Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-02 · Byla Nr. ATP-294-594/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
ATP-294-594/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-294-594/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01968-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 53.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atmestas G. S. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą buvo nubaustas galutine 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartimi atmestas G. S. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Šalies argumentai

G. S. skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties, prašo ją panaikinti ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodo, jog teismo nurodyti pagrindai negali būti priežastimi jo prašymo netenkinti, nes tai prieštarautų ne tik ATPK nuostatoms, bet ir suformuotai apygardos teismų praktikai. Transporto priemonės vairavimas dirbančiam, norinčiam tobulėti, gyventi pilnavertiškai, padėti šeimos nariams ir nebūti našta kitiems yra būtinybė, o ne prabangos priemonė. Vairuotojo pažymėjimo neturėjimas apeliantui ne tik riboja galimybes, bet verčia jaustis nepilnaverčiu visuomenės nariu. Aplinkybės, kad jis pats yra neseniai įsigijęs profesiją, susijusią su transportu, nori pradėti gyventi savarankiškai, sukurti šeimą, gauti stabilias pajamas, o ne dirbti tik po tris bandomuosius mėnesius bendrovėse, kadangi yra atleidžiamas iš darbo vien todėl, kad paaiškėja, jog negali vairuoti transporto priemonės, apelianto teigimu, jam yra svarbios ir išskirtinės. Teismo argumentas, kad darbinių galimybių sumažėjimas negali būti priežastimi sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, vertintinas kritiškai. Apelianto teigimu, jo atveju tai nėra vien tik darbinių galimybių sumažėjimas, kadangi jis gyvena Kauno mieste, kur atstumai iki darbo, gydymo ir kitų įstaigų, parduotuvių pakankamai dideli, todėl neturi galimybės mažiausiomis laiko sąnaudomis iš namų pasiekti visas įstaigas bei planuoti darbinės veiklos ir laisvalaikio, prisidėti padedant tėvams tvarkantis namuose, buityje, sunegalavus.

Pareiškėjas nurodo, kad visas sąlygas, nurodytas ATPK 329 straipsnyje, jis įvykdė: nuo vairuotojo pažymėjimo atėmimo dienos yra praėję daugiau kaip pusę paskirto laiko, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpiu nepadarė jokio teisės pažeidimo, paskirta bauda yra apmokėta iš karto po baudos paskyrimo, kito automobilio savininkui turtinė žala buvo padaryta nedidelė ir atlyginta nedelsiant, kad būtų sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas tarpininkauja apelianto darbdavys, 2014-11-28 apeliantas yra gavęs Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą Nr. 000076, mokytas ir testuotas pagal alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai programą, nėra gydytas dėl priklausomybės ligų, praeityje nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padaryto administracinio pažeidimo gailisi, savo nepriekaištingu elgesiu įrodė, kad gali pasikeisti, pagal galimybes dirba, VĮ „Regitra“ yra perlaikęs teorijos egzaminą.

Apeliantas nurodo, jog tam, kad atlygintų žalą nukentėjusiam asmeniui bei sumokėtų baudą už pažeidimą, išleido visas santaupas ir dar buvo priverstas skolintis. Jis transporto priemonės nevairuoja dvejus metus, o tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį turėjo galimybę apmąstyti savo poelgį, pajusti nepatogumus, sužinoti požiūrį į asmenis, kuriems yra atimta speciali teisė vairuoti transporto priemonę. Apelianto teigimu, visus neigiamus padarinius jis jaučia kasdien ir aiškiai suvokia, kad blogai pasielgė. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, esminę reikšmę turi pažeidėjo asmenybė, jo požiūris į paskirtą administracinę nuobaudą, elgesio nuobaudos vykdymo metu vertinimas ir šiuo vertinimu pagrįstas manymas, ar bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, o padaryto pažeidimo sunkumas savaime nepašalina galimybės trumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino. Apeliantas pažymi, kad taikant ATPK 329 straipsnio nuostatas, skirtingai nei dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, nėra privaloma nustatyti išskirtinių bei išimtinių aplinkybių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į G. S. skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas išreiškė nuomonę, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas G. S. nesutrumpintas pagrįstai, todėl prašo skundo netenkinti ir nutartį palikti galioti.

Pareiškėjo G. S. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 str. nurodytos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Nors iš bylos medžiagos matyti, kad yra visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo G. S., tačiau apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, be to, negalima daryti išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti.

Nuobaudos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant tam tikrus suvaržymus. Tuo tarpu specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą įvykdyti, juolab, kad ATPK 329 straipsnio taikymas reiškia besąlyginį pažeidėjo atleidimą nuo nuobaudos vykdymo. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, pažeidėjas įgyja teisę susigrąžinti specialiąją teisę anksčiau laiko, todėl teismas privalo nuodugniai įvertinti visumą aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Kaip jau minėta, teismų praktika formuojama ta linkme, jog ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat ir kitas aplinkybes, sudarančias pagrindą spręsti, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti anksčiau laiko. Viena iš tokių aplinkybių ir yra padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. S. subendrinta administracinė nuobauda paskirta ir už du pavojingiausius bei šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – eismo įvykio sukėlimą esant neblaiviam bei pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.). Jam buvo nustatytas net 2,55 promilių girtumas, o tai reiškia, kad G. S. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kai alkoholio kiekis jo kraujyje daugiau nei šešis kartus viršijo leistiną ribą. Taigi neblaivus miesto teritorijoje vairuodamas transporto priemonę, nejausdamas atsakomybės visuomenei, G. S. lengvabūdišku ir neatsakingu poelgiu sukėlė pavojų kitiems teismo dalyviams, savo paties bei aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai bei tai ignoruodamas iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo taip pat atsižvelgtina į tai, kad pažeidimus, už kuriuos pritaikyta ši nuobauda, G. S. padarė turėdamas galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pažeidimo pobūdį, pavojingumą bei nustatyto neblaivumo laipsnį. Nors teismas, skirdamas nuobaudą – spec. teisės atėmimą už padarytus pažeidimus į šias aplinkybes taip pat atsižvelgė, tačiau jas įvertinęs nusprendė, kad trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra adekvatus pažeidimo pavojingumui ir pažeidėjo asmenybei, ir tik tokia nuobauda, kartu su pinigine bauda, paveiks pažeidėją taip, kad jis ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles bei nedarys naujų teisės pažeidimų.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Nagrinėjamu atveju, ATPK 329 straipsnis prilygsta ATPK 30¹ straipsniui, todėl svarstant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, vertintinos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą, t. y. ATPK 329 straipsnis yra taikomas, tik esant išskirtinėms aplinkybėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N248-1490/08, Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Nors apeliantas skunde nurodo, kad teisės vairuoti neturėjimas jam riboja ne tik galimybes įsidarbinti, pasiekti visas reikiamas įstaigas, padėti tėvams tvarkantis buityje bei susirgus, tačiau įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmos instancijos teismo ir apeliacinis instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Apelianto dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo nurodytos aplinkybės nelaikytinos pakankamomis pripažinti, kad jo atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir nėra išimtinės, todėl nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių ir tai, kad pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų pažeidimų sunkumui, darytina išvada, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei G. S. kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino teisingai, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Albinas Antanaitis