Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-91-626/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-04
Bylos Nr.
1S-91-626/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis
V. B.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Byla Nr. 1S-91-626/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 (nutartyje suklysta nurodant metus, nurodyti 2018 metai) nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-12-17 nutarimą Nr. 59-261 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. B. netaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vygandui B. K. apylinkės teismo 2016-05-30 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus bausmes, paskirtas Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-02-19 nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo 2015-04-29 ir 2015-07-22 nuosprendžiais, paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Minėtais nuosprendžiais V. B. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 ir 2 dalis, 178 straipsnio 1 dalį.

2. V. B. paskirtos 5 metų laisvės bausmės vykdymo pradžia – 2014-09-04, bausmės vykdymo pabaiga – 2019-09-04, 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis faktiškai atliko 2017-03-04; neatliktos bausmės dalis 2018-12-13 sudarė 8 mėnesius 22 dienas.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-12-17 nutarimu Nr. 59-261 nutarta netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 (nutartyje suklysta nurodant metus, nurodyti 2018 metai) nutartimi nuteistojo V. B. skundas atmestas, o Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, jog bausmės tikslai, išvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, V. B. atžvilgiu nėra pasiekti, taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad būdamas laisvėje V. B. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistasis turi būti toliau taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2015-02-19 Molėtų apylinkės teismo nuosprendžiu V. B. pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnis). Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis 8 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 7 kartus buvo nubaustas, šiuo metu 3 nuobaudos galioja, o tai rodo, jog nuteistajam V. B. skirta laisvės atėmimo bausmė jam teigiamo poveikio nepadarė. Įvertino socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad: V. B. piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau vertinimo metu neigia alkoholio vartojimo problemas ar jų įtaką skirtingoms gyvenimo sritims (šeiminiam gyvenimui, darbui ir kt.); jog tik pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo galimybės išreiškė norą dalyvauti iki-reabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, skirtoje alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo problemų turintiems nuteistiesiems (prašymas pateiktas po pokalbio su psichologe), tačiau nesilanko Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos grupės susirinkimuose; šiuo metu nepakankamai prisiima atsakomybę už savo padarytas nusikalstamas veikas; atsisako dalyvauti reabilitacijos priemonėse; priklauso vidutinei rizikos grupei - 76 balai (buvo 73), iš jų statiniai veiksniai sudaro - 25 balus (negali kisti), dinaminiai veiksniai - 51 balas (gali kisti), o nuo paskutinio vertinimo 2018-04-25 rizikos vertinimo balai padidėjo nuostatų srityje. Teismo nuomone, nuteistojo elgesys, priežiūrą vykdančio personalo atžvilgiu, yra ganėtinai agresyvus, bausmės atlikimo metu yra fiksuoti nuteistojo grubaus bendravimo su priežiūrą vykdančiu personalu atvejai, savo paties kriminalinio elgesio kritiškai vertinti nelinkęs, stebimi nuteistųjų subkultūrą palaikančių nuostatų - elgsenos raiškos, be specialybės, nestabilią darbo patirtį laisvėje, neaiškius planus dėl įsidarbinimo laisvėje lygtinio paleidimo atveju, pataisos įstaigoje nedirba, turimus finansinius įsipareigojimus dengia artimieji. Konstatavo, jog nuteistasis V. B. nevisiškai suvokia nusikalstamų veiksmų pasekmes bei stokoja motyvacijos keistis, todėl charakterizavo nuteistąjį kaip asmenybę, linkusią daryti nusikaltimus ir ateityje.

Šalies argumentai

5. V. B. pateikė skundą, kuriame prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir dėl jo skundo priimti naują sprendimą – jo skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo panaikinimo tenkinti. Nurodo, jog likusi neatlikta bausmės dalis yra 6 mėnesiai iš 5 metų. Lygtinio paleidimo komisijai buvo pristatytas du kartus, tačiau jo prašymai buvo atmesti motyvuojant tuo, kad jis nedirba. Pažymi, kad jis nedirba, nes administracija jo į darbą nepriimdavo, nes iš jo skolos neišieškomos priverstine tvarka. Tuo tarpu jis skolų turi, tačiau yra su antstoliais sudaręs sutartį dėl skolos išmokėjimo per 10 metų. Šiuo metu antstoliams moka jo tėvai. Nurodo, jog apie teismo nutartyje nurodyta 3 000 Eur skolą jis nieko nežino. Teigia, kad jo niekas neveda į jokius užsiėmimus. Šiuo metu jis yra drausmės grupėje, nes dieną pagavo jį miegantį, užsiklojus pledu. Mano, kad šis jo elgesys negali būti vertinamas kaip nusižengimas. Nurodo, jog jis priklausomybių jokių neturi, nėra gydytas. Būna, kad jis pavargsta nuo tokios vietos, kamuoja nemiga, tai gydytoja išrašo vaistų nuo depresijos. Nurodo, jog jei teismas jį įpareigos lankyti anoniminius alkoholikus, jis lankys, jis yra pasitaisęs ir daugiau nedarys nusikaltimų. Prideda pažymą, kad moka antstolei skolą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo skundas netenkinamas

7. Apygardos teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio.

11. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės nesutinka su teismo sprendimu netenkinti jo skundo dėl Institucijos nutarimo panaikinimo. Nurodo, kad jis nėra priklausomas nuo alkoholio, jo bausmės atlikimo metu padarytas pažeidimas dėl miegojimo užsiklojus pledu nėra reikšmingas, jam neleidžia dirbti, nes jo skolos nėra išieškomos priverstiniu būdu. Taip pat nurodo, kad jo neveda į reabilitacijos programas.

12. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamų sprendimų turinį, asmens bylos duomenis, skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šiai dienai nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, V. B. atžvilgiu yra pasiekti ir nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje V. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas įvertino visas skunde akcentuojamas aplinkybes, buvusias nagrinėjant nuteistojo skundą apylinkės teisme, taip pat įvertino ir kitus reikšmingu duomenis, kurie turi būti svarstomi sprendžiant klausimą dėl galimybės taisyti nuteistus asmenis neizoliuotus nuo visuomenės, o būtent ir į teigiamai ir neigiamai asmenį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu bei iki bausmės atlikimo, nesuteikiant nei vienai iš jų nepagrįstai didelės ar menkos reikšmės.

13. Nagrinėjamu atveju, be abejo yra svarbu tai, kad V. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir po paskutinio vertinimo ne tik, kad nesumažėjo, bet padidėjo 3 valais (buvo - 73, dabar - 76). Nuo paskutinio vertinimo 2018-04-25 rizikos vertinimo balai padidėjo nuostatų srityje. Taip pat teismas nustatė, kad V. B. 8 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 7 kartus buvo nubaustas, šiuo metu 3 nuobaudos galioja. Nors nuteistasis jau atliko didžiąją dalį bausmės, tačiau per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį iš esmės nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Tai patvirtina asmens byloje esantys duomenys. Iš 2018-03-20 pažymos matyti (asmens byla, t. 2, b. l. 182), kad pagal paties nuteistojo pateiktą rašytinį prašymą, V. B. 2018-03-07 buvo įtrauktas į „Nuteistųjų, dalyvaujančių bendravimo įgūdžių ir emocijų valdymo psicho-edukacinėje programoje sąrašą“, buvo asmeniškai informuotas apie programos užsiėmimų laiką ir vietą, nedalyvavo pirmame užsiėmime, o asmeniškai kviestas į antrąjį programos užsiėmimą pareiškė „jog jokiose programose dalyvauti neketina dėl – esą, nerengiamų dokumentų jo lygtiniam paleidimui“. Dėl lygtinio paleidimo galimybės išreiškė norą dalyvauti iki-reabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, skirtoje alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo problemų turintiems nuteistiesiems (prašymas pateiktas po pokalbio su psichologe). Tačiau Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos grupės susirinkimuose nesilankė. Iš asmens duomenų taip pat matyti, kad V. B. nelinkęs paaiškinti savo padarytų režimo reikalavimų pažeidimų. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, jo elgesys priežiūrą vykdančio personalo atžvilgiu, yra ganėtinai agresyvus, bausmės atlikimo metu yra fiksuoti nuteistojo grubaus bendravimo su priežiūrą vykdančiu personalu atvejai, savo paties kriminalinio elgesio kritiškai vertinti nelinkęs, stebimi nuteistųjų subkultūrą palaikančių nuostatų - elgsenos raiškos. Dėl nuteistojo emocinio priešiškumo vertinimo instrumentas „Sara“, skirtas vertinti smurtinio elgesio riziką prieš intymų partnerį, atliktas nebuvo. Tačiau, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad asmens bylos dokumentų studija leidžia manyti, jog nuteistojo rizika ateityje naudoti smurtą (fizinį/psichologinį) yra tarp vidutinės ir aukštos. Šiuo metu aktualių apsauginių kriminogeninę riziką įtakojančių veiksnių – nestebima.

14. Taigi, nors nuteistasis šiai dienai yra atlikęs didelę dalį bausmės, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu iš esmės buvo itin menkai nukreiptas elgesio koregavimo linkme, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką - nėra.

15. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, noras gyventi nenusikalstant, atlyginti žalą yra įvertinti teigiamai, tačiau apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad jie nėra esminiai kriterijai, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie lygtinio paleidimo jam taikymą. Įstatymas numato konkrečius kriterijus, kuriuos vertinant yra daromos išvados dėl galimybės toliau asmenį taisyti neįzoliuotą. Apygardos teismas sutinka su teismo išvada, jog V. B. neatitinka pagrindinių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, nes jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o ne žema ir ji didėja. Dinaminiai veiksniai, kuriuos yra galimybė keisti, sudaro daugiau nei pusę visų pakartotinio elgesio rizikos balų (51 iš 76 balų).

16. Atsižvelgdama į išdėstytą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju negalima nekreipti dėmesio į nuteistojo elgesį iki laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, pataisos namuose, į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius bei iš esmės nededamas pastangas ją mažinti, kas prieštarautų teisingumo principui. Sutiktina su apylinkės teismo nuomone, jog šiuo metu byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad V. B. pasiruošęs atlikti likusią bausmės dalį neizoliuotas nuo visuomenės bei, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

17. Konstatuojama, kad Komisija atsisakydama taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam ir apylinkės teismas nutarimą palikdamas nepakeistą, rėmėsi visų byloje esančių bei lygtinio paleidimo klausimui išspręsti svarbių duomenų visuma, tinkamai išanalizavo šiuos duomenis bei priėmė teisingus ir pagrįstus sprendimus. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti pastangas tam, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir įtikinti Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Vitalija Norkūnaitė