Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų K. N. ir V. O. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą pagal K. N. ir V. O. skundą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-07 Kauno miesto apylinkės teisme gautas K. N. ir V. O. skundas, kuriame pareiškėjai prašė išreikalauti iš Kauno apskrities VPK Centro PK visus R. K. 2010-2012 metais paduotus skundus ir pareiškimus bei jų tyrimo medžiagą, priimti nutartį jų skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, o R. K. pripažinti kalta pagal LR BK 154 str. 1 d. ir nubausti sankcijos ribose.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-03-16 nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal K. N. ir V. O. skundą. Teismas padarė išvadą, jog R. K. veiksmuose nėra LR BK 154 str. 1 d. numatytos veikos požymių, todėl, nenustačius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų K. N. ir V. O. skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundu bei skundžiama teismo nutartimi, konstatuoja, jog apylinkės teismo išvada, kad R. K. veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto LR BK 154 str. 1 d. sudėties požymių, yra teisėta ir pagrįsta.

LR BPK 412¹ str. 1 d. numatyta, jog gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Iš pareiškėjų skundo apylinkės teismui matyti, jog jie privataus kaltinimo bylų procesą prašė pradėti ir R. K. baudžiamojon atsakomybėn patraukti pagal LR BK 154 str. 1 d., kadangi, jų nuomone, pastaroji sistemingai rašė nepagrįstus skundus teisėsaugos institucijoms.

Pagal LR BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Pagal to paties straipsnio antrąją dalį atsako tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar straipsnyje.

Objektyviai ši veika pasireiškia aktyviais veiksmais, paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Šmeižimu laikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t. y. tik melagingos informacijos skleidimas. Skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės ir turi būti žeminanti. Šmeižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Paskleidimas-tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones.

Pareiškėjų skunde nurodoma, jog R. K. tyčia be jokio pagrindo nuo 2010 m. iki 2012 m eilę kartų kreipėsi į policiją su skundais apie pareiškėjų neva neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu, o dėl nepagrįstų jos skundų jiems ne kartą teko vykti į policijos įstaigą aiškintis. Tačiau nei vienas R. K. nurodytas įvykis nepasitvirtino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, teisėjams ir kt. asmenims) dėl jų teisės aktais reglamentuotų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis Nr. 3K-3-56/2004).

Teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo numato ne tik Konstitucija, bet ir baudžiamojo proceso kodeksas, kiti įstatymai, todėl pareigūnų tiesioginių funkcijų vykdymas, aiškinantis galimai padarytą teisės pažeidimą, įvykio aplinkybių fiksavimas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose-nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal LR BK 154 str. 1 d. Todėl net ir ta aplinkybė, kad pagal R. K. pareiškimus nebuvo jos nurodyti asmenys patraukti baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, nesudaro pagrindo teigti, kad R. K. kreipimaisi į policiją dėl K. N. ir V. O. galimai padarytų teisės pažeidimų(dėl kurių įtarimai nepasitvirtino), yra tikrovės neatitinkančios ir nukentėjusįjį žeminančios informacijos paskleidimas (šmeižimas). R. K. veiksmuose, šiuo atveju, nėra būtino objektyviosios pusės požymio – informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims. Iš to seka, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 154 str. 1 d.

LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numato, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, nustatęs aiškią LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytą aplinkybę, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylų procesą dėl veikos numatytos LR BK 154 str..

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skundo motyvais bei tenkinti K. N. ir V. O. skundą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p. teisėjas

nutarė:

Pareiškėjų K. N. ir V. O. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.