nurodyta, jog K. S. siuntė siuntinį nuteistajam V. C., siuntinyje buvo sportinis kostiumas, siuntinys 2014-06-27 buvo priimtas Alytaus PN ir perduotas nuteistajam V. C.. Tačiau ši aplinkybė neįrodo, jog tokiu būdu sportinis kostiumas buvo siųstas pareiškėjui ir, kad V. C. jį perdavė pareiškėjui. Šioje ginčo situacijoje nėra svarbi aplinkybė, ar pareiškėjas iš viso turėjo jo nurodytus asmeninius daiktus.

Taigi, byloje esantys objektyvūs, patikimi ir neginčijami įrodymai nepatvirtina, jog iš pareiškėjo 2014-10-16 bendrosios neplaninės kratos ir nuteistųjų asmeninių daiktų svėrimo metu Alytaus PN buvo paimti ir jam negrąžinti skunde nurodyti asmeniniai daiktai. Teismo posėdžio metu nebuvo nustatyti Alytaus PN veiklą reglamentuojančių teisės normos pažeidimai kratos metu, todėl pareiškėjo argumentai dėl skunde nurodytų daiktų dingimo kratos metu pagrįsti tik pačio pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad dėl dingusių daiktų pareiškėjas pretenzijas pareiškė tik 2014-10-28 (b. l. 23).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė nei Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė turtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais bei 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė