Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-25 · Civilinė byla Nr. 2S-2750-781/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
2S-2750-781/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2750-781/2018Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00497-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens (apelianto) AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria netenkintas AB SEB banko prašymas dėl baudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja – bankrutuojantis fizinis asmuo, A. R. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti 2018 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta patvirtinti 2018 m. birželio 20 d. patikslintą A. R. mokumo atkūrimo planą; 2) patvirtinti minėtą planą; 3) panaikinti 2018 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nuspręsta nutraukti A. R. fizinio asmens bankroto bylą ir įpareigoti bankroto administratorių iki 2018 m. liepos 31 d. kreiptis į teismą su prašymu dėl bankroto bylos nutraukimo.

Atsiliepimas

2. Byloje buvo paskirtas teismo posėdis 2018 m. rugpjūčio 20 d. 14 val., į kurio nagrinėjimą neatvyko bankroto administratoriaus ir AB SEB banko atstovai, taip pat nepateikė byloje atsiliepimų, todėl teismas bylos nagrinėjimą atidėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. 10 val., pripažindamas banko ir bankroto administratoriaus dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Nurodytas teismo posėdis buvo atidėtas pakartotinai 2018 m. rugsėjo 4 d. 14 val., atsižvelgiant į bankroto administratoriaus prašymą ir užimtumą kitose bylose. Nustatyta, kad į 2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdį neatvyko banko atstovas ir bankroto administratorius, todėl teismas protokoline nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, be kita ko, AB SEB bankui paskyrė 100 Eur dydžio baudą.

3. 2018 m. rugsėjo 13 d. AB SEB bankas teismui pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą, motyvuodamas susiklosčiusią situaciją iš esmės žmogiškąja klaida – įprastinių kasmetinių banko darbuotojų atostogų metu banko atstovas, kuris kuravo pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylą, pavaduojant kolegas ir koordinuojant itin daug banko klientų – fizinių asmenų bankroto bylų, dėl laiko trūkumo nepateikė procesinių dokumentų (atsiliepimo į skundą) ir neatvyko į paskirtą teismo posėdį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi netenkino AB SEB banko prašymo dėl 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bankrutuojančios A. R. skundas teisme gautas 2018 m. liepos 19 d. ir jos prašymu, 2018 m. liepos 24 d. nutartimi, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir procesiniai dokumentai byloje dalyvaujantiems asmenims išsiųsti 2018 m. liepos 24 d., įpareigojant juos pateikti atsiliepimus į skundą. Teismas pažymėjo, kad bankas ir bankroto administratorius byloje nepateikė atsiliepimų į skundą, todėl teismas neturėjo galimybių objektyviai išnagrinėti bylos; be to, banko ir bankroto administratoriaus atstovai neatvyko į du teismo posėdžius iš eilės.

6. Teismas vertino, kad AB SEB bankas niekaip nereagavo į minėtą procesą, kol jam nebuvo paskirta bauda. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. (antrojo posėdžio datos) buvo pakankamas terminas juridiniam asmeniui pateikti teismui atsiliepimą į skundą, prašymus su savo pozicija dėl ginčo esmės bei (ne)dalyvavimo teismo posėdžiuose, tuo tarpu banko darbuotojų kasmetinės atostogos, jų pavadavimas, teismo vertinimu, negali būti laikoma pateisinama priežastimi teismo įpareigojimų nevykdymui kelis kartus iš eilės bei tokį ilgą laikotarpį, tuo labiau, kad ir ginčas byloje kilęs AB SEB banko iniciatyva.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo panaikinti paskirtos baudos ir laikė, jog juridinis asmuo savo veiklą turi organizuoti taip, kad nepažeistų teisės aktuose nustatytų proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principų bei civilinio proceso tikslų.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kuria netenkintas suinteresuoto asmens prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi AB SEB bankui paskirtą 100 Eur baudą.

9. Apeliantas AB SEB bankas nurodo, kad jo atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikimas ir vėlesnis neatvykimas į teismo posėdį (kliūtys teismui nagrinėti bylą) buvo sąlygoti ne piktybinių banko veiksmų, teismo nurodymų nepaisymo ar visiško kreditoriaus pasyvumo ir nesuinteresuotumo skolininko bankroto byloje, o dėl žmogiškosios klaidos – įprastinių kasmetinių banko darbuotojų atostogų metu banko atstovas A. B., kuris buvo atsakingas už pareiškėjos bankroto proceso vedimą, pavadavo kolegas ir koordinavo itin daug banko klientų (fizinių asmenų bankroto bylų). Anot suinteresuoto asmens, šis atvejis nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuotas kaip juridinio asmens veiklos netinkamo organizavimo pasekmė; pažymi, jog atostogaujant darbuotojams buvo numatytas laikinas jų pavadavimas ir funkcijos tęsiamos neatostogaujančių darbuotojų jėgomis, įskaitant A. B., tuo labiau, jog būtent minėtas atstovas administravo visą pareiškėjos bankroto procesą. Taigi, suinteresuoto asmens teigimu, šiuo atveju atsiliepimas į pareiškėjos skundą nebuvo pateiktas iš esmės tik dėl laiko trūkumo, o ne dėl organizacijos darbo organizavimo tvarkos.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad bankas pareiškėjos A. R. bankroto byloje visada buvo aktyvus kreditorius. Teigia, kad po 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties priėmimo suinteresuotas asmuo nedelsiant – 2018 m. rugsėjo 12 d., pateikė išsamų atsiliepimą į skundą su priedais, jog teismas galėtų nagrinėti skunde nurodytų reikalavimų pagrįstumą. Kita vertus, bankas nurodo, jog iš esmės jokių naujų/papildomų aplinkybių ar motyvų, suinteresuoto asmens jau nurodytų kreditorių susirinkimuose, jis pirmosios instancijos teismui nenurodė. Be to, suinteresuoto asmens vertinimu, jeigu bankroto administratorius būtų tinkamai vykdęs jam kreditorių paskirtus įpareigojimus, teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, būtų turėjęs galimybę nagrinėti bylą be jokių papildomų atsiliepimų ar paaiškinimų, remiantis vien bankroto proceso metu bankroto administratoriui kreditorių pateikta informacija, balsavimo biuleteniuose išsakyta nuomone bei pateiktais siūlymais.

Šalies argumentai

11. Apeliantas aiškina, kad jo dalyvavimas būtinu 2018 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje pripažintas tik 2018 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu; teigia, jog vėlesni teismo posėdžių atidėjimai buvo inicijuoti ne banko, o kito proceso dalyvio, todėl net apelianto atvykimas į ankstesnius posėdžius nebūtų sudaręs galimybės teismui išnagrinėti bylą. Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs suinteresuoto asmens atsiliepimą į skundą, pripažino tolesnį kreditoriaus dalyvavimą bylos nagrinėjime nebūtinu. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad byloje buvo sprendžiamas pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, o ne bankroto bylos nutraukimo klausimas, kaip kad buvo nurodęs pirmosios instancijos teismas; tuo labiau, jog vėliau pareiškėja atsisakė nuo minėto skundo ir byla buvo nutraukta.

12. Taigi, suinteresuoto asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju už netyčinį netinkamą procesinių įpareigojimų vykdymą baudos paskyrimas yra neproporcingas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens AB SEB banko prašymą dėl 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, motyvuodamas iš esmės tuo, kad teismas neturėjo galimybių objektyviai išnagrinėti bylos be, be kita ko, apelianto atsiliepimo į skundą, bei dėl to, jog banko atstovas neatvyko į du teismo posėdžius iš eilės; pirmosios instancijos teismas vertino, kad banko darbuotojų kasmetinės atostogos, jų pavadavimas negali būti laikoma pateisinama priežastimi teismo įpareigojimų nevykdymui kelis kartus iš eilės bei tokį ilgą laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams.

15. Pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis); tokiu būdu yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus.

16. Nagrinėjamu atveju bauda apeliantui buvo paskirta remiantis CPK 246 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad be pateisinamos priežasties į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, jei teismas tos šalies dalyvavimą yra pripažinęs būtinu, gali būti skiriama iki 300 Eur bauda.

17. Kaip minėta, byloje nekilo ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas (vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi) apie pareigą pateikti atsiliepimą į pareiškėjos skundą (2018 m. liepos 24 d. išsiunčiant pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP)), taip pat apie paskirtą teismo posėdį 2018 m. rugpjūčio 20 d., taip pat atitinkamai ir apie vėlesnius teismo posėdžius 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugsėjo 4 d. (išsiunčiant teismo šaukimus per EPP), kuriuose suinteresuoto asmens AB SEB banko (jo atstovo) dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Apeliantas nurodytas aplinkybes (atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikimas ir neatvykimas į teismo posėdžius, kuriuose jo dalyvavimas pripažintas būtinu) grindė žmogiškąja klaida ir dideliu banko darbuotojų (atstovų) užimtumu, tuo labiau vasaros metu, kai darbuotojai išeina kasmetinių atostogų ir kitiems darbuotojams tenka juos pavaduoti.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos priežastys nepateisina suinteresuoto asmens (atstovo) neatvykimo į teismo posėdį. Pažymėtina, kad pagrindinis principas, leidžiantis šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir pateikti įrodymus apie neatvykimą pateisinančias priežastis (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju suinteresuotas asmuo AB SEB bankas žinodamas (turėdamas žinoti) apie 2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdį, nes, kaip minėta, apie jį apeliantui pranešta tinkamai, ir kad jo dalyvavimas yra pripažintas būtinu, turėjo iš anksto pasirūpinti dėl užimtumo suderinimo, atsižvelgiant į posėdžio laiką arba bent jau imtis kitų aktyvių veiksmų – pateikti atsiliepimą į skundą (kuris šiuo atveju buvo pateiktas tik po baudos paskyrimo), pateikti teismui motyvuotą prašymą dėl negalėjimo dalyvauti paskirtame teismo posėdyje ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienu atveju spręstina, ar neatvykimo priežastį galima pripažinti svarbia, tačiau, vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės, šalies atstovo užimtumo kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto nurodytos priežasties nepripažino svarbia.

19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismo skirta bauda yra neproporcinga dėl to, jog anksčiau jis aktyviai dalyvavo pareiškėjos bankroto procese, be to, teismo posėdžiai buvo atidėti ne tik dėl jo kaltės (bet ir dėl bankroto administratoriaus). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui įvertinus bylos aplinkybes ir nusprendus suinteresuoto asmens AB SEB banko dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu dėl tos priežasties, jog tam tikras aplinkybes gali paaiškinti, patvirtinti ar paneigti tik suinteresuotas asmuo (kurio iniciatyva buvo priimti pareiškėjos skundžiami nutarimai), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti tokio teismo procesinio sprendimo nepagrįstu ar nemotyvuotu; tik bylą nagrinėjantis teismas gali objektyviausiai ir tinkamiausiai įvertinti, kokių įrodymų ar šalių paaiškinimų trūksta, siekiant tinkamai išnagrinėti ginčą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šiuo atveju apelianto nedalyvavimas teismo posėdžiuose (ir savalaikis atsiliepimo į skundą nepateikimas) sutrukdė teismui tinkamai nagrinėti ginčą, kas sąlygojo teismo posėdžius atidėti, o vien ta aplinkybė, jog teismo posėdžiai buvo atidėti ne tik dėl apelianto kaltės ar kad vėliau pareiškėja iš viso atsisakė nuo skundo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant suinteresuoto asmens AB SEB banko atsakomybės klausimą (tuo labiau, jog bauda už identiškus veiksmus, t. y. neveikimą, paskirta ir bankroto administratoriui).

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir pagrįstai nepanaikino apeliantui skirtos baudos, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Suinteresuoto asmens (apelianto) AB SEB banko atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kuria netenkintas AB SEB banko prašymas dėl baudos, skirtos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, panaikinimo, palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė