Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172¹⁴ straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama S. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nebausta administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. O. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2014-05-06 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini) ", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m, teikiančios buhalterinės apskaitos ir mokesčių konsultavimo paslaugas, numatytas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 10 d. 4 p., direktore, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 ir 8 d., 37 str. 12 d. l p., 37 str. 12d. 11 p., privalėdama organizuoti kasdieninę įmonės veiklą ir atsakyti už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė žemiau išvardintų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų. 2014-05-06 atlikto UAB „(duomenys neskelbtini) " patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " ir S. O.: 1) Neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų apie: a) įtartinas ir neįprastas pinigines operacijas ir sandorius; b) klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis; c) atliktas vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ir sudarytus sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą kita užsienio valiuta, nesvarbu ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu; 2) UAB „(duomenys neskelbtini) " nebuvo nustatyti registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologines ir biurų įrangos reikalavimai ir jie nebuvo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT); 3) Nebuvo suderinusi su FNTT ir nebuvo nustačiusi registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarkos (įskaitant reikalavimus organizacinėms ir techninėms priemonėms, skirtoms apsaugoti registracijos žurnalų duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, naudojimo ar kitokio neteisėto tvarkymo); 4) Nenustatė ir nesuderino su FNTT kriterijų sąlyginių požymių, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais; 5) Nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimu bei informacijos pateikimu FNTT, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengė ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir kituose teisės aktuose; 6) Nepaskyrė vadovaujančio asmens, kuris organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovinio ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, bei raštu nepranešė FNTT apie tokio darbuotojo paskyrimą. Šiais savo veiksmais S. O. pažeidė ir nevykdė: l) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 str. 4 d., 7 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 562 „Dėl Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir Kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo" patvirtintų Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ar sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių 7, 10, 12, 13 punktų reikalavimų ir 2009 m. sausio 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-10 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo" 62.2, 62.3. 68 punktų reikalavimų; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 677 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo" 4 punkto reikalavimų ir 2009 m. sausio 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-10 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės skirtu nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo" 51punkto reikalavimų; 3) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 str. l d. ir 2 d. reikalavimų ir 2009 m. sausio 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dirketoriaus įsakymo Nr. V-10 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugasteikiančios įmonės skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ 69, 70 punktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima buhalterinės apskaitos tvarkymu. Apie pinigų plovimo prevencijos įstatymą, kurio turi laikytis buhalterinės apskaitos įmonės, ji nežinojo, todėl ir pažeidė šiuo įstatymu nustatytą tvarką. Dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširždiai gailisi ir prašo atsižvelgti, kad pažeidimas nėra padarytas piktybiškai ir paskirti švelnesnę nuobaudą.

Be pačios S. O. prisipažinimo jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, patikrinimo aktu, kasos knygos duomenimis, Registrų centro išrašu, A. K. tarnybiniu pranešimu ir kitais rašytiniais bylos duomenimis, kurie leidžia konstatuoti, jog S. O. veika atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje sudėties požymius.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), S. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, vadovaujamasi bendrais nuobaudos skyrimo pagrindais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos ATPK Ketvirtajame skirsnyje bei Konstitucinio teismo išaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Byloje nustatyta, kad S. O. padarė teisės pažeidimą dėl neatsargumo, detaliai papasakojo teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, dėl padaryto pažeidimo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pažeidimu žala nepadaryta, taip pat į paties administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančią medžiagą – nėra bausta administracine tvarka. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad net ir minimali sankcija, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje, yra aiškiai per griežta ir neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų, nes nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę nuobaudą, todėl S. O. atžvilgiu yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti mažesnę nuobaudą, nei Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje, minimali. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo manymu, nuobaudos tikslai bus pasiekti S. O. už šį teisės pažeidimą paskyrus 3000 Lt dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 172¹⁴ str. 3 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

S. O. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalį paskirti nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6409. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti FNTT prie LR Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.