Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kaip pažymėta apylinkės teismo nutarime, administracinio teisės pažeidimo protokole V. S. , UAB „Stogo gama" statybos darbų vadovas, nuo 2007 m gegužės mėnesio, tikslesnė data nenustatyta, iki 2007 m. birželio 7 d. savarankiškai surastame darbo objekte - gyvenamajame name Klaipėdoje, Kretingos 110, nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, keisti stogo dangą nelegaliai įdarbino A. J. , kuriam leido dirbti stogdengiu minėtame objekte. Taip V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93, 95, 98, 99 straipsnius.

Pažymėta, kad kaltinimas suformuluojamas administracinio teisės pažeidimo protokole. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė ir įrodymais yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl padarymo tas asmuo kaltas. Protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama byla ir priimamas teismo nutarimas. ATPK 259, 260 straipsniai numato, kad protokolas surašomas, kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, motyvai, jį padaręs asmuo, kai galima konstatuoti teisės pažeidimo sudėties keturis elementus. Kadangi byla nagrinėjama tik protokole suformuluotų aplinkybių apimtimi, protokolas rašomas tik tada. kai žinomos visos fakto aplinkybės, surinkti ir užfiksuoti įrodymai ir tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Kada neatliktas išsamus tyrimas, protokolas neatlieka ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nėra tinkamas įrodymas.

Iš šioje byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo neaiški pažeidimo esmė. Protokole nurodyta, kad privačioje valdoje dirbti stogo dangos darbus V. S. kaip Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Stogo gama" statybos darbų vadovas, nelegaliai įdarbino A. J. nesudarius darbo sutarties ir nesutarus dėl kitų būtinų darbo sutarties sąlygų. Byloje nenustatyta, kad šis objektas buvo įtrauktas į UAB „Stogo gama" darbų apimtį, nėra duomenų, kad namo savininkas V. S. susitarė atlikti darbus būtent su šia bendrove, kurių statybos darbų vadovas buvo V. S. . Nėra ir nesurinkta duomenų ir apie tai. kad V. S. turėjo įgaliojimus sudaryti darbo sutartis bei sutartis dėl darbų atlikimo su fiziniais ar juridiniais asmenimis. Iš rašytinių duomenų seka, kad visi trys asmenys, dirbę Klaipėdoje, Kretingos 110, turėjo sudarę rašytines darbo sutartis su minėta bendrove ir buvo jų darbuotojai. V. S. teisme paaiškino, kad jis buvo darbų užsakovas ir tarėsi su V. S. dėl darbų atlikimo kaip su fiziniu asmeniu ir jį bei kitus du asmenis įdarbino atlikti stogo dangos darbus, teikė jiems statybines medžiagas bei už darbą sumokėjo atlyginimą. Tokiu būdu, esant šioms aplinkybėms, nepakanka patrauktojo administracinėn atsakomybėn veiksmus kvalifikuoti kaip nelegalų darbą. Įvertinus šioje byloje nurodytas įvykio aplinkybės, konstatuotina, kad jos labiau atitinka civilinius teisinius santykius, būdingus rangai, nes jie (V. S. ir V. S. ) susitarė dėl konkrečios paslaugos atlikimo ir atsiskaitymo už ją (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.644 straipsnis). Iš nelegalaus darbo tyrimo akto taip pat negalima padaryti išvados, kad tarp V. S. ir tarp V. S. , A. J. ir J. L. buvo teisiniai darbo santykiai ir kad būtų buvę nustatyti būtiniausieji darbo teisiniams santykiams būdingi požymiai, nes jie labiau būdingi rangos teisiniams santykiams. Tokiu būdu, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo nematyti, kad būtų nustatyta, jog patrauktajam administracinėn atsakomybėn asmeniui inkriminuotoje veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, administracinio pažeidimo protokole neteisingai nurodyti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens bei nukentėjusiojo anketiniai duomenys.

Todėl, esant tokioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka šiam dokumentui keliamų pagrįstumo reikalavimų. Kadangi kaltinimas nepakankamai aiškus ir nepagrįstas būtinais įrodymais, tai administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama institucijai tirti iš naujo, kad nustatyti tikslų nelegalaus darbo buvimo faktą ir kaltus asmenis, kurie galėtų būti patraukti administracinėn atsakomybėn. Esant neaiškiam ir būtinais įrodymais nepagrįstam kaltinimui, pažeidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė suvokti jam reiškiamo kaltinimo esmę, o tuo pačiu ir jo teisė į gynybą. Taigi, nelegalaus darbo buvimo ar nebuvimo fakto nustatymui būtina išsiaiškinti, ar tarp asmenų, tai yra tarp V. S. , V. S. ir A. J. bei J. L. atsiradę faktiniai santykiai pagal savo darbo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, kaip juos apibrėžia Darbo kodekso 93 straipsnis. Tik nustačius, kad tarp jų susiklostę sutartiniai santykiai dėl stogo uždengimo, atitinka darbo sutarties požymius, galima daryti išvadą, jog tokie santykiai turi būti įforminti rašytinės formos darbo sutartimi, o nustatyta tvarka šių santykių neįforminus, atsakingus asmenis traukti administracinėn atsakomybėn arba nustačius, kad minėti santykiai atitinka rangos sutarties santykius, šią bylą nutraukti.

Šių trūkumų teisme ištaisyti negalima. Tuo pagrindu administracinės bylos išnagrinėjimas yra negalimas, todėl byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui - tirti iš naujo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkama.

II.

Teigiama, kad Valstybinės darbo inspekcijos nuomone, šioje byloje surinkta pakankamai duomenų priimti sprendimą (vieną iš nutarimo rūšių, numatytų ATPK 287 straipsnyje). Tai asmenų paaiškinimai, nelegalaus darbo tyrimo aktas (forma ND, nelegalaus darbo atvejų tyrimo ir apskaitos taisyklių 1 priedas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. l - 33).

Teismo nutarimas priimtas nepagrindžiant jį visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bei prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Visiškai neatsižvelgta į administracinėje byloje surinktus įrodymus, remiamasi tik teisminio nagrinėjimo metu pateiktais parodymais. Liudytojai A. J. , Y. L. , A. J. , G. N. tyrimo metu nurodė, jog buvo dirbama ir įmonėje „Stogo gama" ir papildomai, kur darbams vadovavo V. S. , jisai ir mokėdavo darbuotojams atlyginimą.

Valstybinės darbo inspekcija patikrinimo metu nustatė, jog V. S. reikėjo atlikti stogo dangos keitimo darbus. Per pažįstamus jis surado meistrą V. S. , su juo sutarė dėl darbų apimties termino bei užmokesčio (šie požymiai būdingi rangos teisiniams santykiams). Dėl to, keliese atliks darbus, V. S. nesitarė.

Surinktoje ir teismui pateiktoje medžiagoje matyti, jog V. S. sąmoningai klaidino tyrimą atliekančias institucijas. Jo paveikti liudytojai V. S. ir Y. L. pirminiuose paaiškinimuose nurodė klaidingas aplinkybes. Y. L. teigė, jog objektą susirado pats, pinigus iš užsakovo taip pat ėmęs. Kartais pagalbon kviesdavęs A. J. . Namo, kuriam buvo keičiamas stogas, savininkas V. S. , paprašytas V. S. , taip pat nurodė, jog dėl darbų tarėsi su Y. L. . Tik vėliau V. S. prisipažino, jog po įvykio, kai A. J. nukrito nuo pastolių ir susižalojo, jie tarėsi su V. S. , kokius parodymus teiks tyrimą atliekančioms institucijoms. Y. L. taip pat tyrimo eigoje pakeitė parodymus ir nurodė, jog V. S. paprašytas, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriuje aiškino, jog jisai organizavo darbą. Nors realiai objektą surado, su šeimininku tarėsi, atlyginimą jiems mokėjo ir į darbą veždavo V. S. .

Pažymėta, jog V. S. surašytas ATP protokolas dėl nelegalaus darbo naudojimo. Byloje A. J. yra liudytojas, o ne nukentėjusysis kaip traktuoja teismas. Be to, teismui buvo pateiktas prašymas pataisyti nelegaliai įdarbinto asmens duomenis.

Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 5 d. konsultaciją apygardų administraciniams bei apylinkių teismams išaiškinta, jog bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) ATP medžiagą institucijai, surašiusiai protokolą, turėtų grąžinti tais atvejais, kai pateiktoji ATP medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės - pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių. Tokių trūkumų šioje byloje nėra.

Valstybinės darbo inspekcijos nuomone surinktoje ir pateiktoje teismui medžiagoje pakankamai duomenų, jog tarp V. S. ir A. J. stogo keitimo metu 2007 m. birželio 7 d. buvo atsiradę faktiniai darbo teisiniai santykiai, apibrėžti Darbo kodekso 93 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinis skundas netenkinamas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime teisingai nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas kaip procesinis dokumentas turi ypatingą svarbą. Juo pradedamas procesas dėl galimai padaryto teisės pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui. Kaltinimas turi būti aiškus ir nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė, kaip atsitiko šiuo atveju.

Todėl neatsitiktinai ATPK 259 straipsnio 3 dalis reikalauja vieną administracinio teisės pažeidimo protokolo egzempliorių įteikti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tam, kad šis turėtų galimybę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Gintis nuo kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Iš protokolo neaišku tarp ko buvo susitarimas dėl darbo vietos darbo funkcijų ir darbo užmokesčio. Protokole yra tik veikos kvalifikavimas pagal ATPK straipsnį bei nuoroda į Darbo kodekso straipsnius. Tačiau nėra jokių teiginių apie tai, kokie konkretūs apkaltintojo asmens veiksmai leidžia spręsti, kad V. S. veiksmuose yra jam inkriminuotojo pažeidimo sudėtis. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nenustatyta, jog šis statybos objektas buvo įtrauktas į UAB „Stogo gama" darbų apimtį, nėra duomenų, kad namo savininkas V. S. susitarė atlikti darbus būtent su šia bendrove, kurių statybos darbų vadovas buvo V. S. . Nesurinkta duomenų apie tai, kad patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo turėjo įgaliojimus sudaryti darbo sutartis bei sutartis dėl darbų atlikimo.

Apeliaciniame skunde pripažįstama, kad tokios aplinkybės, jog V. S. su V. S. sutarė dėl darbų apimties termino bei užmokesčio, būdingos rangos teisiniams santykiams. Tačiau kodėl V. S. inkriminuotas nelegalus darbas, neatskleidžiama.

Taigi, pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo konsultaciją, kuri nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas turėjo pakankamą pagrindą grąžinti medžiagą institucijai, surašiusiai protokolą, nes kaltinimas turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad tokių trūkumų šioje byloje nėra. Jis apsiriboja tik paviršutiniškais teiginiais dėl bylos aplinkybių ir pasirenka sau palankią byloje surinktų įrodymų traktuotę, nors byloje yra daug prieštaravimų ir neaiškumų, kurių teismas, kaip teisingai pažymėjo, nagrinėdamas bylą panaikinti negali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutarimą V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius