Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-113/2009

Teisėja Petronėlė Markauskienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.5.;

2009 m. vasario 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. A. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-12-08 nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal LR BK 132 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį vienerius metus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis LR BK 67 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius. Iš V. S. G. A. ir E. A. naudai priteista po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad jis dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui: 2007-08-29, apie 18 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame garaže, esančiame Statybininkų g. 5, Skuodo m., baigęs remontuoti savo IĮ priklausantį autobusą „Volvo B 10 M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), norėdamas jį tinkamai pastatyti, pavažiavo apie 2 m atbulas, po to į priekį ir, sustojęs pažiūrėti, ant ko užvažiavo autobuso dešinės pusės galiniu ratu, žinodamas, kad autobuso priekyje stovi E. An. , nepasirūpinęs, kad autobusas savaime nepradėtų riedėti – neišjungęs variklio ir neįjungęs rankinio stabdžio, pasitraukė iš vairuotojo vietos, nulipo ant priekinių laiptelių, dėl to autobusas savaime pradėjo riedėti į priekį ir prispaudė autobuso priekyje, prie garažo sienos stovėjusį E. An. , padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį mirtį.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji nurodo, kad ją tenkintų ir tai, kad jai ir jos dukrai būtų priteista po 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Prokurorė palaiko tokį nukentėjusiosios prašymą. Nuteistasis ir jo gynėja prašo nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamas Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-12-08 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (LR BPK 328 str. 4 p.).

Išanalizavusi bylos medžiagą, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, įvertinusi jas baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo tvarką, kontekste, teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios G. A. apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas netinkamai nustatė iš nuteistojo V. S. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį. LR CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nustato nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus. Pažymėtina tai, kad LR CK nenustato nei minimalaus, nei maksimalaus atlygintinos neturtinės žalos dydžio, todėl pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz. padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo V. S. G. A. ir E. A. po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tik formaliai nurodė besivadovaujantis aptartais neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijais, neatskleidė jų turinio, nevertino kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmės neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, nesigilino į bylos aplinkybes. Įvertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos bei aktualumo. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Apylinkės teismas, įvertindamas tai, kad V. S. padarė neatsargų nusikaltimą, tinkamai neįvertino šio nusikaltimo pasekmių, iki galo neatskleidė jų turinio, neatsižvelgė į pasekmių sunkumą, jų reikšmę, palyginti su kitais neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingais kriterijais. Šiuo nusikaltimu buvo atimta aukščiausia vertybė – žmogaus gyvybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji G. A. su žuvusiuoju santuokoje kartu pragyveno beveik 27 metus, susilaukė trijų vaikų, mažametė dukra E. A. gyveno kartu su jais. Nukentėjusiosios teigimu, dukra po tėvo žūties dažnai naktimis pabudusi verkdavo, tam tikrą laiką buvo užsidariusi, mažai bendraujanti, ji pati dėl vyro netekties išgyvena vienatvės ir nepilnavertiškumo jausmą, vyras daugiausia dirbdavo žemės ūkio darbus jų turėtame ūkyje, jai vienai tai bus sunku daryti, nors vyras oficialiai nedirbo, žmonės jį samdydavo įvairiems darbams, jis už darbus gautus pinigus skirdavo materialinei šeimos gerovei. Nukentėjusiosios teiginius apie jos ir dukros ryšį su žuvusiuoju patvirtina byloje esančios UAB Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro išduotos pažymos, kad G. A. ir E. A. šiame centre buvo konsultuojamos po E. An. mirties (b. l. 89, 117). Aptarti duomenys rodo, kad G. A. ir E. A. su žuvusiuoju siejo ne tik faktiniai, bet ir emociniai šeimos ryšiai, vedamas bendras ūkis. Todėl galima pagrįstai teigti, jog netikėta E. An. mirtis jo žmonai ir mažametei dukrai sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė jų gyvenimą. Taipogi apylinkės teismas, teisėjų kolegijos nuomone, nepakankamai išanalizavo ir netinkamai įvertino dar vieną iš LR CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų, turintį įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, – nuteistojo turtinę padėtį. Vadovaujantis formuojama teismų praktika, priteisiant neturtinę žalą, turi būti įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad V. S. „turtinė padėtis yra kukli, nuo 2008 m. sausio mėn. gaunamos pajamos skiriamos tik šeimos pragyvenimui“. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad V. S. yra IĮ, teikiančios taksi ir transporto paslaugas, savininkas, už 2005 m. jis deklaravo 23 017 Lt pelno, už 2006 m. – 70 455 Lt pelno (b. l. 102–105), 2007 m. V. S. teigė turėjęs 180 000 Lt pajamų (b. l. 210). Be to, nors nuteistasis ir teigia, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, įmonė yra prie bankroto ribos, jis serga II tipo cukriniu diabetu, jis yra darbingas vyras (gim. 1961 m.), neturi išlaikomų asmenų, turi nekilnojamąjį turtą – 3 kambarių butą (b. l. 48, 92). Atsižvelgiant į tai, V. S. nurodytos aplinkybės negalėjo būti laikomos išskirtinėmis, dėl kurių buvo tiek sumažinta priteistino neturtinės žalos atlyginimo suma.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog apylinkės teismas nepakankamai atskleidė ir išanalizavo nurodytų kriterijų reikšmę neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui šioje byloje ir nepagrįstai sumažino priteistino neturtinės žalos atlyginimo sumą, negali sutikti su nukentėjusiosios apeliacinio skundo prašymu byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš V. S. jai ir E. A. priteisiant po 49 136,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kitas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas bylos aplinkybes, į tai, kad žalą padaręs V. S. veikė neatsargiai, t. y. sąmoningai nesiekė sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų, po įvykio pasirūpino E. An. nugabenimu į ligoninę, organizavo ir apmokėjo E. An. laidotuves, atsiprašė nukentėjusiosios G. A. , atsižvelgia į paties žuvusiojo asmenines savybes ir jo rizikingą elgesį įvykio metu, galėjusį prisidėti prie nurodytų pasekmių kilimo (nuteistojo ir pačios nukentėjusiosios teigimu, jis mėgdavo išgerti, garaže irgi gėrė degtinę, įvykio dieną jo kraujyje rasta 1,78 prom. etilo alkoholio, V. S. bandant tinkamai pastatyti autobusą, jis stovėjo autobuso priekyje, prie garažo sienos, nors žinojo, kad, norint uždaryti garažo duris, reikia privažiuoti autobusu prie pat šios sienos). Šios aplinkybės mažina nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos kompensacijos dydį.

Iš to, kas išdėstyta, išeina, kad vis dėlto pirmosios instancijos teismas savo sprendimu dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažeidė civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neužtikrino nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyros, nenustatė teisingos piniginės kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, neatkūrė socialinio teisingumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas kuo teisingiau kompensuoti dėl padaryto nusikaltimo atsiradusias negatyvias pasekmes ir atkurti teisėtų interesų pusiausvyrą, keičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, didindamas iš nuteistojo V. S. G. A. ir E. A. priteistas neturtinės žalos atlyginimo sumas iki 20 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-12-08 nuosprendį pakeisti.

Iš V. S. G. A. ir E. A. priteistas neturtinės žalos atlyginimo sumas padidinti iki 20 000 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.