Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Advokatų egzaminų komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą; 2) įpareigoti Lietuvos advokatūrą iš naujo įvertinti advokato kvalifikacinio egzamino rezultatus ir priimti sprendimą, kuriuo būtų laikoma, kad pareiškėjas išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 19.8 ir 21.7 punktų nuostatų teisėtumo ir atitikties Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos principams tiek, kiek minėtose nuostatose yra nustatyta, kad advokato kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiu laikomas tik tas asmuo, kuris tiek iš egzamino raštu, tiek iš egzamino žodžiu gavo ne mažiau kaip 7 balus, bei dėl Aprašo 21.6 punkto nuostatų teisėtumo ir atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Advokatūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, lygiateisiškumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principams.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2016 m. spalio 11 d. laikė advokato kvalifikacinį egzaminą. Egzaminas raštu buvo įvertinas 7 balais, egzaminas žodžiu – 6 balais, todėl Komisija 2016 m. spalio 11 d. protokoliniu nutarimu (toliau – ir 2016 m. spalio 16 d. nutarimas) pripažino, kad pareiškėjas neišlaikė advokato kvalifikacinio egzamino. Pareiškėjas teikė prašymą Komisijai iš naujo įvertinti egzaminą žodžiu ir jį vertinti 7 balais bei pakeisti Komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimą, nustatant, kad pareiškėjas išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą (toliau – ir Prašymas), tačiau Komisija 2016 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 028 (toliau – ir 2016 m. spalio 25 d. nutarimas) netenkino pareiškėjo Prašymo. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas 2016 m. lapkričio 8 d. teikė skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, prašydamas pakeisti Komisijos 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. spalio 25 d. nutarimus, nustatant, kad pareiškėjas išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą. Teisingumo ministerija 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. (1.23) 7R-9077 (toliau – ir 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimas) pareiškėjo skundo nepatenkino.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Teisingumo ministerija neturėjo teisės nustatyti, jog asmuo laikomas išlaikęs advokato kvalifikacinį egzaminą tik jei Komisija tiek iš egzamino žodžiu, tiek iš egzamino raštu jį įvertina 7 ar daugiau balų, nes to daryti jos neįgalioja teisės aktai. Pažymėjo, kad Lietuvoje nustatytos sąlygos tapti advokatu yra griežtesnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Be to, teisės aktuose nėra reglamentuota, kiek išsamiai egzaminuojamasis turi atsakyti į egzamino žodžiu klausimus, kad jo žinios būtų įvertintos 7 balais.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atsakius į klausimus, Komisijos nariai uždavinėjo papildomus klausimus, į kuriuos jis atsakė teisingai, tačiau Komisijos nariai jų teisingumą vertino kiekvienas pagal savo kvalifikacijos lygį. Teigė, kad Komisijos nariai, būdami ypač aukštos kvalifikacijos ir tam tikrų klausimų žinovai, reikalavo, kad pareiškėjas atsakytų į klausimus būtent taip, kaip jie kiekvienas individualiai žino, todėl jo žinias vertino subjektyviai. Pažymėjo, kad klausimo dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties atveju matėsi, jog Komisijos nariai neturi vienos nuomonės. Nurodė, kad nei vieno iš vienuolikos tą dieną advokato kvalifikacinį egzaminą laikiusio pretendento žinios nebuvo įvertintos septyniais ar daugiau balų.