Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lubų centras“ atstovui advokatui Nerijui Zaleckui,

atsakovui T. R. ir jo atstovams advokatui Ramūnui Mikulskui ir advokato padėjėjai Justinai Antanaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lubų centras“ ieškinį atsakovui T. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) Lubų centras“ dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo T. R. 5 587,09 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėli­mo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-4).

Teismas 2017-11-17 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo T. R. 5 587,09 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 09 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palū­­kanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. lapkričio 6 d., iki teismo sprendi­mo visiško įvykdymo, ir 740,60 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ieško­­vei UAB „Lubų centras“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Preliminarus sprendimas pakeistinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinis atmestinas.

Kilusiam ginčui aktualios šios įstatymo nuostatos: sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofer­ta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiks­mais (Lietuvos Respub­likos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnio 1 dalis); pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsiparei­go­ja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipa­rei­go­ja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstaty­mo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendra­dar­biauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 1, 3 dalys, 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis); sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutar­­­ties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino pralei­­dimą (CK 6.205 straipsnis); skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netin­­kamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai); jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natū­­ra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau atsakovas pripažįsta, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas pardavė atsakovui įtempiamų lubų medžiagą, paruoštą montavimui pagal atsakovo užsakymą, ir kitas montavimo detales. Ginčas kilo dėl ieškovės 2017 m. rugsėjo 13 d. atsakovui išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. 2017/216 apmokėjimo.

Sprendžiant kilusį ginčą pirmiausiai pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Kilus ginčui dėl pirkėjo pareigos atsiskaityti pagal pirkimo-pradavimo sutartį pardavėjas turi įrodyti, kad prekę perdavė pirkėjui nuosavybės teise, o pirkėjas turi įrodyti, kad už priimtą prekę atsiskaitė. Šioje byloje įrodinėjimo specifika ypatinga tuo, kad abi šalys pripažino veikusios tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl nei prekių perdavimo, nei apmokėjimo už jas, nei kitų tarpusavio santykių nefiksavo apdairioje ir rūpestingoje verslo praktikoje paprastai naudojamais rašytiniais dokumentais dėl prekių užsakymo, jų perdavimo ir apmokėjimo už jas. Todėl šios aplinkybės byloje nustatinėjamos remiantis kitais įrodymais, taip pat šalių pripažįstamais faktais, kurių kita šalis įrodinėti papildomai neprivalo (CPK 187 straipsnis). Tačiau pabrėžtina ir tai, kad dėl negalėjimo jokiais papildomais įrodymais, išskyrus savo paaiškinimus, įrodyti kai kurių aplinkybių, kurias ginčija kita šalis, kiekviena šios bylos šalis turi prisiimti ir neigiamų pasekmių riziką dėl to, kad negali įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų dėl savo pačių nepakankamo apdairumo veikiant tarpusavio teisiniuose santykiuose.

Išklausius šalių paaiškinimus ir argumentus teismas konstatuoja, kad byloje nėra ginčo, jog pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškovės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, Serija ir Nr. 2017/216 (t. 1, b. l. 42-44), ieškovė perdavė joje nurodytas prekes, o jas užsakęs pirkėjas gavo šias prekes. Tokia išvada daroma remiantis tuo, kad atsakovas pripažįsta, jog dalį prekių, nurodytų šioje PVM sąskaitoje-faktūroje, jis užsakė ir jas gavo, o kitą dalį apmokėjo jo sutuoktinės buvusi įmonė MB „Įtempiamų lubų spektras“. Tokį atsakovo pripažinimą, kad ieškovė prekes perdavė užsakovams, patvirtina ir ieškovės pateikti 36 užsakymai iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 5-38, t. 2, b. l. 3) bei ieškovės ruošti brėžiniai, pagal kuriuos buvo skaičiuojamas prekių keikis (t. 2, b. l. 30-106). Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė įvykdė visus užsakymus, kurie buvo gauti iš pirkėjo, besinaudojančio elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad kiekviename brėžinyje yra nurodytas užsakymo numeris, kuris atitinka 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus brėžinių numerius, o šiuose brėžiniuose nurodyti adresai atitinka minėtuose 36 užsakymuose nurodomus adresus, kuriuose lubos buvo montuojamos. Taip pat sutampa ir ieškovo brėžinių paruošimo data su užsakymų gavimo data. Todėl teismas pripažįsta, kad visuma šių įrodymų patvirtina, jog ieškovės išrašytos 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitos-faktūros, Serija ir Nr. 2017/216, duomenys apie parduotų prekių kiekį atitinka gautus užsakymus.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai taip pat papildomai patvirtina ir atsakovo pripažinimą, jog visos prekės pagal 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą, Serija ir Nr. 2017/216, yra perduotos užsakymuose nurodytiems asmenims. Prekių pristatymą į atitinkamas autobusų stotis patvirtinantys UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanijos“ dokumentai su prekes atsiėmusių asmenų parašais patvirtina, jog nuo 2017-07-19 iki 2017-08-31 ieškovė išsiuntė, o užsakymuose nurodyti asmenys atsiėmė, prekių, kurių bendras svoris yra 218,42 kg (t. 2, b. l. 8-29). Ieškovės išrašytoje 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, Serija ir Nr. 2017/216, nurodytas parduotų įtempiamų lubų bendras plotas yra 810,98 kv. m. (t. 1, b. l. 42-44). Ieškovės reklaminėje parduodamų įtempiamų lubų charakteristikoje nurodama, kad įtempiamų lubų PVC plėvelės svoris yra 240 g/m² (t. 2, b. l. 142-149). Tai reiškia, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, Serija ir Nr. 2017/216, nurodyto parduotų įtempiamų lubų PVC plėvelės 810,98 kv. m. ploto svoris sudaro 194,64 kg (810,98 kv. m. x 240 g / 1000 g). Tokiu būdu prekių pristatymą į atitinkamas autobusų stotis patvirtinantys dokumentai pagrindžia, kad tokio svorio prekės, kiek sveria 810,98 kv. m. ploto įtempiamų lubų PVC plėvelė, ieškovė yra perdavusi šias prekes atsiėmusiems asmenims, nes ieškovės išsiųstų prekių svoris sudaro 218,42 kg, o 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, Serija ir Nr. 2017/216, nurodytos įtempiamų lubų plėvelės svoris sudaro 194,64 kg. Didesnis ieškovės išsiųstų prekių svoris nei nagrinėjamoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų įtempiamų lubų plėvelės svoris (218,42 kg - 194,64 kg = 23,78 kg) paaiškinamas tuo, kad siuntose buvo ir kitų, lubų montavimui reikalingų prekių, kurios sudarė papildomą svorį. Be to, abi šalys patvirtino, kad kartais prekes atsakovas atsiimdavo ir ieškovės prekybos vietoje, kur prekių atsiėmimas nebuvo fiksuojamas jokiais dokumentais, todėl ieškovės perduotų pirkėjui prekių svoris yra dar didesnis nei vien tik prekių pristatymą į atitinkamas autobusų stotis patvirtinantys dokumentai.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, jog už ginčo prekes ar dalį jų ieškovei iš viso yra mokėjęs pinigus, atsakovo priešieškinis priteisti permokėtą prekių kainą yra nepagrįstas ir atmestinas, nes negalima susigrąžinti dalį kainos, kuri dar nėra sumokėta. Šiuo atveju atsakovo argumentai dėl ieškovės parduotų prekių kokybės ir kainos reikšmingi sprendžiant ne permokos priteisimo atsakovui klausimą, o nustatant ieškovei iš atsakovo priteistiną skolos dydį, kuris priklauso nuo to, kiek prekių iš ginčijamo kiekio pirko atsakovas ir kokią kainą už jas turi sumokėti ieškovei.

Nors ieškovė įrodė, kad visos prekės pagal jos išrašytą 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą, Serija ir Nr. 2017/216, buvo perduotos užsakymuose nurodytiems asmenis, tačiau atsižvelgiant į kilusio ginčo apimtį ir pobūdį tai savaime nereiškia, kad ieškovė įrodė ir tai, jog pagrįstai reikalauja užmokesčio už visas prekes būtent iš atsakovo T. R.. Nustatant ieškovei iš atsakovo priteistinos skolos dydį ieškovė turi įrodyti, kad visų 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, Serija ir Nr. 2017/216, nurodytų prekių užsakovas yra būtent atsakovas T. R., nes pastarasis neigia, kad yra visų prekių užsakovas. Šiuo atveju, kaip ir atsakovo pareigos pasirūpinti pinigų sumokėjimą patvirtinančiais įrodymais atveju, ieškovė, kaip apdairus ir rūpestingas pardavėjas, taip pat turi pareigą ne tik perduoti prekes pirkėjui, bet ir pasirūpinti tinkamu pateikto jai pasiūlymo (ofer­tos) įforminimu, kuris leistų identifikuoti su kuo yra sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, nes pareiga įrodyti, kad prekes perdavė tam, kas jas užsakė, tenka būtent pardavėjui, o ne pirkėjui.

Kita ieškovo darbuotoja R. K. patvirtino, kad ji priiminėdavo užsakymus ir bendraudavo su abiem R., patvirtino, kad užsakymus ir iš MB „Įtempiamų lubų spektro“, ir iš T. R. gaudavo iš to paties elektroninio pašto, o atskirti kieno iš jų užsakymas vien tik iš užsakymo turinio elektroniniu paštu neįmanoma. Ji telefonu su R. išsiaiškindavo ir susitardavo papildomai, jeigu užsakymas būdavo paties T. R., o ne MB „Įtempiamų lubų spektro“. Liudytoja įtikinamai negalėjo paaiškinti kodėl visuose brėžiniuose pagal 36 užsakymus užsakovu nurodytas T. R. ir paaiškino, kad brėžiniuose, užsakovu T. R. nurodė ji, nes dažniausiai telefonu su juo papildomai išsiaiškindavo kas yra užsakovas.

Nors liudytoja R. K. paaiškino, kad visuose brėžiniuose pagal 36 užsakymus užsakovu nurodė T. R., nes dažniausiai telefonu su juo papildomai išsiaiškindavo, kad jis ir yra užsakovas, tačiau tai nėra pakankamas įrodymas visus 36 užsakymus pripažinti atsakovo užsakymais. Viena vertus, liudytoja yra ieškovės darbuotoja ir subjektyviai suinteresuota palankiu ieškovei sprendimu, o kita vertus, ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ši liudytoja kiekvieną iš 36 užsakymų papildomai derino telefonu su atsakovu T. R. ir gavo iš jo patvirtinimą, jog visi be išimties užsakymai yra jo asmeniniai, o ne MB „Įtempiamų lubų spektro“. Todėl vien šios liudytojos parodymų nepakanka įrodyti, kad visų 36 užsakymų užsakovas yra atsakovas T. R.. Pažymėtina, kad pats kai kurių užsakymų turinys patvirtina atsakovo, o ne ieškovės ar jos darbuotojos R. K. paaiškinimus apie tai, kas buvo užsakovas tų prekių, kurių nepripažįsta užsakęs atsakovas. Pavyzdžiui 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, Serija ir Nr. 2017/216, eilutėse Nr. 10, 11 ir 27 įtraukti užsakymai, kurių turinyje, atsiųstame iš MB „Įtempiamų lubų spektrui“ priklausiusio elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)., tiesiogiai nurodoma: „atsiimsiu pati“ (t. 1, b. l. 17, 28). Be to, nurodytame užsakyme Nr. 27, kuris pateiktas 2017-08-01, nurodyta“: „pasiimsiu pati penktadienį is nordikos ryte“ (penktadienis 2017 m. buvo rugpjūčio 4 d.) (t. 1, b. l. 28), o užsakyme Nr. 28, kuris pateiktas 2017-08-03, nurodyta: „rytoj pasiimsiu is nordikos“ (t. 1, b. l. 28). Taigi užsakymus Nr. 27 ir Nr. 28 tą pačią dieną, t. y. penktadienį 2017-08-04, atsiėmė ta pati užsakovė moteris. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad MB „Įtempiamų lubų spektro“ vadovė buvo E. R., todėl toks užsakymų turinys patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad dalis užsakymų buvo ne jo, o jo sutuoktinės vadovaujamos įmonės MB „Įtempiamų lubų spektras“. Tokie įrodymai sutampa ir su liudytojais apklaustų ieškovės darbuotojų parodymais, kurie patvirtino, jog prekes užsakinėjo ir MB „Įtempiamų lubų spektro“ vadovė, ir atsakovas.

Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, dėl savo aplaidaus užsakymų apskaitos įforminimo, pati negali įrodyti, kurie užsakymai yra atsakovo, o kurie MB „Įtempiamų lubų spektro“, tačiau jai nereikia papildomai įrodinėti faktų, kuriuos pripažįsta atsakovas (CPK 187 straipsnis), teismas pripažįsta, kad ieškovė šioje byloje įrodė reikalavimo teisę į atsakovą ne dėl visos ieškinio sumos, o tik dėl tos dalies užsakymų, kuriuos pats pripažįsta atlikęs atsakovas, t. y. dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, Serija ir Nr. 2017/216, eilutėse Nr. 2, 7, 9, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 29, 32, 34, 35, 36 pažymėtų užsakymų (t. 1, b. l. 6, 9, 19, 16, 18, 14, 20, 23, 25, 30, 34, 36, 37, 38, t. 2, b. l. 3).

Nustačius kurias 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, Serija ir Nr. 2017/216, nurodytas eilutes atsakovas privalo apmokėti, pagal byloje pateiktus šalių įrodymus, išspręstinas ir ginčas dėl ieškovės nurodytos kainos.

Sprendžiant šį ginčą teismas pripažįsta nustatytu ieškovės pripažįstamą faktą, jog ieškovė atsakovui pardavė Kinijoje pagamintą įtempiamų lubų plėvelę, kuriai neturi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau Statybos įstatymas) 21 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-123 patvirtinto „Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“ 2.1. ir 2.2 punktuose numatytos, ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-123 patvirtintą reglamentuojamų statybos produktų sąrašą (sąrašo lentelės 11.11 punktas) privalomos turėti eksploatacinių savybių deklaracijos. Tačiau pats savaime šis faktas nesudaro pagrindo mažinti atsakovo įsigytos produkcijos kainos, nes atsakovas neįrodė, kad ieškovė pardavė jam ne tokią produkciją, kokios jis prašė, taip pat neįrodė, kad ieškovė reikalauja parduotos produkcijos kokybės neatitinkančios kainos.

Nagrinėjamu atveju šalys nepateikė ir neturi jokių rašytinių įrodymų, kurie aiškiai ir tiesiogiai patvirtintų dėl kokios kilmės prekių, kokio gamintojo, kokios kokybės ir kokios kainos šalys susitarė. Atsakovo pateiktuose užsakymuose, kurie 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, Serija ir Nr. 2017/216, pažymėti eilutėse Nr. 2, 7, 9, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 29, 32, 34, 35, 36 (t. 1, b. l. 6, 9, 19, 16, 18, 14, 20, 23, 25, 30, 34, 36, 37, 38, t. 2, b. l. 3), kurias turi apmokėti atsakovas, nėra nurodyta, kad atsakovas užsakė Vokietijoje pagamintą įtempiamų lubų plėvelę, kaip teigia jis pats. Atitinkamai ir nurodytoje ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje nėra nurodyta, kad atsakovui yra parduota Vokietijoje pagaminta įtempiamų lubų plėvelė (t. 1, b. l. 42-44). Todėl nesant galimybės nustatyti šalių susitarimo dėl prekių kokybės ir kainos tiesiogiai iš sutarties, kurios šalys raštu nesudarė, šios aplinkybės nustatytinos iš sutarties sudarymo aplinkybių ir konkliudentinio šalių elgesio sutartinių santykių metu.

Ieškovė teigia, ir liudytojas O. I. patvirtino, kad atsakovui rūpėjo mažiausia kaina ir jis žinojo, kad perka kinišką plėvelę, kuri neturi eksploatacinių savybių deklaracijos, o ieškovės nurodyta įtempiamų lubų kaina yra būtent už kinišką, o ne vokišką plėvelę. Iš ieškovės pateikto įtempiamų lubų kainininko matyti, kad matinių įtempiamų lubų PVC plėvelės kaina yra nuo 5 iki 6,5 Eur/m², baltų blizgių lubų - nuo 5 iki 6,5 Eur/m², peršviečiamų lubų - 7 Eur/m² (t. 2, b. l. 107-121). Nagrinėjamoje 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, Serija ir Nr. 2017/216, eilutėse Nr. 2, 7, 9, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 29, 32, 34, 35, 36 (t. 1, b. l. 6, 9, 19, 16, 18, 14, 20, 23, 25, 30, 34, 36, 37, 38, t. 2, b. l. 3), kurias turi apmokėti atsakovas, nurodytos lubų kainos atitinka ieškovės kainininke nurodytas kainas. Atsakovo užsakymuose nėra jokių prašymų, pasiūlymų ieškovei dėl konkrečių kainų, kuriomis atsakovas užsakinėjo prekes, todėl laikytina, kad pasiūlymą pirkti (ofertą) pateikęs atsakovas, kuris inicijavo pirkimo-pardavimo santykius tarp šalių, užsakė ir sutiko pirkti įtempiamas lubas už ieškovės nustatytą kainą. Kad atsakovas sutiko su ieškovės kaina netiesiogiai patvirtina ir atsakovo pateikta 2017-07-24 ieškovės išrašyta PVM sąskaita-faktūra, Serija ir Nr. 2017/159 MB „Įtempiamų lubų spektrui“ (t. 2, b. l. 155) bei jos apmokėjimą patvirtinantis MB „Įtempiamų lubų spektras“ banko sąskaitos išrašas (t. 2, b. l. 156), kurie įrodo, kad atsakovo sutuoktinės įmonė mokėjo ieškovės nustatytą kainą už tokią pat produkciją, todėl atsakovui buvo žinoma kokiomis kainomis ieškovė parduoda įtempiamas lubas kai jas užsakinėjo pats atsakovas. Pažymėtina, kad atsakovas pats pripažino, jog šalių bendradarbiavimas kurį laiką vyko sklandžiai, todėl iš šalių elgesio sutartinių santykių metu matyti, kad jos buvo sutarusios dėl ieškovės nustatytų prekių kainų ir atsakovą tenkino tiek įtempiamų lubų kaina, tiek jų kokybė kol jas užsakinėjo.

Atsakovas nepagrįstai siekia išvengti atsiskaitymo su ieškove pagal ieškovės nustatytą kainą vien tik dėl to, kad ieškovė neturi parduotų įtempiamų lubų PVC plėvelės eksploatacinių savybių deklaracijos. Kasacinis teismas pabrėžia, kad vertinant pirkėjo pareigą sumokėti sutartą kainą ir jo lūkesčius dėl pirkimo-pradavimo sutarties įvykdymo svarbu ne tik nustatyti pažeidimą dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams, bet ir nustatyti, ar toks pažeidimas yra esminis. Tai turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus, o pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kada nors būtų grąžinęs ieškovei prekes dėl netinkamos jų kokybės. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra patyręs kokių nors nuostolių dėl, jo teigimu, per brangiai nusipirktų įtempiamų lubų. Iš atsakovo užsakymų turinio matyti, o ir liudytojai E. Ž., O. I. bei pats atsakovas, tiek savo priešieškinyje (1.10. punktas), tiek teismo posėdžio metu, patvirtino, kad iš ieškovės įsigytas įtempiamas lubas jis montavo kitiems klientams. Tai reiškia, kad atsakovas nepatyrė jokių nuostolių dėl ieškovės taikomos įtempiamų lubų kainos nepriklausomai nuo jų kokybės, nes prekes pirko ne sau, o realizavo jas savo klientams dar uždirbdamas ir pelno už savo teikiamas lubų sumontavimo paslaugas. Nors atsakovas teigia, kad kai kurie jo klientai yra sulaikę atsiskaitymą su juo kol jis jiems pateiks eksploatacinių savybių deklaraciją, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Todėl neįrodęs jokių patirtų savo nuostolių, atsakovas nepagrįstai reikalauja sumažinti jam kainą, kurios dar nesumokėjo ieškovei, nes tokiu atveju jis be pagrindo sutaupytų kainų skirtumą, t. y. iš savo klientų už savo suteiktas paslaugas gavęs užmokestį, į kurį įeina ir ieškovės nustatyta įtempiamų lubų kaina, ieškovei sumokėtų sumažintą kainą. Atsakovas galėtų reikalauti iš ieškovės žalos atlyginimo, o ne kainos sumažinimo, jeigu įrodytų, kad sumokėjęs ieškovei jos nustatytą įtempiamų lubų kainą jis pats, dėl lubų kokybės neatitinkančios kainos iš savo klientų neatgavęs ieškovei sumokėtos kainos patirtų nuostolių. Tačiau žalos atlyginimo iš ieškovės atsakovas nereikalauja ir įrodymų apie jo patirtus nuostolius byloje nėra, o atsakovas atsisakė pateikti ir papildomus įrodymus, nors teismas šalims siūlė pateikti papildomus įrodymus prieš užbaigiant įrodymų tyrimą ir prieš pradedant baigiamąsias kalbas.

Atsakovo reikalavimas sumažinti kainą remiantis tik tuo, kad vienas jo pateiktas internetinis skelbimas patvirtina, jog kiniškos plėvelės, kuri pardavinėjama be eksploatacinių savybių deklaracijos, kaina yra 0,98 Eur už 1 kv. m., nėra pagrįstas. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovės vadovas O. I. pripažino, jog tokia atsakovo nurodoma PVC plėvelės savikaina yra teisinga, tačiau teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovas nepagrįstai sutapatina įtempiamų lubų kainą su joms gaminti naudojamos PVC plėvelės kaip žaliavos kaina. Interneto skelbimuose www.skelbiu.lt nurodoma tokia šios plėvelės kaina iš tiesų yra tik žaliavos, iš kurios gaminamos įtempiamos lubos, kaina, o ne montavimui paruoštų įtempiamų lubų kaina. Šiame skelbime nurodoma, kad parduodama: „PVC plėvelė įtempiamoms luboms“ (t. 2, b. l. 154). Tai reiškia, kad 0,98 Eur kainuoja 1 kv. m. PVC plėvelės, iš kurios reikia pagaminti lubas. Tuo tarpu atsakovo perkamos įtempiamos lubos yra ne pati savaime PVC plėvelė, o konkrečios konfigūracijos sukarpyta ir papildomai apdirbta bei montavimui paruošta PVC plėvelė, kurią pagamina (paruošia) ieškovė pagal atsakovo užsakymą (brėžinį). Į ieškovės parduodamos prekės – įtempiamų lubų, galutinę kainą atsakovo nurodoma vieno kvadratinio metro PVC plėvelės kaina įeina tik kaip sudėtinė dalis visos kainos, nes įvykdydama atsakovo užsakymą ieškovė turi ir kitų sąnaudų: samdomų darbuotojų darbas; papildomos medžiagos apdirbant jau sukarpytą plėvelę; įrangos tokiam darbui įsigijimo kaštai, patalpų išlaikymo kaštai ir pan. Todėl ginčydamas jam parduotų ir pagal jo užsakymą pagamintų įtempiamų lubų kainą atsakovas turi pateikti įrodymus ne apie tai, kiek kainuoja vienas kiniškos PVC plėvelės kvadratinis metras, o kiek kainuoja konkrečią konfigūraciją atitinkantis, jau sukarpytas ir montavimui paruoštas vienas tokios PVC plėvelės kvadratinis metras. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad rinkoje kiti pardavėjai pigiau parduoda montavimui paruoštų įtempiamų lubų vieną kvadratinį metrą, pagamintą iš tos pačios kiniškos PVC plėvelės, nei atsakovui pardavė ieškovė. Todėl visi atsakovo argumentai, kad ieškovė taiko nesąžiningą kainą šioje byloje nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais, nes atsakovas neįrodė savo teiginių, kad: jis užsakinėjo vokišką produkciją; kad ieškovė jam pardavė kinišką produkciją už vokiškos kainą; kad jis permokėjo ir už kinišką produkciją.

Apibendrinus šalių pateiktus argumentus ir įrodymus teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog būtent atsakovas pirko tik tą dalį prekių, kurias pats atsakovas pripažįsta užsakęs ir gavęs, t. y. 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, Serija ir Nr. 2017/216, ieškovės pažymėtose eilutėse Nr. 2, 7, 9, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 29, 32, 34, 35, 36 nurodytas prekes, o atsakovas neįrodė, kad už šias prekes permokėjo, nežinodamas kokias ir kokios kokybės įtempiamas lubas perka. Todėl ieškovei iš atsako priteistina ne visa ieškinio suma, o tik ta, kuri atitinka 2017 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, Serija ir Nr. 2017/216, ieškovės pažymėtose eilutėse Nr. 2, 7, 9, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 29, 32, 34, 35, 36 nurodytą bendrą sumą, t. y. 1 480,77 Eur (t. 1, b. l. 42-44).

Priimant sprendimą bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai jų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi atsakovo priešieškinis atmetamas, o ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, tai atsakovui nėra pagrindo priteisti jo bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, o ieškovei iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė prašė priteisti 5 587,09 Eur skolos, o galutiniu teismo sprendimu jai priteisiama 1 480,77 Eur. Tai reiškia, kad patenkinama 26,50 % ieškovės reikalavimų, todėl atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovė turi teisę prisiteisti iš atsakovo 26,50 % savo bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 63,00 Eur žyminis mokestis (t. 1, b. l. 45) ir 2 678,20 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (677,60 Eur už ieškinio parengimą; 518,35 Eur už atsakovo prieštaravimų analizę ir atsiliepimo į juos parengimą bei duomenis iš registrų centro; 1 482,25 Eur už įrodymų analizę ir pateikimą, advokato pasirengimą 2018-01-11 teismo posėdžiui, vykimą į šį teismo posėdį, kelionės išlaidas ir atstovavimą šiame teismo posėdyje). Šias išlaidas patvirtina PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų išklotinės ir mokėjimo nurodymai (t. 1, b. l. 1-4, 113-115, t. 2, b. l. 180-182, t. 3, b. l. 3-5).

Advokatui ieškovės sumokėtos 677,60 Eur ir 518,35 Eur sumos, susijusios su ieškinio ir atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus parengimą, neviršija 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) numatytų priteistinų maksimalių dydžių (maksimalūs galimi priteisti dydžiai yra 2 096,75 Eur už ieškinio parengimą (Rekomendacijų 7. ir 8.2. p.) ir 712,90 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą (Rekomendacijų 7. ir 8.5. p.)). Tokios išlaidos yra adekvačios suteiktoms advokato paslaugoms, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, todėl mažinti šių išlaidų dydžio nėra pagrindo. Tačiau išlaidos, susijusios su ieškovės advokato pasirengimu ir dalyvavimu 2018-01-11 teismo posėdyje, viršija maksimalų galimą priteisti dydį, numatytą Rekomendacijų 8.19. ir 8.20. punktuose, todėl jos mažintinos.

Minėti rekomendacijų 8.19. ir 8.20. punktai numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, taip pat kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą apskaičiuojami taikant 0,1 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su atstovavimu 2018-01-11 teismo posėdyje ir patirtoms pirmąjį 2018 m. ketvirtį, taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. trečiojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 850,80 Eur. Tai reiškia, kad taikant Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose numatytą 0,1 dydžio koeficientą maksimalus galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų iš kitos šalies dydis už vieną teisinių paslaugų valandą yra 85,08 Eur (850,80 Eur x 0,1). Tuo tarpu ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje ir advokato atliktų darbų išklotinėje nurodyta, kad teikdamas teisines paslaugas 2018 m. sausio mėnesį advokatas dirbo 8,5 val., o viena darbo valanda įkainota 140 Eur + PVM (t. 2, b. l. 180-181). Tai reiškia, kad viena ieškovės advokato darbo valanda, susijusi su pasirengimu teismo posėdžiui, atstovavimu teisme ir kitu laiku, susijusiu su atstovavimu teisme, viršiją galimą priteisti maksimalų vienos valandos dydį net 84,32 eurais ((140 Eur + 21 % PVM = 169,40 Eur) - 85,08 Eur = 84,32 Eur). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis pagal 2018-01-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. NIP 29895 už 8,5 val. advokato darbo laiko (t. 2, b. l. 180) mažintinas, skaičiuojant po 85,08 Eur/val., t. y. iki 723,18 Eur (85,08 Eur x 8,5 val.) vietoj 1 439,90 Eur (140 Eur x 8,50 val. + 21 % PVM).

Be to, 2018-01-31 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NIP 29895 (t. 2, b. l. 180) nurodyta 42,35 Eur (35 Eur + 21 % PVM) suma už kelionės išlaidas iš atsakovo nepriteistina, nes ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokių išlaidų dydį (kuro įsigijimo sąskaitų ar kasos čekių, automobilio dokumentų ir jo kuro sunaudojimo normą patvirtinančių įrodymų), todėl nėra galimybės patikrinti tokio išlaidų dydžio pagrįstumo.

Taigi, atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus galimus priteisti maksimalius užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžius, ieškovės bylinėjimosi išlaidos už advokato teikiamą teisinę pagalbą, kurias šioje byloje galima priteisti iš atsakovo, mažintinos nuo ieškovės prašomos priteisti 2 678,20 Eur sumos iki 1 919,13 Eur (677,60 Eur už ieškinio parengimą + 518,35 Eur už atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus parengimą + 723,18 Eur už atstovavimą). Kadangi teismo sprendimu patenkinama 26,50 % ieškovės reikalavimų, tai iš atsakovo ieškovei prisiteistina 26,50 % bylinėjimosi išlaidų nuo maksimaliai galimos priteisti 1 919,13 Eur sumos, t. y. 508,57 Eur (1 919,13 Eur x 26,50 %). Kartu su ieškovės sumokėtu žyminiu mokesčiu viso iš atsakovo ieškovei priteistina 571,57 Eur (63 Eur + 508,57 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Visi procesiniai dokumentai byloje iš esmės buvo siunčiami elektroninėmis ryšių priemonėmis arba įteikiami po teismo posėdžių, todėl valstybei priteistinų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti 2017 m. lapkričio 17 d. preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 480,77 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 77 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-11-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 571,57 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 57 ct bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Lubų centras“ (juridinio asmens kodas 303379633).

Likusią ieškinio dalį ir atsakovo priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėjas Ramūnas Šarka