- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-17
- Bylos Nr.
- 2A-173-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15524-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Atsakovas
- R. D., I. D.
- Ieškovas
- K. K., Ž. M.
- Kategorijos
- 75.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų R. D. ir I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. K. ir Ž. M. ieškinį atsakovams R. D. ir I. D. dėl prievolės pripažinimo solidaria ir vedybinės sutarties negaliojimo ieškovų atžvilgiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai K. K. ir Ž. M. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti įsipareigojimus ieškovei Ž. M. pagal 2010-02-23 išduotą paprastąjį vekselį 20 000,00 Lt sumai, pagal 2010-04-17 išduotą paprastąjį vekselį 40 000,00 Lt sumai ir įsipareigojimus ieškovui K. K. pagal 2010-02-23 išduotą paprastąjį vekselį 20 000,00 Lt sumai solidaria sutuoktinių R. D. ir I. D. (toliau – atsakovai) prievole; teismui šio reikalavimo netenkinus, pripažinti atsakovų 2010-07-14 sudaryta vedybų sutartį negaliojančia ieškovų atžvilgiu; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai yra atsakovų skolininkai pagal atsakovo R. D. 2010-03-23 išduotą paprastąjį vekselį 20 000,00 Lt sumai ieškovo K. K. naudai, atsakovo R. D. 2010-03-23 išduotą paprastąjį vekselį 20 000,00 Lt sumai ieškovės Ž. M. naudai, atsakovo R. D. 2010-04-17 išduotą paprastąjį vekselį 40 000,00 Lt sumai ieškovės Ž. M. naudai. Šių vekselių pagrindu 2010-06-04 išduoti vykdomieji dokumentai perduoti vykdymui antstoliui 2010-06-08. 2010-07-14 atsakovai sudarė vedybų sutartį, kuria susitarė, kad po sutarties pasirašymo įsigytas nekilnojamasis turtas yra sutuoktinio, kurio vardu nekilnojamasis turtas, yra įregistruotas, asmeninė nuosavybė; o registruotas ir neregistruotas kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, pašalpos ir visos kitos išmokos yra sutuoktinio, kurio vardu kilnojamas turtas, išmokos ir pinigai yra įgytas, asmeninė nuosavybė. Atsakovo pasiskolinti pinigai buvo naudojami šeimos verslui plėtoti, todėl atsakovas su sutuoktine atsako solidariai. Vedybų sutartis buvo sudaryta neinformavus ieškovų, siekiant apriboti ieškovų galimybes išieškoti skolą iš sutuoktinio turte ar pajamose esančios kito sutuoktinio turto ar pajamų dalies.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas R. D. iš ieškovo 2009-09-15 ir 2009-09-24 per du kartus pasiskolino 40 716,00 Lt (6000 EUR ir 20000 Lt), pinigų grąžinimas buvo užtikrintas ieškovo K. K. naudai ir vardu atsakovo išduotais parastaisiais neprotestuotinais vekseliais. Pasibaigus pinigų grąžinimo terminui ir atsakovui negalint laiku grąžinti skolos, ieškovas sutiko grąžinimo terminą pratęsti su sąlyga, kad jam bus išrašyti nauji vekseliai paskolintai sumai, tuo pačiu pareikalavo, kad vekseliai būtų išrašomi papildomai sumai jo artimai draugei ieškovei Ž. M.. Tokiu būdu K. K. naudai buvo išrašyti du paprastieji neprotestuotini vekseliai – 2010-01-17 – 20 716,00 Lt sumai, 2010-02-3 – 20 000,00 Lt sumai, o Ž. M. naudai – 2010-02-23 – 20 000,00 Lt sumai, 2010-04-17 – 40 000,00 Lt sumai. Atsakovas R. D. nurodė, kad iš Ž. M. nebuvo gavęs jokių piniginių lėšų, jai niekada nebuvo skolingas, 2010-03-23 ir 2010-04-17 vekselius jos naudai buvo priverstas išduoti dėl ieškovo daromo ekonominio spaudimo, vekseliai išgauti neteisėtai. Atsakovė I. D. pasirašant vekselius nedalyvavo, ieškovų nepažįsta, niekada jų neprašė paskolinti nei jai, nei jos sutuoktiniui pinigų. Vekselių išrašymo laikotarpiu šeima jokio verslo nepradėjo, abu buvo samdomi darbuotojai, pinigai nebuvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, atsakovo pralošti kazino. Atsakovas R. D. patvirtino savo piniginę prievolę ieškovui K. K. 40 716,00 Lt sumai, patvirtino, kad pinigai buvo pralošti kazino, pateikė savo auksinių bei platininių klientų kortelių, kurios išduodamos tik didelę apyvartą kazino turintiems klientams, kopijas. Vedybų sutartis jokiam imperatyvui ar kitai teisės normai neprieštarauja, ja nebuvo pasidalintas joks turtas įgytas iki sutarties sudarymo, todėl niekaip nebuvo pažeistos ieškovų teisės išieškant sumas pagal vykdomuosius raštus. Atsakovas R. D. nurodė, apie vekselių išrašymą sutuoktinė nežinojo, atsakovas turėjo problemų kazino, lošdavo, ieškovas nežinojo, kad R. D. pinigus skolinasi lošimui, sutuoktinė išlaikė šeimą iš savo pajamų. Atsakovė I. D. nurodė, kad sutuoktiniai gyveno kartu, tačiau bendro ūkio nevedė, ji apie sutuoktinio problemas, lošimus nežinojo, šeimą išlaikė pati, sužinojusi apie sutuoktinio skolas ir lošimus, sudarė vedybų sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovų 2011-07-14 sudarytą vedybų sutartį negaliojančia ieškovų atžvilgiu; ieškinio reikalavimą dėl kreditorinių įsipareigojimų pagal atsakovo R. D. išduotus paprastuosius vekselius pripažinimo solidaria atsakovų (sutuoktinių) prievole atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas R. D. 2010-03-23 išdavė paprastąjį vekselį 20 000,00 Lt sumai ieškovo K. K. naudai, 2010-03-23 išdavė paprastąjį vekselį 20 000,00 Lt sumai ieškovės Ž. M. naudai, 2010-04-17 išdavė paprastąjį vekselį 40 000,00 Lt sumai ieškovės Ž. M. naudai. Šių vekselių pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai perduoti vykdymui antstoliui. 2010-07-14 atsakovai sudarė vedybų sutartį, kuria susitarė, kad po sutarties pasirašymo įsigytas nekilnojamasis turtas yra sutuoktinio, kurio vardu nekilnojamasis turtas, yra įregistruotas, asmeninė nuosavybė; o registruotas ir neregistruotas kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, pašalpos ir visos kitos išmokos yra sutuoktinio, kurio vardu kilnojamas turtas, išmokos ir pinigai yra įgytas, asmeninė nuosavybė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-02-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-731-545/2011 atmetė R. D. ieškinį atsakovei Ž. M. su trečiaisiais asmenimis K. K., I. D., notare J. S., dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, sprendimas yra įsiteisėjęs. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2011-06-29 iškelta civilinė byla Nr. N2-183-127/2012 pagal pareiškėjų R. D. ir I. D. prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismo 2012-03-29 nutartimi pareiškėjų prašymas paliktas nenagrinėtu, nes sutuoktiniai per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos neįvykdė teismo nurodymų, t.y. nepateikė teismui naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo vertinimu, pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Sutuoktinių prievolių pobūdis (asmeninė ar bendroji prievolė) nepreziumuojamas. Teismas sprendė, jog šioje byloje labiau tikėtina, kad atsakovas pinigus skolinosi atsakovei nežinant azartiniams lošimams. Tokią išvadą patvirtina atsakovų parodymai teismo posėdžiuose bei atsakovo VIP kortelių kazino įstaigose turėjimas. CK 3.92 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nereiškia, kad vieno iš sutuoktinių vardu sudarytas sandoris laikomas sudarytu šeimos interesais, t.y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Teismas konstatavo, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kad vekseliai buvo išduoti šeimos interesais, todėl nėra pagrindo atsakovo išduotus vekselius ieškovų naudai pripažinti bendra sutuoktinių prievole. Teismo nuomone tam, kad ginčijamas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, būtina nustatyti skolininko nesąžiningumą, t. y. skolininkas žinojo arba turėjo žinoti, kad sudarydamas sandorį pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnis įtvirtina nesąžiningumo prezumpciją ir įvardija atvejus, kai preziumuojamas skolininko nesąžiningumas. Vienas iš tokių atvejų yra, kai skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Povedybinė atsakovų sudaryta sutartis buvo tarp sutuoktinių, sudaryta 2010-07-14, t.y. po išieškojimo vykdymo bylos pradėjimo. Įrodinėjimo našta, jog sandoris sudarytas nesiekiant išvengti atsiskaityti su kreditoriumi, tenka skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–1253, 200-04-05 nutartis byloje Nr. 3K–3–425). Teismas pripažino, jog atsakovai neįrodė, kad povedybinė sutartis buvo sudaryta nesiekiant išvengti atsiskaityti su kreditoriais. Teismas nustatė, kad povedybinė sutartis sudaryta, sužinojus, kad pradėta vykdomoji byla pagal atsakovo išduotus vekselius. Šalių santuoka nėra nutraukta, atsakovai neįrodė, kad gyvena skyrium ar jokių intencijų išsaugoti šeimą neturi, nei vienas iš sutuoktinių nepateikė teismui ieškinio dėl santuokos nutraukimo, 2012-03-29 nutartimi jų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtu, nes sutuoktiniai per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos neįvykdė teismo nurodymų, t.y. nepateikė teismui naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš nurodyto teismas padarė išvadą, kad atsakovai gyventi skyrium ar santuoką nutraukti tikrų intencijų neturėjo, povedybinė sutartis sudaryta siekiant apsaugoti atsakovės I. D. interesus, atsakovai neįrodė, jog povedybinė sutartis buvo sudaryta nesiekiant išvengti atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas), todėl atsakovų povedybinę sutartį teismas pripažino negaliojančia ieškovų atžvilgiu (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovai R. D., I. D. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovų ieškinys ir atsakovų 2011-07-14 sudaryta vedybų sutarties pripažinta negaliojančia ieškovų atžvilgiu ir ieškinį atmesti visiškai. Nurodė, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu konstatavus visų CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų visetui, tačiau teismas pasisakė tik dėl vienos iš jų – atsakovų nesąžiningumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios junginės nuosavybės teise turto dalį. Sudaręs ginčijamą vedybinę sutartį skolininkas R. D. netapo nemokus, nesuteikė pirmenybės kitiems kreditoriams. Atsakovų susitarimas dėl būsimo įgytino turto teisinio režimo nustatymo nemažina nei vienos iš šalių mokumo, nes susitarimo pasirašymo metu toks turtas objektyviai neegzistuoja, jis nėra padalijamas kreditorių interesus pažeidžiančia tvarka. Kadangi byloje nenustatytas kreditorių teisių pažeidimas, spręstina, kad atsakovai turėjo teisę nevaržomai realizuoti jiems CK 3.83 straipsnio suteiktą teisę, todėl atsakovai negali būti laikomi nesąžiningais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad CK 3.108 straipsnio 3 dalis numato, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę reikalauti pripažinti vedybų sutartį negaliojančia dėl jos fiktyvumo, todėl kreditoriui reikia įrodyti, kad vedybų sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir yra fiktyvi, - ieškovai šias aplinkybes įrodė. Vedybų sutarties fiktyvumą patvirtina tai, kad ji buvo sudaryta iš karto po to, kai atsakovas R. D. gavo antstolio raginimą sumokėti skolą ieškovams pagal notaro išduotą vykdomąjį raštą. Ieškovai žinojo, kad atsakovas R. D. yra santuokoje su atsakove I. D., o tai reiškia, jog atsakovui R. D. neapmokėjus vekselio, išieškojimą bus galima nukreipti tiek į asmeninį atsakovo R. D. turtą, tiek į jo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl vedybų sutartis blogina ieškovų padėtį palyginus su ta, kuri būtų nesant ginčo sutarties.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos medžiaga tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčo vedybų sutartį pripažino negaliojančia CK6.66 straipsnio (Actio Pauliana) pagrindu. Apeliantai su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka teigdami, kad teismas sandorį pripažino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu nenustatęs visų sandorio negaliojimo sąlygų egzistavimo, nepagrįstai nustatė kreditoriaus teisių pažeidimą ir atsakovų nesąžiningumą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka.
Vedybų sutartimi sutuoktiniai gali pakeisti įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, pagal kurį santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), ir pasirinkti atskiro arba bendro dalinio turto teisinius režimus (CK 3.104 straipsnio 1 dalis). Tačiau sutuoktinių vedybų sutartimi sureguliuotas turto teisinis režimas gali pažeisti kreditorių interesus. Tokiems atvejams, t.y. skolininko turto balanso grąžinimo į ankstesnę padėtį, yra skirtas Actio Pauliana institutas, kuris apibūdinamas kaip kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių skolininkas sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Laikoma, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas Teismų praktikoje išaiškinta, kad iš CK 6.66 sąrašo atvejų: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, - įrodžius bent vieną, pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas Nr. 3K-P-311/2012). Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas, be to, turi būti nustatyta, kad aukščiau nurodytos actio Pauliana sąlygos egzistavo šiuo ieškiniu kreditoriaus ginčijamo sandorio sudarymo metu.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai (kreditoriai) nurodė, kad ginčo vedybų sutartis blogina ieškovų padėtį, savo teisių pažeidimą grįsdami tuo, jog nesant vedybų sutarties, ieškovai išieškojimą pagal R. D. prievoles galėtų nukreipti į atsakovo R. D. dalį I. D. gaunamose pajamose, taip pat į pajamas, kurios būtų gaunamos naudojant I. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Todėl ieškovai privalėjo įrodyti, kad ginčo sandorio sudarymo metu skola pagal vekselius ir jų pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus Nr. JS-4030, JS-4031, JS-4032 buvo tokio dydžio, jog atsakovo R. D. asmeninėje nuosavybėje turimas turtas arba atsakovų bendrąja jungtine nuosavybe iki ginčijamos vedybų sutarties sudarymo įgytas ir nepasidalintas turtas jos nepadengtų, taip pat tai, kad atsakovas R. D., sudarydamas vedybų sutartį, šias aplinkybes žinojo ir elgėsi nesąžiningai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Teismas, spręsdamas dėl kreditorių teisių pažeidimo ginčo sandoriu, privalėjo nustatyti, kad dėl tokio sandorio sumažėjo ar nebeliko realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais. 2010 m. lapkričio 2 d. atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad ieškovų teisės išieškant pinigų sumas pagal vykdomuosius įrašus niekaip nebuvo pažeistos. Ieškovų interesai nebūtų pažeisti atsakovui R. D. valdant pakankamos vertės turto, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie atsakovų turimą turtą, įgytą iki vedybų sutarties sudarymo. Bylą išnagrinėjęs teismas visų šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė. Teismui neištyrus nurodytų esminių bylos aplinkybių, konstatuotina, kad byla dalyje dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia išnagrinėta nevisapusiškai, neatskleidus esmės, pažeidžiant actio Pauliana sąlygų nustatymą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.66 straipsnis). Kadangi pagal pateiktus įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes privalu išaiškinti ir nustatyti nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos, todėl byla dalyje dėl atsakovų sudarytos vedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovų atžvilgiu perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą dalyje dėl atsakovų R. D. ir I. D. sudarytos vedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovų K. K. ir Ž. M. atžvilgiu ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.