Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-01-21 · Civilinė byla Nr. 2-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-21
Bylos Nr.
2-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė
Pareiškėjas
V. K.
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-115/2010 NProcesinio sprendimo kategorija 126.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl kreditorių komiteto susirinkimo nutarimų panaikinimo civilinėje byloje Nr. B2-107-230/2009 UAB RVK“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas W. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti BUAB „RVK“ kreditorių komiteto 2009 m. balandžio 28 d. įvykusio posėdžio nutarimą, kuriuo buvo nutarta perduoti įkaito turėtojui AB DnB Nord bankas 0,1440 ha bendro ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 700000 Lt. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra trečios eilės UAB „RVK“ kreditorius, todėl turi teisę skųsti kreditorių komiteto priimtus nutarimus. Pareiškėjo nuomone, nurodytas nutarimas pažeidžia jo ir jo sutuoktinės G. K. teises ir teisėtus interesus, o taip pat ir kitų kreditorių teises. UAB „RVK“ ir AB DnB Nord banko sudarytos kreditavimo sutarties įvykdymui užtikrinti bankui buvo įkeistas nurodytas žemės sklypas, taip pat pagal bendrosios hipotekos taisykles pareiškėjas su sutuoktine įkeitė jiems priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). Realizavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už teisingą ir protingą kainą šių lėšų pakaktų UAB „RVK“ prievolei bankui įvykdyti ir nereikėtų papildomai nukreipti išieškojimą į pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą. Žemės sklypas hipotekos kreditoriui buvo perleistas už nepagrįstai mažą kainą Turtas buvo bandomas parduoti dvejose varžytinėse, pirmosiose – už 1725000 Lt, antrosiose – už 1500000 Lt, tuo tarpu bankui turtas perleistas už daugiau kaip du kartus mažesnę kainą. Tokie veiksmai pažeidžia Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kurie numato, kad hipotekos kreditorius turtą gali perimti tik už varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą. Taip pat nurodo, kad žemės sklype buvo atlikta darbų už apytiksliai 20000 Lt, nes yra įvestos komunikacijos, išduotas statybos leidimas, kuris yra galiojantis. Todėl žemės sklypo vertė, kuria sklypas perduotas hipotekos kreditoriui, yra gerokai per maža ir visiškai nepagrįsta. Pareiškėjo nuomone, turto pardavimui turėjo būti skelbiamos varžytinės, o ne laisvas pardavimas aukciono būdu, kaip buvo daroma. Be to, mano, kad skelbimuose turėjo būti nurodyta, kad žemės sklype yra padaryti tam tikri įdėjimai, ko nepadarius galėjo būti prarasti potencialūs pirkėjai. Kadangi pareiškėjas nežinojo apie kreditorių komiteto nutarimus dėl žemės sklypo laisvo pardavimo, todėl jų neskundė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „RVK prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad turto perdavimo tvarka, numatyta norminiuose aktuose, nebuvo pažeista, be to, nurodo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina LR ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi remiasi tik išimtų iš konteksto reikalavimų dalimi.

Suinteresuoto asmens UAB „RVK“ administratorius prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad turtas hipotekos kreditoriui perduotas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, o pareiškėjas į jį niekada nesikreipė dėl informacijos apie parduodamą turtą suteikimo.

Suinteresuotas asmuo AB DnB Nord bankas taip pat prašė skundą atmesti ir nurodė, kad remiantis ĮBĮ 33 straipsnio 6 d. nepardavus turto per 24 mėnesius nuo įmonės paskelbimo likviduojama turtas vis tiek turėtų būti perduotas kaip bevertis. Visos informacijos apie parduodamą turtą skelbime sutalpinti nėra galimybės, jos trūkstant viską galima sužinoti iš administratoriaus, o apie išduotą statybos leidimą informaciją galima sužinoti ir savivaldybėje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartimi skundą atmetė ir nurodė, kad pareiškėjas savo poziciją grindžia ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Pareiškėjas šią normą aiškina, ištraukdamas dalį reikalavimų iš konteksto, o būtent akcentuodamas tik tą dalį, jog turtas turi būti perimtas už varžytinėse nustatytą pradinę kainą. Tačiau ši sąlyga numatyta tuomet, kai hipotekos kreditorius perima turtą, kai varžytinės neįvyksta dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos. Šiuo atveju hipotekos kreditorius turtą perėmė tuomet, kai turtas nebuvo parduotas dviejose varžytinėse ir laisvame pardavime aukciono būdu. Toje pačioje ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta ir kita nuostata, kad nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Vadinasi nepardavus turto 2 varžytynėse ir tuo metu neperėmus turto hipotekos kreditoriui, turto pardavimo klausimai yra kreditorių susirinkimo kompetencijos dalykas. UAB „RVK“ nepažeidė šios tvarkos. Pirmosiose varžytinėse turtas buvo parduodamas už pradinę 1725000 Lt kainą, antrosiose – už 1500000 Lt kainą. Nepardavus turto varžytinėse ir po dviejų varžytinių įkaito turėtojui neperėmus turto, turtas buvo įvertintas ir nustatyta jo pardavimo tvarka kreditorių komiteto posėdžiuose, kas atitinka virš nurodytus ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o taip pat LR Vyriausybės 2001 m. liepos 3 nutarimu Nr. 831 patvirtinto „Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo“ 32 ir 33 punktų reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas teigdamas, kad turtas perduotas už pernelyg mažą kainą aplamai nepateikė jokių įrodymų, kad kaina, kuria turtas buvo perduotas, neatitinka rinkos kainos. UAB „RVK“ atstovai neginčija, kad žemės sklype buvo atlikti kai kurie darbai, buvo gautas statybos leidimas ir padarytas projektas, šias aplinkybes patvirtina ir byloje atsakovo pateikti įrodymai. Duomenų, kad kreditorių komitetas, nustatydamas pardavimo kainą, nebūtų atsižvelgęs į tai, byloje nėra pateikta. Todėl akivaizdu, kad sklypas buvo pardavinėjamas su visais įdėjimais, duomenų, kad 700000 Lt dydžio kaina vertinant ir įdėjimus būtų nereali, taip pat nėra pateikta. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad skelbimuose nebuvo nurodyta, kad yra įvestos komunikacijos ir yra gautas statybos leidimas bei parengtas projektas, esminės reikšmės neturi. Reikalavimų, kas turėtų būti nurodyta skelbimuose, nėra, be to, kiekvienas potencialus pirkėjas, jei jis domėtųsi parduodamu objektu, norimą informaciją galėtų gauti skelbimuose nurodytais kontaktiniais telefonais ar apžiūrėjęs sklypą. Kadangi apie pardavimus varžytinėse ir pardavimus aukciono būdu buvo plačiai skelbiama spaudoje, todėl buvo išnaudotos visos galimybės kuo brangiau parduoti turtą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį ir jo skundą patenkinti. Atskirąjį skundą jis grindžia šiais motyvais:

1. Teismas netinkamai aiškino ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, nurodydamas, kad įkaito turėtojas turi teisę perimti turtą už pradinę varžytynių kainą tik tuo atveju, jei varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per numatytą terminą nesumoka visos sumos. Šios dalies antrasis sakinys, priešingai nei nurodo teismas, numato už kokią vertę įkaito turėtojas gali perimti varžytynėse neparduotą turtą.

2. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 nutarimu Nr. 831 patvirtinto „Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo“ 34 punktas nepagrįstai išplečia įstatymų leidėjo nustatytas taisykles bei plečiamai aiškina įstatymo normas, suteikdamas kreditorių susirinkimui teisę perleisti turtą paties susirinkimo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3. Nagrinėjamu atveju, bet kuris potencialus pirkėjas, norėdamas įsigyti paduodamą turtą, turėjo peržiūrėti visus Lietuvos dienraščius. Apeliantas ne kartą minėjo administratoriui, kad bendrauja su potencialiais žemės sklypo pirkėjais bei svarsto galimybę pats pirkti šį sklypą, todėl prašė administratoriaus informuoti jį jeigu bus nuspręsta apie turto pardavimą. Tačiau apeliantas visą informaciją apie parduodamą turtą gavo iš Valstybės žinių priedo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB DnB Nord bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Jis nurodo, kad parduodant turtą nebuvo pažeista turto pardavimo tvarka, o nustatyta kaina yra reali. Jos dydžio nepaneigė ir apeliantas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Jis nurodo, kad:

1. Teismas tinkamai taikė ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies nuostatas.

2. UAB „RVK“ kreditorių komitetas turėjo teisę perleisti įkeistą neparduotą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, už paskutiniame aukcione nustatytą minimalią turto vertę ir tuo pagrindu priimta teisinga ir pagrįsta teismo nutartis.

3. Turtas kreditoriui buvo perduotas tada kai nebuvo parduotas dviejose varžytynėse ir aukcione. Kreditoriai, priešingai nei nurodo pareiškėjas, siekė už kuo didesnę sumą parduoti ginčo turtą, tačiau nei varžytynėse nei aukcione jis nebuvo parduotas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Kaip jau minėta, apeliantas prašo panaikinti BUAB „RVK“ kreditorių komiteto 2009 m. balandžio 28 d. įvykusio posėdžio nutarimą, kuriuo buvo nutarta perduoti įkaito turėtojui AB DnB Nord bankas 0,1440 ha bendro ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 700000 Lt ir nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės turto pardavimą.

Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai (ĮBĮ 33 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, kito turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Tiek Įmonių bankroto įstatymas, tiek minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintas Aprašas kreditoriams suteikia plačias teises dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto valdymo ir disponavimo juo. Minėtų teisės normų paskirtis yra nustatyti ir detalizuoti turto pardavimo tvarką tiek įmonės, turinčios bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, tiek ir įmonę paskelbus bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad Turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Taigi, pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Faktiškai neįvykus pirmosioms varžytynėms, kreditorių susirinkimas turėtų svarstyti dėl kainų, kuriomis turtas būtų teikiamas parduoti antrosiose varžytynėse. Aprašo 29 punkte nurodyta, kad jeigu varžytynės neįvyksta, varžytynių vykdytojas ne anksčiau kaip po 10 dienų ir ne vėliau kaip po 30 dienų vykdo antrąsias varžytynes, jeigu apie jas paskelbta Aprašo 10 punkte nurodyta tvarka. Antrųjų varžytynių metu gali būti mažinama turto pardavimo kaina. Kiek ir kokia tvarka mažinama turto kaina, nustato kreditorių susirinkimas. Aprašo 34.3 punkte numatyta, kad nepardavus turto antrosiose varžytynėse kreditorių susirinkimas gali nutarti perduoti turtą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 0,1440 ha bendro ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nebuvo parduotas nei pirmosiose nei antrose varžytinėse. UAB „RVK“ kreditorių komitetas, vadovaudamasis Aprašo 34.3 punkto nuostatomis sklypo vertinimo ir pardavimo klausimus sprendė keliuose posėdžiuose, nustatydamas sklypo pardavimo kainas aukcionuose, t.y. buvo nustatyta 1000000 Lt, 800000 Lt ir 700000 Lt kaina, tačiau ir už šias sumas turtas nebuvo parduotas, ir už 700000 Lt jį perėmė turto įkaito turėtojas.

Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai stengėsi parduoti turtą už kuo didesnę kainą, tačiau nepavykus jo parduoti pagrįstai perdavė įkaito turėtojui. Kaip jau minėta, Aprašo 34.3 punkte numatyta, kad nepardavus turto antrosiose varžytynėse kreditorių susirinkimas gali nutarti perduoti turtą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, todėl negalima teigti, kad turtas buvo parduotas pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

Apeliantas nurodo, kad jis svarstė dėl galimybės pačiam įsigyti parduotą turtą bei turėjo keletą potencialių pirkėjų. Turtas buvo parduodamas viešai paskelbus tiek apie varžytynes, tiek apie aukcionus, todėl apeliantas galėjo laisvai pirkti minėtą žemės sklypą.

Apeliantas teigia, kad turtas parduotas už per mažą kainą, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, turtas aukcione nebuvo nupirktas net už 700000 Lt, todėl daryti išvadą, kad turtas perduotas įkaito turėtojui už per mažą kainą nėra pagrindo.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėMarytė Mitkuvienė