- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- N-556-1491-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. D. (S. D. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarties S. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas S. D. 2007 m. rugsėjo 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, jog 2007 m. rugsėjo 29 d. apie 8.25 val. A4 kelyje, 32 km, buvo patikrinta keleivinė transporto priemonė ,,Neoplan N116“, v.n. (duomenys neskelbtini), vykusi maršrutu Vilnius-Druskininkai. Vairuotojas S. D. vežė Lietuvos piliečius P. Ž. ir E. A. pardavęs bilietus su 50 procentų nuolaida, nors jie tokios teisės neturėjo. Pilietis P. Ž. nepateikė jokio dokumento, suteikiančio teisę važiuoti su nuolaida, o pilietis E. A. pateikė negaliojantį studento pažymėjimą (pažymėjimas galioja iki 2006 m. rugsėjo 30 d.). Tuo pažeidė Kelių transporto kodekso 20 straipsnio reikalavimus bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 6.1 punkto reikalavimus. S. D. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 6 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2007 m. spalio 23 d. nutarimu S. D. paskirta 270 Lt bauda, išdėstant baudos mokėjimą per šešis mėnesius.
Šalies argumentai
S. D. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti.
S. D. nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 29 d. maršrutu Vilnius-Druskininkai važiavo daug keleivių, iš kurių penki keleiviai pirko bilietus su 50 procentų nuolaida, pateikdami atitinkamą dokumentą patvirtinantį keleivio teisę į transporto lengvatas. Paaiškino, kad keleiviui P. Ž. bilietą nupirko jo draugas, pateikęs atitinkamą galiojantį dokumentą, kuris išlipęs perpardavė nupirktą bilietą P. Ž. Teigė, kad antrajam keleiviui E. A. jis pardavė bilietą atsižvelgdamas į jo pateiktą studento pažymėjimą, kurio tikrumas nesukėlė abejonių, kadangi E. A. atrodė jauno amžiaus, sakėsi esąs studentas. Teigė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, jog pažymėjimas, išduotas E. A., buvo negaliojantis. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130, reikalauja vairuotojui išduoti nustatytos formos bilietus, tačiau neįpareigoja vairuotojo kokia nors forma fiksuoti, kokį dokumentą, suteikiantį teisę naudotis transporto lengvatomis, pateikia keleivis. S. D. manymu, išdavęs bilietus keleiviams, kurie neturėjo reikiamų dokumentų, jokio pažeidimo nepadarė. Nurodė, kad per visą savo darbo laikotarpį jokių pažeidimų nebuvo padaręs, yra senyvo amžiaus, neseniai mirė žmona. Prašė teismo atsižvelgti į šias jo atsakomybę švelninančias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi S. D. skundą patenkino iš dalies, Institucijos 2007 m. spalio 23 d. nutarimą pakeitė – pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir sušvelnino paskirtą administracinę nuobaudą, paskiriant įspėjimą.
Teismas konstatavo, kad S. D. veiksmai pagal ATPK 142 straipsnio 6 dalį yra kvalifikuoti tinkamai, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog asmuo pardavė keleiviams bilietėlius su nuolaida, nesilaikydamas nustatyto tarifo, tuo pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 6.1 punkto reikalavimus. Administracinio pažeidimo padarymo faktą taip pat patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, keleivių paaiškinimai. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tikėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais apie eismo įvykio eigą, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, keleivių duotiems paaiškinimams. Teismas padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo parduodamas keleiviams bilietus neįsitikino jų pateiktų dokumentų tikrumu, t. y. neveikė taip, kaip privalėjo elgtis siekdamas nepažeisti įstatymuose numatytų reikalavimų. Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytas aplinkybes dėl šeimyninės padėties, amžiaus, sveikatos, konstatavo, kad paskirta administracinė sankcija - 270 Lt piniginė bauda, asmeniui būtų per griežta bausmė, neatitinkanti jo padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsnio, todėl yra prielaidos jam skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą. Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnį bei atsižvelgęs į tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, vadovaudamasis protingumo ir proporcingumo principais, paskyrė švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą.
II.
S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus faktinius duomenis bei klaidingai taikė procesinės teisės normas.
2. Teismas neatkreipė dėmesio ir nepasisakė nutartyje dėl to, kad nutarime nurodytas visiškai kito asmens pažeidimas, o nuobauda skirta jam. Institucija nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje konstatavo, kad vairuotojas ,,A. K. pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130, 6.1 punkto reikalavimus“. Teismas šios aplinkybės nevertino (ATPK 297 str.).
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 478 patvirtintos Keleivinio transporto vežėjų dėl transporto lengvatų negautų pajamų atlyginimo tvarkos 2 punkte numatyta, kad transporto lengvatos asmenims teikiamos pateikus atitinkamą dokumentą, patvirtinantį jo teisę į transporto lengvatas. Tai yra ši teisės norma suponuoja keleivių, ketinančių pasinaudoti transporto lengvatomis, pareigą pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę į transporto lengvatas.
4. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad administracinio teisės pažeidimo medžiagoje nebuvo pridėtas E. A. studento pažymėjimas, įrodantis, jog pasibaigęs jo galiojimo terminas. Vadovaujantis Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130, 14.7 punktu, kontroliuojantis pareigūnas turėjo paimti negaliojantį E. A. asmens dokumentą, kas nebuvo padaryta.
5. E. A. nebuvo papildomai kviečiamas apklausti teisme, todėl jo paaiškinimas duotas Institucijai vertintinas kritiškai, kadangi jis, kaip keleivis, taip pat atsakingas už tinkamo dokumento (kurio pagrindu pirko bilietą su lengvata) turėjimą ir taip bandė išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas vertino tik Institucijai duotą keleivio P. Ž. paaiškinimą ir netikrino tos aplinkybės, kad jam bilietą su lengvata, pateikęs tinkamą dokumentą, nupirko jo draugas. Šis asmuo taip pat teisme nebuvo apklaustas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Institucija nurodo, kad Kelių transporto kodekso 21 straipsnio 3 dalis nustato, jog lengvatomis turi teisę naudotis asmenys, pateikę šią teisę liudijančius dokumentus. Analogiška nuostata įtvirtinta Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 478, 2 punkte bei Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130, 10.1 punkte. Teisės aktų nuostatos suponuoja pareigą pateikti dokumentus ne tik asmenims norintiems pasinaudoti teikiamomis lengvatomis, bet ir vežėjams tikrinti teisę į lengvatas suteikiančius dokumentus ir teikti lengvatas tik asmenims, pateikusiems atitinkamus dokumentus, patvirtinančius teisę į transporto lengvatas. Nepateikus minėtų dokumentų keleiviams turi būti parduodami nustatyto vienodo tarifo už tą patį nuvažiuotą atstumą bilietai, ko reikalauja Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130, 6.1 punktas. Apelianto teiginiai, kad bilietus keleiviams nupirko kiti asmenys, niekuo nepagrįsti. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, nutarime bei kitoje bylos medžiagoje užfiksuoti faktai rodo, jog pažeidimą padarė būtent S. D. , to per visą bylos nagrinėjimo procesą neginčijo ir jis pats, labai išsamiai aiškino aplinkybes, susijusias su šiuo pažeidimu, o jo cituojama sakinio dalis iš nutarimo yra tik techninė rašybos klaida, kuri neturi jokios įtakos pažeidimo kvalifikacijai, įrodymų vertinimui bei priimto sprendimo teisėtumui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Keleivių vežimas be bilieto ar nesilaikymas nustatyto tarifo vietinio, tolimojo susisiekimo ir tarptautinio maršruto autobusuose, maršrutiniuose taksi, taip pat kelionės dokumentų nepateikimas - užtraukia baudą vairuotojams - konduktoriams ir konduktoriams nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų (ATPK 142 str. 6 d.).
Administracinės bylos medžiaga leidžia teigti, jog S. D. atsakomybėn buvo patrauktas už tai, jog vežė du keleivius su 50 procentų nuolaida, tam neturėdamas pagrindo, t. y. nesilaikė nustatyto tarifo. Tam, kad atsirastų atsakomybė už nustatytų tarifų nesilaikymą, būtina nustatyti aplinkybes dėl konkretaus teisėkūros subjekto įtvirtinto tarifo buvimo aiškiai apibrėžtu maršrutu bei to tarifo nepagrįstą nesilaikymą. Taigi administracinė atsakomybė pagal šią teisės normą (dėl nustatyto tarifo vietinio, tolimojo susisiekimo ir tarptautinio maršruto autobusuose nesilaikymo) nėra galima, jei nėra įvardijami konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių keleivių vežimą, pažeidimai. Šiuo atveju, tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiek nutarimo pagrindu tvirtintina, kad S. D. administracinė atsakomybė pagal ATPK 142 straipsnį 6 dalį buvo nulemta už Kelių transporto kodekso 20 straipsnio bei Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130, 6.1 punkto (redakcija galiojusi inkriminuojamos veikos padarymo metu) pažeidimus.
Kelių transporto kodekso 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad keleivio bilietas - keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, o 2 dalyje pasisakyta, jog bilietų rekvizitus, jų pardavimo ir grąžinimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Akivaizdu, jog ši teisės norma, kaip savarankiška, šiuo atveju, atskirai negali suponuoti administracinės atsakomybės pagal ATPK 142 straipsnio 6 dalį, nes susijusi su keleivio bilieto sąvokos aiškinimu bei kitais bilieto, kaip vežimo sutarties, dalykais. Tačiau aptariamoje byloje nekyla ginčo dėl bilieto definicijos.
Taisyklių 6.1 punktas susideda iš keturių įtraukų. Kurios iš jų nepaisymu kaltinamas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn, neaišku. Tokia situacija teisiškai nėra toleruotina, kadangi tampa neaiškios kaltinimo ribos, pažeidžiama asmens teisė tinkamai apsiginti.
Jei laikoma buvus pažeistą Taisyklių 6.1 punkto (kas labiausiai atitiktų faktines aplinkybes) pirmos įtraukos pirmo sakinio pirmoje dalyje išdėstytą nuostatą (reguliarių reisų metu vežėjai privalo taikyti nustatyta tvarka suderintus ir nustatytus tarifus, o vairuotojai (konduktoriai) - išduoti nustatytos formos bilietus (kvitus)), nei iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, nei iš nutarimo nėra galimybės spręsti, už kokią kainą turėjo būti parduoti bilietai keleiviams P. Ž. bei E. A., pastariesiems vykstant apibrėžtu maršrutu. Taigi kaltinimas neišsamus, nes nežinoma, koks nustatytas tarifas buvo pažeistas. Tuo tarpu būtina pabrėžti, kad administracinė atsakomybė gali atsirasti tik už konkrečios teisės akto leidėjo įtvirtintos pareigos (ų) nepaisymą. Padarytos įvardintos pažaidos atliekant asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn veikos teisinį įvertinimą suponuoja apeliacinės instancijos teismo poziciją dėl apeliacinio skundo tenkinimo.
Pastarąją nuomonę įtvirtina ir kiti aspektai.
S. D. kaltė iš esmės grįsta keleivių P. Ž. bei E. A. paaiškinimais. Tai kaltinančius parodymus duodančių asmenų paaiškinimai, tačiau nei P. Ž. Nei E. A. teismo posėdyje apklausti nebuvo, o tai reiškia, kad tikėti bei remtis priimant apkaltinamąjį sprendimą, teisme nepatikrinta pastarųjų asmenų paaiškinimų forma teikta informacija, nesant kitų neginčytinų tiesioginių įrodymų (administracinio teisės pažeidimo protokolas nepatvirtina, kad autobuso vairuotojas tikrai nebuvo apgautas ir neįsitikino pateikto pažymėjimo galiojimu), pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Teigtina, jog tai nėra suderinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje kaltinamajam garantuojama teise apklausti kaltinančius parodymus duodančius liudytojus. Be to, net apklausus kaltinančius parodymus duodančius liudytojus teisme, siekiant išvengti prieštaravimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui, tokių liudytojų parodymai neturėtų būti vieninteliai lemiantys traukiamo atsakomybėn asmens pripažinimą kaltu, atsakomybės priemonių taikymą (Europos žmogaus teisių teismo 1990 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje W. prieš Austriją; Europos žmogaus teisių teismo 1991 m. balandžio 26 d. sprendimas A. prieš Austriją).
Kitų faktinių duomenų pagrindu nėra galimybės pagrįsti kaltinimą, o kartu paneigti asmens patraukto administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, pagal kuriuos P. Ž. bilietas galėjo būti nupirktas ir kito asmens, nes tokių įrodymų paprasčiausiai nėra.
Dėl bilieto įsigijimo su studento pažymėjimu, sąlygojusiu lengvatos pritaikymą, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad prie administracinės bylos nepridėta studento pažymėjimo šviesokopija ar jo nuorašas, leidžiantys atmesti asmens patraukto administracinėn atsakomybėn tvirtinimą dėl studento pažymėjimo galiojimo įsigyjant lengvatinį bilietą.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis naikintina ir administracinė byla S. D. atžvilgiu, dėl jo patraukimo administracinėn pagal ATPK 142 straipsnio 6 dalį, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. D. (S. D.) apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.