Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-23 · Byla Nr. N-63-4934-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-23
Bylos Nr.
N-63-4934-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-4934/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarimo E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. M. (b. l. 2) už tai, kad jis 2010 m. kovo 9 d., apie 01.00 val., Asanavičiūtės g. 24, Vilniuje, vairavo automobilį BMW 320, v. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,47 promilės girtumas. Taip pat nurodyta, kad E. M. vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Šiais veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 238 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį bei 123 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažino E. M. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytus teisės pažeidimus, ir skyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams (b. l. 18-19).

Teismas nurodė, kad iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teismo posėdžio metu pateikto medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 385 matyti, jog sveikatos priežiūros įstaigoje jo neblaivumo patikrinimas alkoholio matuokliu atliktas tik 02.15 val., t. y. praėjus 1 val. 15 min. po nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Be to, medicininės apžiūros metu E. M. iškvėptame ore alkoholio matuoklis dar rodė 0,28 promilės alkoholio, kas patvirtina, jog prieš 1 val. 15 min. alkoholio kiekis vairuotojo organizme buvo žymiai didesnis. Pagal aktą Nr. 385 ir specialisto išvadą Nr. T-A 1070/10(01), E. M. kraujo buvo paimta 02.25 val., ir jame rasta 0,30 promilių etilo alkoholio. Taip pat iš minėto akto matyti, jog E. M. gydytojai paaiškino 19.00 val. išgėręs apie 200 g degtinės, o teismo posėdžio metu nurodė suvartojęs tik 120 g šio gėrimo. Todėl teismas atmetė pažeidėjo įrodymus ir priimamą procesinį sprendimą pagrindė policijos pareigūnų atlikto testavimo rezultatu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarimą (b. l. 23). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad pareigūnų matuoklis parodė 0,47 promilės girtumą, nes prieš 10 minučių iki patikrinimo į jo burną buvo patekęs benzinas, kurį perpildamas iš kuro bako per žarnelę patraukė į save. Šios aplinkybės protokolo surašymo metu nepaminėjo, nes nemanė ją esant svarbia. Taip pat apeliantas nurodė, jog įvykio išvakarėse, apie 19.00 val., išgėrė 120 g degtinės, o Vilniaus priklausomybės ligų centre įvardijo klaidingą (200 g) degtinės kiekį, nes suklydo dėl stikliuko talpos. Su policijos pareigūnų atliktu testavimu E. M. nesutinka, kadangi jo parodymai prieštarauja medicininės apžiūros išvadai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys rodo, kad policijos pareigūnai 2010 m. kovo 9 d., 01.02 val., atliko E. M. blaivumo patikrinimą. Technine priemone „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0128 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškvėptame ore nustatyta 0,47 promilės alkoholio koncentracija. Taip pat matyti, kad 2010 m. kovo 9 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Remiantis medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 385 (b. l. 13), transporto priemonės vairuotojo apžiūra buvo pradėta 02.15 val. Atlikus pirmąjį tyrimą alkotesteriu, 02.15 val. gautas 0,28 promilės rezultatas, o pakartotinis testavimas technine priemone 02.30 val. parodė 0,24 promilės girtumą. Apelianto kraujo mėginys buvo paimtas 02.25 val. Jį ištyręs Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialistas pateikė išvadą Nr. T-A 1070/10(01), pagal kurią nurodytu laiku E. M. organizme rasta 0,30 promilės etilo alkoholio (b. l. 14).

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija mato, kad faktiniai duomenys yra prieštaringi, jų pagrindu negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad E. M. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių visoms teisiškai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir abejonėms dėl E. M. girtumo išsklaidyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (administracinė byla Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008).

Kadangi pareigūnų tikrinimo bei vėliau atliktos medicininės apžiūros ir paimto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai svarbių įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs protokolą surašiusios institucijos matuoklio parodymais ir prieš tai neįvertinęs pažeidimo konstatavimui reikšmingos šio prietaiso paklaidos, patraukė E. M. administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant lengvo girtumo laipsnio. Be to, apylinkės teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų pašalinti neatitikimai tarp pirminių alkoholio matuoklio parodymų ir kraujo tyrimo. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį, viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti teismo psichiatrijos ekspertizę dėl apelianto neblaivumo (girtumo) nustatymo vairavimo metu. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009). Todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

E. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius