Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2020 m. lapkričio 10 d., apie 20.28 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas vidutinis 2,15 promilių girtumas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Vairuodamas automobilį ties (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino ir nuvažiavo toliau, važiuodamas toliau ties (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovinčius automobilius „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino minėtas transporto priemones ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Taip A. A. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

A. A. kaltę, padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, patvirtina byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 10 d., 20.28 val., dirbant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), nežinomas automobilis apgadino kelias transporto priemones ir šalinasi iš eismo įvykio vietos. Atvykus minėtu adresu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. A. vairavo automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,15 promilių girtumas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairuodamas automobilį ties (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino ir nuvažiavo toliau, važiuodamas toliau ties (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovinčius automobilius „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino minėtas transporto priemones ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (b. l. 29).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodyta, kad pranešėjas 2020 m. lapkričio 10 d., 20.23 val., pranešė, jog „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo gatvės pusės atsitrenkė į stovintį „Nissan“, sidabrinės spalvos ir pasišalino link (duomenys neskelbtini), įtaria, kad vairuotojas neblaivus (b. l. 31-32).

M. S. savo paaiškinime nurodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d., apie 18.00 val., paliko savo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priešais (duomenys neskelbtini) namą. 22.06 val. gavo skambutį iš kelių policijos, jog neblaivus vairuotojas aplamdė jo automobilį, stovintį toje pačioje vietoje (b. l. 35).

Z. A. savo paaiškinime nurodė, kad „Toyota“ automobilis šiuo metu nėra eksploatuojamas. „Volvo“ automobilį pastatė lapkričio 10 d. Apie 17.00 val. sūnus pranešė, kad kieme buvo užkabinti automobiliai, tuomet išėjo apžiūrėti savo transporto priemonės. Apžiūrėjus automobilius pastebėta, jog „Toyota“ automobiliui buvo užkabintas kairysis priekinis bamperis, „Volvo“ dešinės pusės galinis sparnas, matosi nubraukti dažai (b. l. 39).

K. Z. savo paaiškinime nurodė, kad 2020 m. lapkričio 9 d. priparkavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 10 d. gavo skambutį, kad automobilis apgadintas. Nuvykus į vietą pamatė, kad nubrauktas veidrodėlis, kairės galinės durys ir kairysis sparnas (b. l. 40).

R. M. savo paaiškinime nurodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d., 20.25 val., pasistatė automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. S. Buvo garaže ir išgirdo smūgį. Pamatė greitai nuvažiuojantį automobilį, iš paskos vijosi žmonės, pasakė, kad vairuotojas neblaivus. Automobiliui įbrauktas visas kairys šonas (b. l. 41).

A. K. savo paaiškinime nurodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d., vakare 20.25 val., pamatė įtartinai manevruojantį automobilį (duomenys neskelbtini), kuris trankėsi į kitus automobilius. Su kaimynu A. P. jį pasivijo ir perdavė policijai (b. l. 42).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbų sąmatoje nurodyta, kad remonto kaina su PVM yra 3291,56 Eur (b. l. 36-38).

A. A. kaltę, padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 1), papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti automobiliams Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai (b. l. 34), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 30, 33).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 29 paroms arešto, uždraudžiant jam 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, konfiskuotas automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis 2020 m. lapkričio 10 d., apie 20.33 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,15 promilių neblaivumas) (b. l. 47-52).

Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. A. atliko neteisėtas veikas ir dėl jų padarymo yra kaltas. Administracinio nusižengimo protokole A. A. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį. ANK 417 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. A. vairavo automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas vidutinis 2,15 promilių girtumas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Vairuodamas automobilį ties (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nepaliko tarpo iš šono atsitrenkė į stovintį automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino ir nuvažiavo toliau, važiuodamas toliau ties (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovinčius automobilius „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino minėtas transporto priemones ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Teismo vertinimu, padaryta veika turi būti kvalifikuojama pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos rašte dėl A. A. bylos nagrinėjimo nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis surašydamas administracinio nusižengimo protokolą neteisingai nurodė A. A. pažeidimą kvalifikuojantį straipsnį – ANK 417 straipsnio 7 dalį. Rašte Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį – ANK 423 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nurodyta nusižengimo esmė yra įrodyta, nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės nesikeičia ir atlikti papildomą tyrimą nereikia, todėl vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, A. A. veika perkvalifikuotina iš ANK 417 straipsnio 7 dalies į 423 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, jog A. A. buvo nustatytas sunkus 2,15 promilių girtumas, tačiau Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarime dėl transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos patvirtinimo nustatyta, kad vidutinis girtumo laipsnis yra, kai koncentracija viršija 1,5 promilės iki 2,5 promilės, o sunkus, kai koncentracija viršija 2,5 promilės. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, laikytina, kad protokole padaryta techninė rašymo klaida ir ji teisme ištaisytina, nurodant, kad A. A. buvo nustatytas vidutinis 2,15 promilių girtumas. Nurodytos aplinkybės patikslinimas veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių nepažeidžia.

Skirdamas A. A. nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – baustas administracine tvarka (b. l. 2-28), teistas (b. l. 44-52). A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. A. skirtinos ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi sankcijoje numatytiems vidurkiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, A. A. už kiekvieną padarytą administracinį nusižengimą skirtinos nuobaudos atskirai, o galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. ANK 426 straipsnio 7, 8 dalyse nurodyta, kad už 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų bei neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. A. A. šiuo atveju vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų darymui ateityje, atsižvelgus į konkretaus nusižengimo aplinkybes, be kita ko, į tai, kad A. A. ne kartą yra baustas už administracinius nusižengimus susijusius su transportu ir kelių ūkiu, teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisingumo ir proporcingumo principus atitiktų minėtos administracinio poveikio priemonės skyrimas, todėl A. A. skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirtas automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Atsižvelgęs į tai, kad A. A. jau yra skirtas minėto automobilio konfiskavimas, antrą kartą skirti transporto priemonės konfiskavimą nėra tikslinga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta A. A. teismo posėdyje nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

A. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. A. galutinę administracinę nuobaudą – 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi A. A. skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125373389.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.