- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-05
- Bylos Nr.
- 2-958/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Artūras Driukas (pran.), Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- P. B., IĮ „B. medžio drožinių dirbtuvė“, P.
- Kategorijos
- 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo IĮ „B. medžio drožinių dirbtuvė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutarties, kuria teismas atsakovų P. B. ir IĮ „B. medžio drožinių dirbtuvė“ turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą civilinėje byloje Nr. 2-1612-265/2010, iškeltoje pagal ieškovo BUAB „Velox statybinės sistemos“ ieškinį atsakovams P. B. ir IĮ „B. medžio drožinių dirbtuvė“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Velox statybinės sistemos“ ieškiniu prašė teismo: 1. Priteisti iš atsakovo P. B. 3 363,05 Lt. žalos atlyginimą; 2. Priteisti solidariai iš atsakovų P. B. ir IĮ „B. medžio drožinių dirbtuvės“ 6 911,52 Lt. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą pareikšto reikalavimo ribose. Ieškovas nurodė, kad jis atsakovams reiškė piniginį reikalavimą, tačiau atsakovai vengia grąžinti skolą, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Teismas ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų P. B. ir IĮ „B. medžio drožinių dirbtuvė“ turto areštą, areštuojant atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 11 000 Lt sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus, o ieškinio suma yra gana didelė.
Šalies argumentai
Atsakovas IĮ „B. medžio drožinių dirbtuvė“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartį dėl laikinųjų priemonių taikymo panaikinti. Skundą grindžia šiais motyvais:
1) Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemotyvuota.
2) Teismas viršijo pareikšto reikalavimo ribas ir areštavo 11 000 Lt, nors ieškinio suma apelianto atžvilgiu sudarė 6911,52 Lt.
3) Teismas nutartyje nenurodė kurio atsakovo turtą areštuoti ir kokiu mastu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Velox statybinės sistemos“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:
1) Atsakovas apie savo turtinę padėtį nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, jog reikalaujama suma jam nėra didelė, ir tuo nepaneigė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2) Atsakovas yra individuali (personalinė) įmonė, tai lemia, kad, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu.
Rengiantis bylą nagrinėti apeliacine tvarka 2010 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas ieškovo BUAB „ Velox statybinės sistemos“ prašymas nutraukti apeliacinį procesą. Prašymas grindžiamas tuo, kad užbaigus ginčą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neliko atskirojo skundo objekto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti - turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šalis, pareiškusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kai ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus dėl pinigų priteisimo keliems atsakovams, jis turi įrodyti atsakovų pareigą įvykdyti iš materialiosios teisės normų kildinamus reikalavimus. Šie klausimai išsprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.).
Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovų pareikšto prašymo (CPK 13 str.).
Tuo atveju, kai ieškinyje reiškiami keli savarankiški reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių klausimas kiekvieno iš šių reikalavimų atžvilgiu turi būti sprendžiamas atskirai.
Nagrinėjamojoje byloje ieškovas atsakovais pasirinko fizinį ir juridinį asmenis, kuriems pareiškė du savarankiškus reikalavimus: priteisti 3 363,05 Lt iš atsakovo P. B. bei priteisti 6 911,52 Lt solidariai iš atsakovų P. B. ir IĮ „B. medžio drožinių dirbtuvės“. Šie reikalavimai, nors yra tarpusavyje susiję, yra nagrinėtini atskirai. Todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas pagal kiekvieną pareikštą reikalavimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo pareikštus autonomiškus reikalavimus skirtingiems teisės subjektams ir areštavo abiejų atsakovų turtą 11 000 Lt sumai. Šioje situacijoje pagal pareikštus reikalavimus teismas galėjo atsakovo P. B. turtą areštuoti 3 363,05 Lt sumai, o atsakovų P. B. ir IĮ „B. medžio drožinių dirbtuvė“, kaip solidarią prievolę turinčių bendraskolių, turtą 6911,52 Lt. sumai. Taigi apelianto turtą teismas galėjo areštuoti 6 911,52 Lt sumai, o ne 11 000 Lt. sumai, t. y. viršijo šio atsakovo atžvilgiu taikytą arešto mastą.
Sprendžiant, ar pinigų suma, kuria gali būti užtikrintas atsakovui IĮ „B. medžio drožinių dirbtuvė“ pareikšto reikalavimo įvykdymas (6 911,52 Lt) yra didelė, turi būti atsižvelgiama į šio atsakovo turtinę padėtį, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Ieškovui – bankrutuojančiai įmonei pateikus duomenis apie atsakovo susidariusią skolą ir vengimą vykdyti prievoles, o šiam atsakovui nepateikus duomenų apie savo gerą turtinę padėtį, laikoma, kad 6 911,52 Lt suma yra pakankamai didelė ir ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas, netaikius atsakovo turto arešto, gali pasunkėti. Atsakovui pateikus duomenis apie įmonės gerą turtinę padėtį, ieškinio pakankamai didelės sumos prezumpcija būtų paneigta (CPK 12 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė prima facie įrodymus apie susidariusią atsakovo IĮ „B. medžio drožinių dirbtuvė“ skolą, šis atsakovas nepateikė įrodymų apie savo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Nesant duomenų apie apelianto, o taip pat kito bendraskoliu patraukto atsakovo turtinę padėtį, yra pagrindas daryti išvadą, jog 6 911,52 Lt suma, kurią iš atsakovų prašo priteisti ieškovas, yra pakankamai didelė ir egzistuoja grėsmė, kad neareštavus atsakovų turto, ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas byloje gali pasunkėti.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad kiekviena teismo nutartis turi būti motyvuota. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas labai abstrakčiai motyvavo nutartį, nurodydamas, kad areštas taikomas, kadangi ginčo suma yra gana didelė. Šis teismo argumentas iš tiesų yra svarus ir teisingas. Kaip minėta, jo nepaneigė atsakovas atskirajame skunde. Kita vertus, negalima nesutikti, jog toks teismo argumentavimas, kai sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių ribojimo, nėra pakankamas. Tačiau nepakankamas motyvų išdėstymas nutartyje, kuri iš esmės pagal teisinį rezultatą teisėta ir pagrįsta, nepadaro šios nutarties neteisėta (CPK 328, 338 str.).
Teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo nutraukti apeliacinį procesą, nes byla išspręsta. Iš teismų informacinės sistemos pateikiamų duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovo P. B. 3 363,05 Lt žalos atlyginimo, o iš atsakovų P. B. ir IĮ „B. medžio drožinių dirbtuvė“ solidariai 6 911,52 Lt. be pagrindo įgytų lėšų bei išdavė vykdomuosius raštus šioms pinigų sumoms išieškoti. Nutraukus apeliacinį procesą, liktų galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartis. Tuomet susidarytų situacija, kai bendrai apelianto IĮ „B. medžio drožinių dirbtuvė“ turtas pagal šią nutartį būtų areštuotas 11 000 Lt. sumai, o vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš jo turto būtų išduotas 6 911,52 Lt sumai.
Remiantis tuo, kas pasakyta, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d. nutartyje netinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai viršijo turto mastą atsakovo IĮ „B. medžio drožinių dirbtuvė“ turtui ir nepagrįstai areštavo jo turtą 11 000 Lt sumai, nors pagal ieškovo pareikštus reikalavimus galėjo areštuoti šio atsakovo turtą tik 6 911,52 Lt sumai.
Pirmosios instancijos teismo nutartis keistina. Atsakovų P. B. ir IĮ „B. medžio drožinių dirbtuvė“ turtui taikytas arešto mastas sumažintinas nuo 11 000 Lt iki 6 911,52 Lt, o atsakovo P. B. turtas areštuojamas 3 363,05 Lt sumai, apie šią nutartį informuojant Turto arešto aktų registro tvarkytoją (CPK 152 str. 3 d., 337 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartį pakeisti.
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 kovo 17 d. nutartimi atsakovo P. B. ir IĮ „B. medžio drožinių dirbtuvė“ turtui taikytą arešto mastą, sumažinant jį nuo 11 000 Lt iki 6 911,52 Lt.
Areštuoti atsakovui P. B. (duomenys neskelbtini), priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 3 363,05 Lt. sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.