Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-12-11 · Civilinė byla Nr. eB2-3084-614/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-11
Bylos Nr.
eB2-3084-614/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00402-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Kreditorius
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
BUAB „Robotopia“
Kategorijos
  • 3.4.3.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eB2-3084-614/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00402-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (BUAB) „Robotopia“ kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos skundą dėl 2024 m. spalio 17 d. įvykusio BUAB „Robotopia“ kreditorių susirinkimo nutarimo 7-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, suinteresuotas asmuo byloje - BUAB „Robotopia“ nemokumo administratorius V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Robotopia“ (toliau ir – Bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. D.. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 7 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Robotopia“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. ir 2024 spalio 29 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi juridinį asmenį UAB „Robotopia“ nutarta likviduoti dėl bankroto.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti BUAB „Robotopia“ 2024 m. spalio 17 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimą 7-uoju darbotvarkės klausimu. Pareiškėja nurodo šiuos argumentus:

3.1. 2024 m. spalio 1 d. gavusi nemokumo administratoriaus pranešimą apie 2024 m. spalio 17 d. šaukiamą 1-ąjį Bendrovės kreditorių susirinkimą, VMI, turėdama 46,19 proc. visų Bendrovės kreditorių reikalavimų sumos balsų, 2024 m. spalio 16 d. raštu Nr. RNA-33828 pateikė nemokumo administratoriui savo balsavimo raštu biuletenį, kuriame, nurodė nesutikimo motyvus, balsavo „Prieš“ 7-uoju darbotvarkės klausimu. Balsuodama „Prieš“, VMI kartu pateikė ir savo pasiūlymą: šio klausimo svarstymą atidėti kitam kreditorių susirinkimui, įpareigojant nemokumo administratorių pateikti siūlomo turto pardavimo kainos pagrindimą. Nepaisant VMI išreikštų prieštaravimų, buvo priimtas sprendimas patvirtinti nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo tvarką: ilgalaikį turtą pardavinėti skelbiant „ALIO REKLAMA“ už likutinę vertę; nepardavus mažinti kainą 20 proc. kas 30 d.; po trečio mažinimo pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą;

3.2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas neturi vertinti kreditorių susirinkimo nutarimų ekonominio pagrįstumo, tačiau turi įvertinti šiuos nutarimus, atsižvelgdamas į esminį bankroto procedūrų tikslą – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus bei apginti pačios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus (ar toks nutarimas atitiko bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus); bankroto procedūrų tikslas yra siekis, kad bankrutavusios įmonės turtas būtų parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Toks tikslas siejamas ir su bankroto administratoriaus pareiga įvertinti bankrutuojančios įmonės parduodamo turto pobūdį ir siekti jo pardavimo už kainą, kuri labiausiai atitiktų kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus;

3.3. spręsdami bankrutuojančios įmonės turto pardavimo klausimus, kreditoriai privalo nustatyti tokią parduodamo turto kainą ir tvarką, kuri geriausiai atitiks visų įmonės kreditorių interesus ir sudarys galimybę maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus. JANĮ, taip pat bendrojo pobūdžio teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis), įpareigoja ir bankroto administratorių siekti, kad realizuojant turtą būtų gauta maksimali nauda, atitinkanti tiek kreditorių, tiek įmonės interesus, tačiau administratorius į tai neatsižvelgė - ilgalaikį turtą nuspręsta pardavinėti už likutinę vertę. Todėl galima teigti, kad 2024 m. spalio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, prieštarauja CK 1.5 straipsnio įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia tiek bankrutuojančios įmonės interesus gauti kuo daugiau lėšų už parduodamą turtą, tiek ir VMI prie FM interesą gauti savo reikalavimo patenkinimą;

3.4. kreditorių susirinkimas priimdamas nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, turi būti nustatyti tokia turto pardavimo tvarką bei kainą, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus, turto pardavimo kaina turi būti reali, atitikti tikrąją jo rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju nustatant pradinę iš BUAB „Robotopia“ parduodamo turto kainą, nebuvo remtasi objektyvia informacija apie turto vertę. Nutarimu 7-uoju darbotvarkės klausimu nustatyta akivaizdžiai nepagrįsta ir galimybę gauti didžiausią kainą eliminuojanti turto pardavimo tvarka, kas pažeidžia BUAB „Robotopia“ kreditorių interesus bei neatitinka pagrindinio bankroto procedūrų tikslo. Pastebėtina, jog nesulaukus pirkėjų susidomėjimo, bus sudaromos sąlygos turtą įsigyti didžiausia pasiūlyta kaina, be minimalios ribos;

3.5. kadangi nemokumo administratorius nepateikė siūlomo turto pardavimo kainų pagrindimo (nenurodė rinkos kainų, turto faktinės būklės ir pan.), sprendžia, jog kreditorių susirinkime 2024 m. spalio 17 d. priimtas nutarimas 7-uoju darbotvarkės klausimu yra ekonomiškai nepagrįstas bei neracionalus, neatitinka BUAB „Robotopia“ kreditorių interesų, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo BUAB „Robotopia“ nemokumo administratorius atsiliepimu į skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

4.1. pagal JANĮ 51 straipsnio 1, 2 dalis kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos. Nutarimas priimtas sutinkamai su JANĮ ir yra teisėtas;

4.2. skundžiamą nutarimą dėl ilgalaikio turto (dalies) pardavimo tvarkos susirinkimo dalyviai priėmė balsų daugumą balsuojant raštu: balsavo: „UŽ“ - 31730,71 Eur, „PRIEŠ“ – 28665,84 Eur, „SUSILAIKĖ“ – nėra; Nutarimas priimtas: Ilgalaikį turtą pardavinėti skelbiant „ALIO REKLAMA“ už likutinę vertę. Nepardavus mažinti kainą 20 proc. kas 30 d. Po trečio mažinimo pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą. Dėl galiojančių prekinių ženklų ir nebaigtos gamybos įvertinimo ir pardavimo spręsti kitame kreditorių susirinkime, atsiradus suinteresuotiems asmenims;

4.3. kadangi UAB „Robotopia“ ilgalaikis turtas yra specifinis ir neturi analogų rinkoje kreditoriai logiškai priėmė sprendimą pradinę kaina nustatyti lygi atskaitomybėje nurodyta likutinę kainą.

5. Kiti kreditoriai atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo tenkinamas.

6. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).

8. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017), tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) (pvz., kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

9. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad 2024 m. spalio 17 d. buvo šaukiamas BUAB „Robotopia“ kreditorių susirinkimas, bendra dalyvavusių ir balsavusių raštu kreditorių finansinių reikalavimų suma sudarė 60 396,55 Eur. Raštu balsavo pareiškėja VMI, kurios kreditorinis reikalavimas sudarė 28 665,84 Eur (reikalavimas sudaro 46,19 proc. visų Bendrovės kreditorių reikalavimų sumos), kreditoriai R. S., kurio kreditorinis reikalavimas sudaro 18 599,66 Eur, M. M., kurio kreditorinis reikalavimas sudaro 9 564,52 Eur, ir I. V., kurios kreditorinis reikalavimas sudaro 3 566,53 Eur. Kreditoriai balsavo pagal iš anksto pateiktą darbotvarkės administratoriaus parengtą projektą, kurios 7 klausimu siūlyta patvirtinti Bendrovės ilgalaikio turto pardavimo tvarka: ilgalaikį turtą pardavinėti skelbiant „ALIO REKLAMA„ už likutinę vertę; nepardavus – mažinti kainą 20 proc. kas 30 dienų; po trečio mažinimo pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą; Dėl galiojančių prekinių ženklų ir nebaigtos gamybos įvertinimo ir pardavimo spręsti kitame kreditorių susirinkime, atsiradus suinteresuotiems asmenims. Skundžiamą nutarimą kreditoriai priėmė balsuodami raštu: „UŽ“ balsavo 31 730,71 Eur, „PRIEŠ“ – 28 665,84 Eur (VMI), „SUSILAIKĖ“ – nėra, todėl nutarimas priimtas balsų dauguma. Balsuodama „PRIEŠ“ kreditorė VMI pateikė alternatyvų pasiūlymą – klausimo svarstymą atidėti kitam kreditorių susirinkimui, įpareigojant nemokumo administratorių pateikti siūlomo turto pardavimo kainos pagrindimą.

10. Kreditorė VMI ginčija Bendrovės 2024 m. spalio 17 d. kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą 7 darbotvarkės klausimu, nurodydama, jog nemokumo administratorius nepateikė turto pardavimo kainų pagrindimo - nenurodė rinkos kainų, turto faktinės būklės ir kitų duomenų, todėl priimant nutarimą nebuvo remtasi objektyvia informacija apie turto vertę, o turto kaina nustatyta akivaizdžiai nepagrįsta, eliminuojanti galimybę gauti už parduodamą turtą didžiausią kainą. Pareiškėjos įsitikinimu įmonės nemokumo administratorius privalo organizuoti parduodamo turto įvertinimą.

11. Kreditorė nekvestionuoja, kad buvo laikytasi įstatyme nustatytos kreditorių 2024 m. spalio 17 d. susirinkimo sušaukimo tvarkos, balsavimo ir sprendimų priėmimo. Teismas skundžiamo kreditorių susirinkimo procedūrinių pažeidimų nenustatė.

12. Spręsdamas ginčą ir pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo materialinių aspektų, priimtų septintuoju darbotvarkės klausimu, pagrįstumo ir teisėtumo, teismas pažymi, jog BUAB „Robotopia“ nemokumo administratoriaus 2024 m. spalio 17 kreditorių susirinkimui pateikė ataskaitą(toliau – Ataskaita), iš kurios matyti, kad vykdydamas bankroto procedūras nemokumo administratorius iš įgalinimų netekusios Bendrovės direktorės I. V. perėmė įmonės dokumentus ir turtą.

13. Ataskaitoje nurodoma, jog įmonės turtą sudaro įvairūs technikos prietaisai, elektronikos komponentai, varikliai, nebaigta gamyba. Dėl Bendrovės balanse bei pelno ir nuostolių ataskaitoje nurodomos įmonės turto vertės nurodoma, jog BUAB „Robotopia“ turtą iš esmės sudarė trumpalaikis turtas –1 452 977 Eur atsargos ir nebaigta gamyba bei intelektualus turtas. Intelektualus turtas neįvertintas nepriklausomo vertintojo. Nebaigtą gamybą sudaro įvairios išlaidos: patentavimas, prekinių ženklų registravimas, projekto sąnaudos, komandiruočių išlaidos, programinė įranga, amortizacija, darbo įrankiai, nuomos sąnaudos, darbo užmokestis, SODRA, elektronikos komponentai, įvairios paslaugos ir kita. Įmonė planavo gauti pajamų pardavus nebaigtą gamybą ir intelektualų turtą, bet darbas dėl lėšų trūkumo nebuvo baigtas.

14. Ataskaitoje taip pat nurodoma, jog ilgalaikį įmonės turtą, kurio teisinė registracija neprivaloma, sudaro: Smūgio bangų generatorius, kurio likutinė vertė 1 261,31 Eur (įsigijimo metai 2021), Dronas M6E-1, kurio likutinė vertė 3 269,56 Eur (įsigijimo metai 2022), Elektronikos komponentai, kurių likutinė vertė 9 599,83 Eur (įsigijimo metai 2016 - 2022) ir Varikliai, variklių kontroleriai, propeleriai, kurių likutinė vertė 10 054,55 Eur (įsigijimo metai 2016 - 2022). Tokios likutinės minimo turto kainos yra įrašytos įmonės Turto anketoje. Daugiau duomenų – turto įsigijimo, panaudojimo, nusidėvėjimo – ar kitos informacijos apie šio turto faktinę būklę teismui nėra pateikta, nebuvo pateikta ir kreditoriams; nemokumo administratorius sprendė, jog įvertinama turėtų būti tik nebaigta gamyba. Tokio sprendimo argumentai atsiliepime į skundą ar Ataskaitoje taip pat nėra nurodyti ar kokiais nors argumentais pagrįsti.

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnis), tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys atitinkamai patvirtina turto buvimą ir vertę (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą ir tikslumą bei sprendžiant dėl šių duomenų patikimumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atitinka tikrąją padėtį, todėl tikrajai padėčiai nustatyti, turi būti remiamasi ir kitais dokumentais (inventorizacijos aktais, ūkinių operacijų dokumentais ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog netgi tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada galima spręsti, apie balanse nurodyto turto vertę.

16. Taigi, sutikrina su pareiškėjos skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju kreditoriams balsuojant dėl ilgalaikio įmonės turto pardavimo tvarkos, objektyvių duomenų minimo turto pardavimo kainai pagrįsti nebuvo pateikta – t. y. nebuvo ir nėra atlikto palyginimo rinkos kainos principu ir kokia didžiausia kaina, lyginant su analogiško turto pardavimo rinkoje, šiam turtui galėtų būti nustatyta.

17. Šios teismo nustatytos bylos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog kreditorių priimtas nutarimas dienotvarkės 7 klausimu prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), kadangi nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ir parinktas turto pardavimo būdas nėra objektyviai ekonomiškai pagrįsti, vadinasi yra neprotingi bei nesąžiningi. Šiais argumentais teismas pareiškėjos skundą tenkina, naikina kreditorių susirinkimo nutarimą 7 klausimu ir perduoda klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

18. Į esminius skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, dėl kitų skundo ir / ar atsiliepimo argumentų plačiau nepasisakoma, nes jie neįtakoja skundžiamos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 83, 84 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti 2024 m. spalio 17 d. BUAB „Robotopia“ kreditorių susirinkimo nutarimą 7-uoju darbotvarkės klausimu ir perduoda klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirasis skundas pateikiamas Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Eglė Surgailienė