Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-3741-968/2022

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-14
Bylos Nr.: eA-3741-968/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02900-2022-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Iveta Pelienė
Pareiškėjas: C. M. N.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-3741-968/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02900-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos C. M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos C. M. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja C. M. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21S33528 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Migracijos departamentui ji pateikė Prašymą, kuriame nurodė, kad privalėjo išvykti iš (duomenys neskelbtini), nes buvo persekiojama už tai, jog priklausė socialinei grupei – judėjimui pavadinimu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) Vyriausybė siunčia kareivius žudyti (duomenys neskelbtini) judėjimo narių.

2.2. Migracijos departamentas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Ji dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) organizacijai ji bijo būti nužudyta kilmės šalyje patyrė, o grįžti į kilmės valstybę ji negali, nes šalyje vyksta neramumai dėl separatistinių judėjimų, bendra situacija šalyje kelia grėsmę taikiems civiliams.

2.3. Surinkta informacija apie kilmės valstybę patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) organizacija konfrontuoja su (duomenys neskelbtini) armija ir oficialiai susivienijo su (duomenys neskelbtini) valdančiąja taryba bei (duomenys neskelbtini) gynybos pajėgomis. Taigi, (duomenys neskelbtini) nariai susiduria su rizikos lygiu, kurio pakanka sukurti pagrįstą persekiojimo baimę, todėl individualiai vertinant pareiškėjos situaciją, tikėtina, kad yra pagrįsta tikimybė, jog pareiškėja savo kilmės valstybėje susidurs su persekiojimu ir smurtu. Aplinkybė, kad ji negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės.

2.4. Pareiškėja yra moteris, todėl remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros; toliau – EPPB) nustatytais reikalavimais turi būti priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei net pagal du kriterijus (moteris ir (duomenys neskelbtini) organizacijos narė), o pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“. Atsižvelgiant į tai, jos teigimu, individuli grėsmė yra preziumuojama ir papildomai grėsmės įrodinėti nereikia.

2.5. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti Prašyme nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjos pasakojimas apie priežastis, dėl ko ji negali grįžti į kilmės valstybę, yra ne individualaus pobūdžio, bet paremtas bendro pobūdžio informacija (kilmės šalyje vykstantys neramumai dėl separatistinių judėjimų), o bendra saugumo padėtis per se (pati savaime) nelemia prieglobsčio suteikimo, kadangi yra vertinama individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Pareiškėja, grįsdama prieglobsčio prašymą, nurodė ne asmeniškai patirtas grėsmes, bet iš esmės bendro pobūdžio teiginius. Be to, ji aiškiai apklausos metu nurodė, kad asmeniškai jokių grasinimų kilmės valstybėje nepatyrė, o (duomenys neskelbtini) veikloje ji asmeniškai nedalyvavo. Pareiškėjos pasakojimas apie tariamai patirtas grėsmes (namo susprogdinimas) yra nepatvirtintas jokiais, be pareiškėjos pasakojimo, objektyviais įrodymais. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvus surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nebuvo nustatyta, kad šiuo atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, jog deklaruojama baimė grįžti vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, todėl, atsakovo vertinimu, ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

3.2. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėja jokių dokumentų, patvirtinančių savo narystę (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentui nepateikė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nenurodė konkrečių, detalių aplinkybių, dėl kurių galėtų kilti reali grėsmė jos gyvybei ar saugumui, todėl nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Apklausos metu paklausus pareiškėjos, dėl kokių priežasčių ji atvyko į Baltarusijos Respubliką, ji atsakė, kad jos tikslas buvo studijos (anot pareiškėjos ji Baltarusijos Respublikoje gyveno nuo 2020 m. gruodžio mėn.). Pradėjus tikslinti, dėl kokių priežasčių pareiškėja išvyko iš Baltarusijos Respublikos ir atvyko į Lietuvą, ji kelis kartus pakartotojo, kad jai baigėsi pinigai, dėl to buvo sunku gyventi Baltarusijoje ir ji nusprendė prašyti prieglobsčio. Taigi, Migracijos departamento vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas yra pateiktas ne siekiant gauti tarptautinę apsaugą, bet išimtinai dėl ekonominių priežasčių.

3.4. Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjai gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjos situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Deklaratyvūs pareiškėjos skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, o Sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, nesant šiuos teiginius galinčių pagrįsti dokumentų, t. y. iš esmės vien pareiškėjos nesutikimas su priimtu Sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti jį neišsamiu, nepagrįstu ar naikintinu.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu pareiškėjos C. M. N. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) pilietei C. M. N. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja, nurodydama priežastis, kodėl ji išvyko iš kilmės valstybės, kodėl ji negali į ją grįžti, nurodydama aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia Prašymą, yra nenuosekli, pareiškėjos pateikiama informacija skiriasi – vienas aplinkybes pareiškėja nurodė Prašyme, visai kitas nurodė teismo posėdyje. Tačiau pareiga nurodyti teisingas aplinkybes, kodėl asmuo prašo prieglobsčio, tenka pačiam asmeniui, o kai pareiškėja atsakovui nurodė vienas aplinkybes, teismo posėdyje kitas – atsiranda pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjos pateikiama informacija nėra teisinga ir tiksli.

6. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, jog pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jos asmens tapatybę ar pilietybę. Pareiškėja aiškino, kad yra iš (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) valstijoje. Jos išvykimą iš (duomenys neskelbtini) lėmė (duomenys neskelbtini) organizacijos, kuriai priklauso ir pati pareiškėja, narių persekiojimas. Nors asmeniškai su jokiais grasinimais nesusidūrė, ji negali grįžti į kilmės valstybę, nes jos tėvas su broliu yra pagrobti, ji neturi jokių žinių apie juos iki šiol, todėl nebėra pas ką grįžti. Šiuo metu vyksta (duomenys neskelbtini) žmonių gyvenamojoje vietovėje bei tai, kas yra daroma su tais žmonėmis, yra daugiau nei grėsmė, todėl yra pagrįsta tikimybė, jog pareiškėja savo kilmės valstybėje susidurs su persekiojimu ir smurtu. Įvertinęs pareiškėjos individualią situaciją ir apklausos rezultatus, Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje pareiškėja buvo asmeniškai susidūrusi su persekiojimo veiksmais. Kadangi pareiškėja papasakojo, kad prieš atvykstant į Lietuvą studijavo ir gyveno Baltarusijoje, tačiau dingus tėvui ir netekus finansavimo šaltinio jai pasidarė sunku ir ji nusprendė atvykti į Lietuvą bei kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamentas darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad pareiškėja Prašymą pateikė išimtinai dėl ekonominių priežasčių, nei dėl grėsmės savo laisvei ar gyvybei. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę, įvertino pareiškėjos paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjai negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjos subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados.

7. Teismas nelaikė pagrįstais pareiškėjos teiginius, jog ji negali grįžti į kilmės valstybę dėl kilmės valstybėje vykstančių neramumų ir separatistinių judėjimų, ir nurodė, kad nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra informacija apie kilmės valstybę, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Iš Migracijos departamento tyrimo metu surinktos informacijos matyti, kad nagrinėjamu atveju bendra saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) nors ir suponuoja apie individualios persekiojimo grėsmės tikimybę, tačiau ne visi (duomenys neskelbtini) nariai susiduria su rizikos lygiu, kurio reikia, norint sukurti pagrįstą persekiojimo baimę. Siekiant įvertinti, ar yra pagrįsta tikimybė, jog asmuo individualiai gali susidurti su persekiojimu, turi būti atsižvelgiama į tai kokiu lygiu asmuo yra įsitraukęs į organizacijos veiklą, kokias funkcijas atlieka, ar yra viešai žinomas, pasirodo žiniasklaidoje, ar aktyviai dalyvauja organizacijos susirinkimuose ir vykdomoje veikloje. Apklausos metu pareiškėja patvirtino, kad nors teoriškai ir buvo (duomenys neskelbtini) narė, šios organizacijos vykdomoje veikloje nedalyvavo. Ji neužsiminė, kad aktyviai dalyvavo organizacijos susirinkimuose, reginiuose, demonstracijose, skleidė informaciją apie (duomenys neskelbtini) judėjimo tikslus ar atliko kitokio pobūdžio funkcijas. Apklausos metu, paprašyta nurodyti ar asmeniškai susidūrė su grasinimais ar persekiojimu, atsakė neigiamai. Taip pat nenurodė jokios informacijos, kad buvo uždaryta į kalėjimą, kad būtų išduotas jos arešto orderis ar šeimos nariai būtų informavę, kad gyvenamojoje vietoje jos ieško teisėsaugos pareigūnai. Jos teigimu, 2021 m. sausio mėn. šeimos namas buvo susprogdintas, tačiau nedetalizavo jokių to įvykio aplinkybių, apie tai sužinojo jau būdama Baltarusijoje iš kažkokios merginos. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja legaliai atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio joje nesikreipė. Apklausos metu nurodė, kad nebegalėjo susisiekti su tėvu, nebeturėjo pinigų, nebegalėjo grįžti į kilmės valstybę, todėl nusprendė kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje, neteisėtai kirsto sieną, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką. Įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjos Prašymo motyvus, atsižvelgęs į pareiškėjos apklausų metu išdėstytus argumentus, teismas sprendė, jog nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Pareiškėjos deklaruojamą baimę grįžti teismas laikė hipotetinio pobūdžio ir nelaikė visiškai pagrįsta, o kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jai nesuteikė pabėgėlio statuso.

8. Teismo vertinimu, atsakovas, remdamasis pareiškėjos nurodytomis individualiomis aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju surinko aktualią informaciją apie separatistinę Vakarų Afrikos valstybę – (duomenys neskelbtini), jos teritoriją, gyventojus. Aptarė (duomenys neskelbtini) kovas su (duomenys neskelbtini) dėl nepriklausomybės, šioje valstybėje veikusius ir veikiančius judėjimus. Tyrimo metu nustatė, kad 2017 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) Vyriausybė uždraudė (duomenys neskelbtini) kaip teroristinę organizaciją, sistemiškai persekioja (duomenys neskelbtini) šalininkus, juos areštuoja, sulaiko, nužudo masinių renginių metu. Gaunama pranešimų, kad asmenys priklausantys (duomenys neskelbtini) ir kitiems judėjimams, dingsta be žinios, kviečiami apklausoms, tardomi. Atsižvelgęs į tai, įvertino pareiškėjos pasakojimą kilmės valstybės kontekste ir konstatavo, kad pareiškėja neatitinka profilio asmens, kuris galėtų būti persekiojamas dėl sąsajų su (duomenys neskelbtini). Taip pat, pažymėjo, kad individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį, nenustatyta. Kaip matyti, Migracijos departamentas atlikdamas tyrimą rėmėsi skirtingais, patikimais ir nagrinėjamu atveju aktualiais (nuo 2014 m. iki 2021 m. gegužės mėn.) informacijos šaltiniais.

9. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjai Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas sprendė, kad pareiškėja be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nei Migracijos departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Kaip matyti, atsakovas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjos nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus. Nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindų vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėja neįvardijo kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjai gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

Atsiliepimas

10. Dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, teismas nesutiko su atsakovo atsiliepime išsakytais argumentais. Teismas sprendė, jog nustatytas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis yra neproporcingas, todėl sumažino šį laikotarpį iki 3 metų, o kitas skundžiamo Sprendimo dalis laikė teisėtomis ir pagrįstomis.

III.

11. Pareiškėja C. M. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausyta tiesiogiai.

12. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Taip pat ji nesutinka su teismo argumentais, kad jos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

12.2. Pareiškėja išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes ten vyksta karas prieš (duomenys neskelbtini), žudomi žmonės, o ji kaip tik ir yra iš (duomenys neskelbtini) žemės ir priklauso (duomenys neskelbtini) (čiabuviams separatistams) organizacijai. Jos tėvas dar vis tebėra (duomenys neskelbtini) narių mokytojas, todėl pasirūpino, kad ji galėtų studijuoti Baltarusijoje nuo 2020 m. gruodžio mėn. Nuo sausio mėn. negalėjo susisiekti su savo tėvu ir broliu, todėl nutarė susisiekti su savo kaimo bendruomene. Jie pareiškėjai pasakė, kad jos tėvas ir brolis yra pagrobti, nes priklauso (duomenys neskelbtini) organizacijai, o namas sudegintas. Ji liko Baltarusijoje, neturėdama į ką kreiptis, todėl atvyko į Lietuvą prašyti prieglobsčio, nes, sugrįžus atgal į (duomenys neskelbtini), jos gyvybei grėstų pavojus. Ji priklauso (duomenys neskelbtini) žmonių įkurtai (duomenys neskelbtini) organizacijai, tačiau organizacijos veikloje nedalyvavo, ją organizacijos nare įregistravo tėvas, kai ji dar buvo maža. Jos tėvas buvo karininkas, tačiau nepritarė kovai prieš (duomenys neskelbtini) žmones, todėl atsistatydino. Pareiškėja apibūdino organizacijos atributiką, nurodė jos vadovą ir veikimo teritoriją. Pasak pareiškėjos, pagrindinis organizacijos tikslas yra atsiskyrimas nuo (duomenys neskelbtini). Paprašius nurodyti, ar ji turi narystę patvirtinantį dokumentą, atsakė, kad jai buvo išduota narės kortelė, tačiau viskas buvo sunaikinta, kai buvo susprogdinti jos šeimos namai. Ji kilmės valstybę paliko 2021 m. gruodžio 28 d., viena, kadangi jos tėvą ir brolį išsivedė ir ji iki šiol nežino, kur jie yra. Pareiškėja asmeniškai su grėsmėmis nesusidūrė, tačiau mano, jog tai, kas yra daroma (duomenys neskelbtini) žmonėms, yra daugiau nei grėsmė. (duomenys neskelbtini) Vyriausybė siunčia kariuomenę žudyti (duomenys neskelbtini) žmones. Ji nebežino ką daryti, nebeturėjo pas ką grįžti, todėl nusprendė kreiptis dėl prieglobsčio.

12.3. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog jos prašymas yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

Šalies argumentai

12.4. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti savo kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Kad jos kilmės šalyje nusikalstamumas ir kriminogeninė situacija yra itin bloga, pripažino ir atsakovas. Sprendime nurodoma kilmės šalies informacija taip pat patvirtina pareiškėjai kilusios grėsmės realumą. Atsakovas taip pat nevertino, ar kilmės šalyje valstybė realios pagalbos nukentėjusiems nuo smurto asmenims teikia, t. y. nevertino pareiškėjos teiginių, jog grąžinus ją į kilmės šalį, gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos.

12.5. Iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog išsiuntus ją į kilmės šalį jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

Atsiliepimas

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Vertinant bendros saugumo padėties (duomenys neskelbtini) kontekste, ne visi (duomenys neskelbtini) nariai susiduria su rizikos lygiu, kurio reikia, norint sukurti pagrįstą persekiojimo baimę. Siekiant įvertinti, ar yra pagrįsta tikimybė, jog asmuo individualiai gali susidurti su persekiojimu, turi būti atsižvelgiama į tai, kokiu lygiu asmuo yra įsitraukęs į organizacijos veiklą, kokias funkcijas atlieka, ar yra viešai žinomas, pasirodo žiniasklaidoje, ar aktyviai dalyvauja organizacijos susirinkimuose ir vykdomoje veikloje. Apklausos metu pareiškėja patvirtino, kad nors teoriškai ir buvo (duomenys neskelbtini) narė, šios organizacijos vykdomoje veikloje nedalyvavo. Apklausos metu, paprašyta nurodyti, ar asmeniškai susidūrė su grasinimais ir persekiojimu, atsakė neigiamai. Ji nenurodė jokios informacijos, kad buvo uždaryta į kalėjimą, kad būtų išduotas jos arešto orderis ar šeimos nariai būtų informavę, kad gyvenamojoje vietoje jos ieško teisėsaugos pareigūnai. Jos teigimu, 2021 m. sausio mėn. šeimos namas buvo susprogdintas, tačiau ji nedetalizavo jokių to įvykio aplinkybių, apie tai sužinojo jau būdama Baltarusijoje iš kažkokios merginos. Pareiškėja legaliai atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio joje nesikreipė. Apklausos metu nurodė, kad nebegalėjo susisiekti su tėvu, nebeturėjo pinigų, nebegalėjo grįžti į kilmės valstybę, todėl nusprendė kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje, neteisėtai kirsto sieną, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką. Taigi šiuo atveju pareiškėja neatitinka asmens, kuris galėtų būti persekiojamas dėl sąsajų su (duomenys neskelbtini), profilio, o individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį, nenustatyta. Kaip matyti, Migracijos departamentas atlikdamas tyrimą rėmėsi skirtingais, patikimais ir nagrinėjamu atveju aktualiais (nuo 2014 m. iki 2021 m. gegužės mėn.) informacijos šaltiniais. Pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti teismo įvertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų, atsakovo teigimu, pareiškėja nepateikė, o deklaratyvūs teiginiai, kad teismas netinkamai išnagrinėjo jos skundą, laikytini nepagrįstais.

13.2. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) valstijoje. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) valstijoje nėra realios galimybės patirti beatodairišką smurtą ir vien dėl buvimo teritorijoje nekyla grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei, todėl pareiškėjai pagrįstai nebuvo suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

13.3. Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjos prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo būtinybės. Migracijos departamentas taip pat surinko kilmės valstybės informaciją pareiškėjos nurodytų aplinkybių kontekste, pagal kurią grįžtantiems į (duomenys neskelbtini) asmenims, kurie tapo prekybos žmonėmis aukomis, yra suteikiama pagalba.

13.4. Skundžiamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėja nepateikė. Jos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 21S33528, kuriuo pareiškėjai nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausyta tiesiogiai.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjos prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes ji neatitinka Įstatymo 86?ir 87?straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ir nustatyti 3 metų įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti, tačiau nustatė neproporcingą laikotarpį uždrausti pareiškėjai atvykti, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytą laikotarpį iki 3 metų, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

18. Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Pareiškėjos vertinimu, kilmės šalies informacija patvirtina apie grėsmę jos gyvybei, sveikatai ir saugumui.

19. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

20. Įstatymo 86?bei 87?straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėja apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

21. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86?straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr.?A756-359/2014).

22. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2012 m. sausio 12?d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86?ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9?d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

23. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

24. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos LVAT praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., 2020?m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjos apeliacinis skundas.

26. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėja grindė tuo, jog ji negali grįžti į kilmės valstybę, nes joje vyksta neramumai dėl separatistinių judėjimų.

27. Dėl pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvo pažymėtina, jog šis motyvas iš esmės susijęs su situacija kilmės valstybėje. Pareiškėja nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes kilmės valstybėje vykdomas (duomenys neskelbtini) judėjimo narių persekiojimas, o ji priklausė šiam judėjimui, tačiau apklausos Migracijos departamente metu ji teigė, jog į šį judėjimą ją užregistravo tėvas, kai ji buvo visai maža, ir ji šio judėjimo veikloje tiesiogiai nedalyvavo. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) žemėje šiuo metu nėra saugu gyventi ((duomenys neskelbtini) vyriausybė siunčia kareivius žudyti šio judėjimo narius), todėl ji paliko šalį ir išvyko studijuoti į Baltarusiją. Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad, remiantis kilmės šalies informacija, (duomenys neskelbtini) vyriausybė sistemiškai persekioja (duomenys neskelbtini) šalininkus juos areštuojant, sulaikant, nužudant masinių renginių metu, bet ne visi (duomenys neskelbtini) nariai susiduria su rizikos lygiu, kurio reikia, norit sukurti pagrįstą persekiojimo baimę, turi būti atsižvelgiama į riziką turinčias įtakos aplinkybes, tokias kaip: dalyvavimo lygis ir pobūdis, asmens matomumas (pvz., viešai žinomas, pasirodo žiniasklaidoje), dalyvavimas susirinkimuose ar apraiškose ir kt. Pažymėtina, kad nors apklausos metu pareiškėja tvirtino esanti (duomenys neskelbtini) narė, tačiau nurodė, kad šios organizacijos veikloje nedalyvavo. Taip pat apklausos metu nenurodė, jog asmeniškai susidūrė su grasinimais ar persekiojimu. Nenurodė jokios informacijos, kad buvo uždaryta į kalėjimą, kad būtų išduotas jos arešto orderis ar šeimos nariai būtų informavę, kad gyvenamojoje vietoje jos ieško teisėsaugos pareigūnai. Teigė, kad 2021 m. sausio mėn. jos šeimos namas buvo susprogdintas, tačiau nedetalizavo jokių to įvykio aplinkybių, apie tai sužinojo jau būdama Baltarusijoje. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja legaliai atvyko į Baltarusiją, nurodė turinti Baltarusišką studijų vizą, tačiau dėl prieglobsčio Baltarusijoje nesikreipė. Taigi, įvertinus surinktą kilmės šalies bei prieglobsčio prašytojos pateiktą informaciją, konstatuotina, kad šiuo atveju nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį.

28. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta faktinių aplinkybių, jų nepateikė ir pareiškėja, kad jai kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nėra aplinkybių, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Taigi, tyrimo metu nenustačius persekiojimo požymių, t. y. neidentifikavus faktinių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjai jo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) grėsė arba gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, jog prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

29. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Remiantis duomenimis apie kilmės valstybę (žr., 2021 m. EPPB (angl. Country Guidance: (duomenys neskelbtini), 2021) gairės), nustatyta, kad pareiškėjos kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) valstijoje, (duomenys neskelbtini), nevyksta ginkluotas konfliktas, jos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) nevyksta beatodairiškas smurtas. Taip pat nenustatyta, kad šiuo metu pareiškėjos kilmės valstybėje vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, dėl kurių pareiškėjai turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas, ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra, todėl pagrįstai konstatuota, jog prieglobsčio prašytoja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

30. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjos atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje (jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) valstijoje) tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojama ar kiltų kokia nors grėsmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, todėl atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pareiškėjos priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jai atvykti 3 metus į Lietuvos Respubliką. Priešingai nei teigia pareiškėja, šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėja nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Sprendimas priimtas nepažeidus priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

33. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose LVAT suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos C. M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasIveta PelienėSkirgailė Žalimienė