- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- A20.-671-540/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00707-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus atstovei Svetlanai Zabarauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo Kamerūno pilietės S. N. T. skundą dėl VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. MD-529 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Kamerūno pilietė S. N. T. skundu prašo pakeisti VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. MD-529 dalį, paliekant pareiškėjai apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Skunde pareiškėja nurodė, kad nesutinka su sprendimo dalimi, jog jai nustatyta teisė judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Jos manymu, nėra pagrindų riboti jos ir kūdikio judėjimo galimybės. Nors į Lietuvą atvyko galimai neteisėtu būdu, tačiau ji nėra įstatymų pažeidėja.
Atsiliepimas
VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nors VSAT Migracijos skyrius 2022 m. balandžio 14 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą apgyvendinti užsienietę, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau susipažinus su skunde išdėstytais argumentais, bet atsižvelgdamas į laikotarpį, per kurį užsienietei buvo ribojama teisė judėti Lietuvos Respublikoje, neprieštarautų, jei 2022 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. MD-529 būtų pakeistas, paliekant pareiškėjai apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Be to, (duomenys neskelbtini) pas S. N. T. gimė sūnus V. K. N., dėl kurio Migracijos departamentas dar nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio, todėl nėra sprendžiamas klausimas dėl jo apgyvendinimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad nuo tada, kai yra Lietuvoje, prastai jaučiasi, dėl sveikatos būklės reiktų išeiti pasivaikščioti.
Teismo posėdžio metu VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus atstovė su skundu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės, su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 21S37131, kuriuo nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiant į ją atvykti. Sprendimą dėl pareiškėjos išsiuntimo pavesta vykdyti VSAT. Pareiškėja minėtą sprendimą apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1794-502/2022 pareiškėjos skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Taigi, Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. 21S37131 įsiteisėjo. Pareiškėja prarado prieglobsčio prašytojos statusą, tapo neteisėta migrante, ji neturi teisinio pagrindo likti Lietuvos Respublikoje ir turi būti vykdomas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius 2022 m. balandžio 14 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 7 dalimi, priėmė skundžiamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją S. N. T. Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams iki 2022 m. spalio 14 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietę apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsienietę Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės, t. y. užsienietė nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, taikomas apgyvendinimas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, todėl net ir užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2405-781/2022).
Nustačius, kad užsienietei šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai įvykdyti sprendimą dėl užsienietės išsiuntimo. Šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje pripažįstama, jog sprendžiant klausimus dėl asmenų apgyvendinimo sąlygų, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, to tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį.
Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų apie užsienietės šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Nors užsienietė asmens tapatybės dokumentų nepateikė, tačiau nurodė savo anketinius duomenis, gimimo datą, kilmės valstybę, kurių tikrinimas ir jų tikrumo nustatymas yra kompetentingų valstybės institucijų pareiga. Pareiškėjos nurodytais anketiniais duomenimis rėmėsi tiek Migracijos departamentas, tiek ir VSAT priimdami atitinkamus sprendimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėja būtų nebendradarbiavusi siekiant nustatyti jos tapatybę ar būtų piktybiškai nebendradarbiavusi su valstybės pareigūnais. Byloje taip pat nenustatyta, kad būtų pradėti konkretūs veiksmai dėl pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę. Sutiktina, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi šeimyninių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, visgi užsienietė Lietuvos Respublikoje sulaikyta 2021 m. liepos 4 d., t. y. Lietuvoje laikoma daugiau kaip vienuolika mėnesių ir per šį laikotarpį užsienietė laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padariusi jokių pažeidimų. Be to, (duomenys neskelbtini) pareiškėja susilaukė sūnaus V. K. N., todėl pareiškėja priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi turi kūdikį. Esant nurodytoms aplinkybėms apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje taikymas užsienietės atžvilgiu, įvertinus jau ir taip ilgai taikomų ribojimų laikotarpį, negalėtų būti pripažintas proporcinga ir tikslinga priemone siekiamiems tikslams įvykdyti, t. y. užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą pasiekti, kadangi tinkamas mažamečio vaiko interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta, jokių duomenų, jog pareiškėja keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra.
Darytina išvada, kad užsienietės S. N. T. laikinas apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti, nėra nagrinėjamu atveju būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – įvykdyti užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą. Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad užsienietė gali pabėgti ar pasislėpti, VSAT sprendime nenurodė, o, teismo vertinimu, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, todėl spręstina, jog nagrinėjamu atveju užsienietei taikomas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais paskirtas nepagrįstai, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Kamerūno pilietės S. N. T. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. MD-529 dalį dėl Kamerūno pilietei S. N. T. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo bei palikti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.