Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovams V. B. ir advokatui Mariui Tamošiūnui, atsakovės atstovui Vismantui Matului, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. medininio sveikatos tikrinimo centro „Alvimeda“ skundą atsakovei Valstybinės medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. B. medicininio sveikatos tikrinimo centras „Alvimeda“ (toliau ir Sveikatos tikrinimo centras) prašo panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau Inspekcija) asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 4A-33 (NK-27) (toliau Sprendimas).

Skunde (b. l. 1-7) paaiškino, kad pagal Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2001 m. balandžio 9 d. išduotą įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) turi teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šias paslaugas - nuo 2001 m. balandžio 9 d. antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros - vidaus ligų, oftalmologijos, otorinolaringologijos ir neurologijos. A. R. kreipėsi į Sveikatos tikrinimo centrą su prašymu dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo civiliniam ginklui įsigyti paslaugos. A. R. buvo informuotas, kad gydytojas psichiatras Sveikatos tikrinimo centre nedirba, todėl dėl asmens psichikos būklės įvertinimo pacientas turi kreiptis į Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje yra prisirašęs, Psichikos sveikatos centrą. Už profilaktinio sveikatos patikrinimo paslaugą A. R. apmokėjo nustatyta tvarka. Už gydytojo psichiatro išvadas pacientas Sveikatos tikrinimo centrui nemokėjo, už šią paslaugą jis apmokėjo Psichikos sveikatos centrui, į kurį kreipėsi. A. R. pateikė skundą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, pagal kurios prašymą dėl A. R. skunde išdėstytų faktų patikrinimo Inspekcija atliko 2010 m. lapkričio 2 d. – 2010 m. lapkričio 9 d. Sveikatos tikrinimo centre A. R. teiktų vidaus ligų, šeimos medicinos ir oftalmologijos profilių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę.

Sprendimo pagrindinis ir bene vienintelis argumentas, kuriuo remiantis pareiškėjas pripažintas neteisėtai teikusiu profilaktinio sveikatos patikrinimo civiliam ginklui įsigyti paslaugą, yra tai, kad A. R. įstatymų nustatyta tvarka nebuvo prisirašęs šioje poliklinikoje. Šis argumentas, anot pareiškėjo, yra visiškai nepagrįstas.

Visų pirma, sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d įsakymo Nr. 221 1 punkte nėra tiesiogiai nurodyta, kad asmuo privalo tikrintis sveikatą tik toje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje yra prisirašęs. Toks reikalavimas asmeniui netgi būtų iš esmės neteisėtas. Nagrinėjamu atveju asmeniui, siekiančiam įsigyti ginklą, yra atliekamas profilaktinis sveikatos patikrinimas. Šis patikrinimas atliekamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimo sveikatos priežiūros įstaigose“. Šis teisės aktas numato profilaktinių sveikatos tikrinimo rūšis ir apmokėjimo tvarką. Minėto teisės akto 1.9 p. numatyta viena iš profilaktinio sveikatos tikrinimo rūšių yra norinčiųjų įsigyti civilinį ginklą sveikatos patikrinimas. Profilaktinių sveikatos patikrinimų apmokėjimo tvarką nustato teisės akto 4 p. : pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.8-1.11 p., apmoka pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ patvirtintas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas. Taigi, profilaktinių sveikatos patikrinimų paslaugos iš esmės yra mokamos. Tačiau teisės akto 8 p. numato išimtį, kad šios tvarkos numatytais atvejais apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos), kai apdraustiesiems šios paslaugos suteikiamos toje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią jie nustatyta tvarka yra pasirinkę. Jei apdraustieji dėl šių paslaugų kreipiasi į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, už paslaugas moka patys arba už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Minėtas punktas yra labai svarbus, kadangi numato asmens teisę dėl profilaktinio patikrinimo kreiptis ne tik į polikliniką, kurioje yra prisirašęs, bet ir į kitas sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau tokiu atveju visos sveikatos priežiūros paslaugos asmeniui bus mokamos. Pažymi, kad esant teisės aktų neaiškumų, jie turi būti aiškinami atsižvelgiant į teisės normos esmę ir tikslus. Nagrinėjamu atveju sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio tikrinimo tvarka numato, kad asmens sveikata privalomai tikrinama teritorinėje ar kitoje poliklinikoje, kurią asmuo pasirinko įstatymų nustatyta tvarka. Todėl šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, kokia tvarka asmuo turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą.

Akcentuoja, kad Sprendime išdėstytas teisės aiškinimas prieštarauja pagrindinei Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintai paciento teisei - teisei pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. Sveikatos sistemos įstatymas numato asmens laisvę pasirinkti kuo geresnes sveikatos sąlygas, teisę pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą, sveikatos priežiūros įstaigą, sveikatos priežiūros rūšį arba jų atsisakyti, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtina paciento teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. To paties straipsnio 3 d. nustato, kad įgyvendinant teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojama. Taigi, šioje normoje pasisakyta tik dėl asmens teisės gauti nemokamą sveikatos priežiūrą ribojimą, tačiau teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ribojama būti negali. Iš šios įstatymo nuostatos išplaukia, kad asmens teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą negali būti ribojama tuo atveju, jei asmuo savo iniciatyva renkasi mokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Kadangi profilaktinis sveikatos patikrinimas siekiant įsigyti civilinį ginklą yra mokama paslauga, kaip nustatyta sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtintos Profilaktinių sveikatos patikrinimų apmokėjimo tvarkos 4 p., tokiu atveju asmuo, ketinantis gauti mokamas medicinos paslauga, turi teisę laisvai pasirinkti, į kurią sveikatos priežiūros įstaigą jam kreiptis dėl tokios paslaugos. Tokiu būdu ir turi būti aiškinamas apsaugos sveikatos ministro 1997 m. balandžio 24 d įsakymo Nr. 221 įsakymo 1 p. Kadangi tokią asmens teisę nustato įstatymas, poįstatyminis teisės aktas negali atšaukti įstatymu suteiktos asmens teisės ar ją apriboti. Nelogiška būtų manyti, jog įstatymų leidėjas siekė įtvirtinti, jog asmuo profilaktinį sveikatos patikrinimą galėtų atlikti tik sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje jis prisirašęs. Tai patvirtina ir Profilaktinių sveikatos patikrinimų apmokėjimo tvarkos 8 p., leidžiantis patikrinimui pasirinkti ir kitą sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau mokant už paslaugas. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų apmokėjimo tvarkos“ yra vėliau priimtas tos pačios teisinės galios teisės aktas, konkrečiai nustatantis patikrinimų tvarką ir apmokėjimo sąlygas, todėl jam turi būti teikiama pirmenybė aiškinant sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 221 įsakymo 1 p. Taigi, kompleksiškai aiškinant įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius asmens teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą tvarką, daro išvadą, kad įstatymai neriboja asmens teisės pasirinkti mokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Pareiškėjo manymu, asmens prirašymo prie sveikatos priežiūros įstaigos reikalavimas šioje situacijoje apskritai negali būti taikomas, kadangi siekiančių įsigyti civilinį ginklą asmens sveikatos tikrinimas yra priskirtinas ne pirminei, o antrinei sveikatos priežiūrai. Profilaktinis sveikatos patikrinimas siekiant įgyti ginklą priskirtinas prie antrinės, o ne pirminės sveikatos priežiūros, kadangi patikrinimo metu pacientą apžiūri ir teikia išvadas gydytojai specialistai, išvardinti sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 221 3 p. (oftalmologas, otorolingologas, psichiatras ir kt.). Pirminės sveikatos priežiūros specialistas (bendrosios praktikos gydytojas) tokio sveikatos patikrinimo objektyviai negali ir neturi teisės atlikti. Dėl šios priežasties Gyventojų prirašymo prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigos tvarka, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 583, nagrinėjamu atveju netaikytina. Ši tvarka numato privalomą pacientų registravimą tik prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, o prie antrinės sveikatos priežiūros įstaigų pacientai nėra privalomai registruojami, jas gali pasirinkti patys ir į jas, siekdami nemokamų paslaugų, kreiptis gavę siuntimą, arba kreiptis neturėdami siuntimo dėl mokamų paslaugų suteikimo (Sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 2, 3 d.). Nagrinėjamu atveju A. R. kreipėsi dėl mokamų antrinės sveikatos priežiūros paslaugų - profilaktinio sveikatos patikrinimo suteikimo, todėl laikoma, kad asmuo tinkamai įstatymų nustatyta tvarka pasirinko šią paslaugą teikiančią įstaigą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra antrines sveikatos priežiūras teikianti sveikatos priežiūros įstaiga, pacientas neprivalėjo ir negalėjo prie jos prisirašyti pagal Gyventojų prirašymo prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigos tvarką. Nors ir neturėdamas siuntimo, jis galėjo kreiptis dėl mokamų antrinių sveikatos paslaugų suteikimo. Todėl neabejotina, kad asmuo tinkamai įstatymų nustatyta tvarka pasirinko antrinės sveikatos priežiūros įstaigą, kaip to reikalauja sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 įsakymo 1 p.

Pažymi, kad A. R. į Vilniaus teritorinę ligonių kasą (kuri persiuntė paciento skundą Inspekcijai) kreipėsi dėl apmokėjimo už paslaugas tvarkos, kadangi jam teko mokėti tiek už pareiškėjo atliktą profilaktinį patikrinimą, tiek už psichiatro paslaugas, tačiau Sprendime apie tai visiškai nepasisakyta. Kaip jau buvo minėta anksčiau, visos profilaktinio patikrinimo sveikatos priežiūros paslaugos asmeniui, siekiančiam įsigyti civilinį ginklą, yra mokamos. Todėl logiška, kad asmuo, pasirinkęs pareiškėją, įstatymų nustatyta tvarka sumokėjo už jam suteiktą paslaugą - profilaktinį sveikatos patikrinimą.

Atkreipia dėmesį, kad pagal galiojančius teisės aktus sveikatos tikrinimo centre neprivalo dirbti gydytojas psichiatras. Visų pirma, sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 481 patvirtintame Minimaliame gydytojų specialistų, teikiančių antrines sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybių poliklinikose ir miestų ar rajonų savivaldybių ligoninių konsultacinėse poliklinikose, sąraše nėra nustatyto privalomo gydytojo-psichiatro antrines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose. Nagrinėjamu atveju sveikatos tikrinimo centre nesant gydytojo-psichiatro, pacientas turėjo kreiptis į savo sveikatos priežiūros įstaigos psichikos sveikatos centrą. Kadangi visos profilaktinio patikrinimo siekiant įgyti civilinį ginklą išlaidos yra apmokamos paties asmens lėšomis, A. R. už visų gydytojų, išskyrus psichiatro, paslaugas apmokėjo Sveikatos tikrinimo centrui, o už gydytojo psichiatro išvadą sumokėjo psichikos sveikatos centrui, kurio gydytojas-psichiatras jį apžiūrėjo ir pateikė medicininę išvadą.

Teigia, kad Žmogaus teisė turėti kuo geresnę sveikatą yra prigimtinė. Ji įtvirtinta Konstitucijos 53 str.: valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus; įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Sveikatos sistemos įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas Seimo, siekiant užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę turėti kuo geresnę sveikatą, taip pat teisę turėti sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą.

Prigimtinės žmogaus teisės ir jų įgyvendinimo tvarka gali būti nustatyta tik įstatymu. Sveikatos sistemos įstatymo 3 str. įtvirtina, kad tik įstatymais gali būti nustatyta sveikatos teisės veikimo sritis, uždaviniai ir principai, sveikatinimo veiklos rūšių ir sveikatinimo veiklos subjektų sistema, pagrindinių sveikatinimo veiklos valdymo subjekto kompetencija, sveikatinimo veiklos koordinavimo, sveikatos priežiūros valstybinių tarnybų ir valstybinių inspekcijų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bei farmacinės veiklos subjektų teisės ir pareigos farmacinėje veikloje, jų steigimo, veiklos, jos pasibaigimo teisinius pagrindus; gyventojų teises ir pareigas sveikatinimo veikloje ir kt.

Sveikatos sistemos įstatymo 5 str. įtvirtinti įstatymo 3 str. numatytiems santykiams reguliuoti taikomi principai: asmens laisvė pasirinkti kuo geresnės sveikatos sąlygas, asmens sveikatos priežiūros priimtinumas, prieinamumas ir tinkamumas. Su šiomis asmens teisėmis ir laisvėmis neatsiejamai susijusi paciento teisė teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą įtvirtinta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 str. 1 d. Asmuo, turėdamas prigimtinę teisę į kuo geresnę sveikatą, turi turėti teisę laisvai pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį specialistą. Tik asmeniui laisvai pasirenkant sveikatos priežiūros įstaigą gali būti įgyvendinami asmens sveikatos priežiūros priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo principai.

Atsižvelgiant į Konstitucijos 53 str. įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Iš šios nuostatos matyti, kad valstybė gali įtvirtinti tvarką ir sąlygas, kurioms esant asmuo gali gauti nemokamą medicinos pagalbą. Tačiau nei vienas įstatymas neapriboja asmens teisės savo iniciatyva pasirinkti mokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas įtvirtina paciento teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (įstatymo 3 str. 1 d.). Įstatymo 4 str. įtvirtina asmens teisę teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. Įgyvendinant teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarko gali būti ribojamo. Pacientas turi teisę į kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę. Įgyvendinant šią teisę, paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti ribojama.

Iš šių įstatymo nuostatų akivaizdu, kad įgyvendinant asmens teisę laisvai rinktis sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą gali būti ribojama tik asmens teisė į nemokamas medicinos paslaugas. Kitaip tariant, norėdamas gauti mokamas sveikatos priežiūros paslaugas, pacientas turi teisę laisvai rinktis tokias paslaugas teikiančią sveikatos priežiūros įstaigą. Tai patvirtina ir Sveikatos sistemos įstatymo 49 str. įtvirtinta nuostata: valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo LNSS įstaigose esminės sąlygos yra: 1) paciento kreipimasis dėl nemokamų paslaugų gavimo į pirminės sveikatos priežiūros gydytojus, kurių specialybių sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija; 2) paciento kreipimasis dėl nemokomų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo į antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros įstaigas. Šiais atvejais pacientas privalo pateikti 1 punkte nurodytą gydytojų siuntimą. Pacientas turi teisę pasirinkti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta tvarka LNSS pirminės sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją, taip pat pagal šio straipsnio nustatytas sąlygas antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją, kad suteiktų nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Tvirtina, kad asmens teisės ir laisvės gali būti ribojamos tik įstatymu. Įstatymas numato tam tikrus apribojimus asmeniui, norinčiam gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas: asmuo turi prisirašyti prie pirmines paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos, negali jos keisti dažniau nei kas pusmetį, norėdamas gauti nemokamas antrinės priežiūros paslaugas privalo gauti gydytojo siuntimą. Tačiau įstatymai neriboja asmens teisės rinktis mokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Atkreipia dėmesį į Sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 5 d., kuri įtvirtina, kad jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 str. nuostatas pacientas turi nevaržomą teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir gauti kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę. Įgyvendinant šias teises, gali būti ribojama tik paciento teisė gauti nemokomą sveikatos priežiūrą.

Sprendimas iš esmės suformavo nuostatą, kad asmuo negali kreiptis dėl mokamo profilaktinio sveikatos patikrinimo į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, nei ta pirminės sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje asmuo prisirašęs nustatyta tvarka. Tokia Sprendimo išvada iš esmės apriboja visas aukščiau nurodytas Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintas asmens teises, susijusias su tinkama, prieinama ir priimtina sveikatos priežiūra. Sprendimas, pareiškėjo teigimu, iš esmės pažeidžia asmens teises ir laisves, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atkreipia dėmesį, kad sveikatos tikrinimas civiliniam ginklui įsigyti yra išskirtinis, atsakingas veiksmas, todėl jo atlikimas sureguliuotas specialiais teisės aktais – Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio tikrinimo tvarka bei sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtinta Norinčiųjų įsigyti civilinį ginklą sveikatos tikrinimo tvarka (8 priedas), kurioje nurodyta tik sveikatos tikrinimą galintys atlikti specialistai ir daroma nuoroda į Tvarką, kurioje konkrečiai nustatoma tikrinimo eiga.

Teigia, kad pasirinkimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigos nėra formalus veiksmas (pareiškėjas klaidingai sveikatos priežiūros įstaigos pasirinkimą aiškina tik per mokėjimo (atsiskaitymo už suteiktas paslaugas) kontekstą), kadangi tik teisės aktų nustatyta tvarka prisirašius prie pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, yra galimybė pacientui užtikrinti sveikatos priežiūros specialistų komandos teikiamas paslaugas, o ne paskirų specialistų, kaip pareiškėjo gydymo įstaigoje. Tvarkos 3 p. numatyta, kad tikrinant asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą sveikatą, juos privalo apžiūrėti šių specialybių gydytojai: terapeutas (šeimos gydytojas), chirurgas, neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas, psichiatras. Tuo tarpu pareiškėjo gydymo įstaigoje tikrinamą asmenį įvertino tik vidaus ligų gydytojas, šeimos gydytojas ir gydytojas oftalmologas, taigi tikrinamasis asmuo nebuvo įvertintas gydytojo neurologo (už neurologą pasirašė šeimos gydytoja A. Z.), otorinolaringologo, psichiatro (buvo pasiųstas psichiatro konsultacijai į kitą gydymo įstaigą).

Medicininio patikrinimo atlikimas tik nustatyta tvarka pacientų pasirinktose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose nustatytas ir siekiant išvengti dvigubo apmokėjimo, kaip tai nutiko pareiškėjo gydymo įstaigoje atliekant patikrinimą. Pareiškėjas, neturėdamas teisės teikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, nesugebėjo užtikrinti pilnos apimties medicininio patikrinimo, t. y. gydytojo psichiatro įvertinimo, todėl pacientas buvo priverstas už paslaugą (medicininį patikrinimą civiliniam ginklui įsigyti) mokėti du kartus.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos priimto administracinio akto – asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi Vilniaus teritorinės ligonių kasos persiųsta informacija apie V. Buržminsko medicininio sveikatos tikrinimo centro galimus pažeidimus atliekant profilaktinius sveikatos patikrinimus, atliko pareiškėjo gydymo įstaigoje pacientui A. R. 2010 m. lapkričio 2 d. – 2010 m. lapkričio 9 d. atlikto profilaktinio sveikatos patikrinimo civiliniam ginklui įsigyti kokybės kontrolę.

2011 m. kovo 16 d. buvo patvirtinta Inspekcijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei tą pačią dieną priimtas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimas Nr. 4A-33(NK-27) (b. l. 32-33).

Sprendime padarytos tokios kontrolės išvados (pagal Sprendimo punktus):

3.1. 2010 m. lapkričio 2 d. – 2010 m. lapkričio 9 d. V. Buržminsko medicininio sveikatos tikrinimo centre „Alvimeda“ pacientui A. R. profilaktinio sveikatos patikrinimo civiliam ginklui įsigyti paslauga teikta neteisėtai:

3.1.1. IĮ V. Buržminsko medicininio sveikatos tikrinimo centre „Alvimeda“ 2010 m. lapkričio 2 d. - 2010 m. lapkričio 9 d. A. R., kuris nebuvo prisirašęs šiame centre, buvo atliktas profilaktinis sveikatos patikrinimas civiliam ginklui įsigyti pažeidžiant sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintos Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio tikrinimo tvarkos 1 p. nuostatą - asmens, norinčio įsigyti civilinį ginklą, sveikata privalomai tikrinama teritorinėje poliklinikoje arba kitoje poliklinikoje, kurią asmuo pasirinko teisės aktuose nustatyta tvarka.

3.2. Kitų kontrolės metu IĮ V. Buržminsko medicininio sveikatos tikrinimo centre „Alvimeda“ teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pažeidimų, nesusijusių su pacientui A. R. teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, nenustatyta.

3.3. IĮ V. Buržminsko medicininio sveikatos tikrinimo centrui „Alvimeda“ Inspekcijos teikiamų rekomendacijų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti nėra.

Rezoliucinė dalis

4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 str. 1 d. 1 ir 5 p., 58 str. 2 d., 59 str. 3 d., Inspekcijos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-941 10.7 p., nuspręsta:

4.1. Apie kontrolės metu nustatytą pažeidimą informuoti Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą.

4.2. Įspėti ASPĮ vadovą dėl kontrolės metu nustatyto pažeidimo ir pavesti įvykdyti privalomą nurodymą:

4.2.1. Profilaktinius sveikatos tikrinimus civiliniam ginklui įsigyti vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtinta Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio tikrinimo tvarka.

5. ASPĮ vadovas įpareigojamas iki 2011 m. balandžio 30 d. informuoti Valstybinę medicininio audito inspekciją apie Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimo įvykdymą, pridedant patvirtintas dokumentų kopijas.

Taigi, šios bylos nagrinėjimo dalykas – ar Sveikatos tikrinimo centre pacientui A. R. profilaktinio sveikatos patikrinimo civiliniam ginklui įsigyti paslaugos teikimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.).

Pagal 2001 m. balandžio 9 d. išduotą licenciją Nr. 1938 (b. l. 8) Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos suteikė teisę V. Buržminsko medicininiam sveikatos tikrinimo centrui „Alvimeda“ (nuo 2003 m. gegužės 20 d. perregistruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) užsiimti asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas: vidaus ligų, oftalmologijos, otorinolaringologijos, neurologijos.

Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-717 patvirtintos pirminės sveikatos apsaugos plėtros koncepcijos 6 p. numato, kad šiuo metu pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje teikia pirminės sveikatos priežiūros centrai, šeimos gydytojų kabinetai, gydytojų odontologų kabinetai, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, ambulatorijos, poliklinikos, psichikos sveikatos centrai. Šios įstaigos yra valstybinės, savivaldybių arba privačios nuosavybės. Visose šiose įstaigose dirba šeimos gydytojai arba vidaus ligų gydytojai, vaikų ligų gydytojai, chirurgai, akušeriai ginekologai, bendrosios praktikos gydytojai odontologai, jų padėjėjai, psichiatrai, bendruomenės ir psichikos sveikatos slaugytojai, akušeriai, socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai.

Iš šio reglamentavimo akivaizdu, kad pareiškėja neturėjo teisės teikti pirminių sveikatos priežiūros paslaugų, nes Sveikatos tikrinimo centre šiuo atveju nedirbo visi reikiami specialistai (nebuvo gydytojo psichiatro).

Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintos Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos 1 p. numato, kad asmens, norinčio įsigyti civilinį ginklą, sveikata privalomai tikrinama teritorinėje poliklinikoje arba kitoje poliklinikoje, kurią asmuo pasirinko teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal minėtos tvarkos 2 p. prieš tikrinant sveikatą, poliklinikoje patikslinama tikrinamojo asmenybė pagal pateiktą pasą, užpildoma asmens privalomo tikrinimo kortelės (F 049/a) titulinė dalis. Jeigu 1.1 punkte minėtoje poliklinikoje gydytojas psichiatras nedirba, asmens psichikos būklė vertinama psichikos sveikatos centre, o tokio nesant - psichiatrijos dispanseryje ar psichiatrijos poliklinikoje, veikiančioje prie psichiatrijos ligoninės. Tikrinant sveikatą, privalo apžiūrėti šių specialybių gydytojai: terapeutas (bendrosios praktikos gydytojas), chirurgas, neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas psichiatras (3 p.).

Kaip rodo byloje esantys duomenys, A. R. nebuvo prisirašęs V. Buržminskio medicininio sveikatos tikrinimo centre, todėl atsakovė visiškai pagrįstai Sprendime nurodė, kad šiuo atveju buvo nesilaikyta Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos 1 p. reikalavimų. Minėta norma yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. aiškiai nusakanti, kad profilaktinis sveikatos patikrinimas civiliniam ginklui įsigyti gali būti atliekamas tik teritorinėje poliklinikoje arba kitoje poliklinikoje, kurią asmuo pasirinko teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepime pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju neužtenka valios išraiškos norint gauti minėtas sveikatos patikrinimo paslaugas iš vienos ar kitos gydymo įstaigos, bet reikia teisės aktuose nustatyta tvarka tą valią atitinkamai ir išreikšti. Tokią pareigą pacientui nustato ir teisinis reglamentavimas (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 str. 1 d.). Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkoje, sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 583, reglamentuojami veiksmai, kurie turi būti atliekami pasirenkant pirminę sveikatos priežiūros įstaigą, t. y. kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pakeisti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą galima ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo prisirašymo. Apribojimas netaikomas asmenims, atvykusiems mokytis į stacionarinę mokymosi įstaigą arba grįžusiems į nuolatinę gyvenamąją vietą baigus mokslus (2 p.); asmuo (globėjas) už prisirašymo dokumentų tvarkymą įstaigai, kurioje jis prisirašo, moka 1 (vieno) lito mokestį (3 p.); asmuo, pasirinkęs pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą bei konkretų gydytoją (bendrosios praktikos, terapeutą, pediatrą), atvyksta į pasirinktos įstaigos registratūrą ir užpildo bei pasirašo „Prašymą gydytis pasirinktoje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje“ (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) (5 p.) ir kt.

Kadangi A. R. aukščiau nustatyta tvarka nebuvo pasirinkęs Sveikatos tikrinimo centro, kaip įstaigos, atliekančios pirminės asmens sveikatos priežiūrą, jo atžvilgiu atlikti sveikatos tikrinimo veiksmai negali būti laikomi teisėtais pagal Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos 1 p.

Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje apskųstą sprendimą, administracinėje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Inspekcija pagrįstai sprendė, jog Sveikatos tikrinimo centre pacientui A. R. profilaktinio sveikatos patikrinimo civiliniam ginklui įsigyti paslauga teikta neteisėtai. Inspekcijos priimtas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011 m. kovo 16 d. sprendimas N 4A-33 (NK-27) iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde ir jos atstovų teisminio nagrinėjimo metu išsakytais argumentais. Pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos V. Buržminsko medicininio sveikatos tikrinimo centro „Alvimeda“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.