Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-12 · Administracinė byla Nr. I-8315-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-12
Bylos Nr.
I-8315-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02873-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
S. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8315-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-02873-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. A. skunde teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba, Tarnyba), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad jis nuo 2010-06-29 atvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Nuo to laikotarpio iki skundo padavimo dienos buvo etapuotas į Pravieniškių pataisos namus: 2011-04-28, 2011-07-04, 2011-07-11, 2015-08-20, 2015-08-31, 2015-09-11, 2015-09-18, 2015-10-26, 2015-11-19. Etapavimo metu patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, nugaros skausmais, oro trūkumu, vietos trūkumu ir kitais nepatogumais. Jam sutriko miegas, jaučia nuolatinę depresiją, sąnarių skausmus, susirgo peršalimu, kentėjo pažeminimus ir įžeidinėjimus, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Konvojavimo metu automobiliuose nebuvo pakankamai vietos konvojuojamiesiems bei jų daiktams, neveikė vėdinimo sistema, nebuvo tinkamo apšvietimo, gesintuvo, avarinio išėjimo, saugos diržų ir oro pagalvių. 2011-04-28 buvo konvojuotas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių pataisos namų-atvirąją koloniją su „VAZ“ ir „Mercedes“ markės automobiliu, kuriame karštu metu trūko oro, šaltu metu buvo drėgna ir šalta, nebuvo įrengtas tualetas, bei atskiros patalpos asmenims, sergantiems tuberkulioze bei kitomis oru plintančiomis ligomis. Nuo sienų tekėdavo rudas vanduo, sienos surūdijusios. Degė viena 3 vatų lemputė, nebuvo langų, 8–13 nuteistųjų ir suimtųjų turėjo dalintis 3 metrų ilgio lenta bei 0,6 m pločio erdve. Su tokia transporto priemone buvo konvojuotas iš Pravieniškių pataisos namų į Šiaulių tardymo izoliatorių ir atgal, konvojavimo trukmė – 4–5 val., prašant nebuvo išvestas į tualetą (b. l. 1–8).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog turimais duomenimis Viešojo saugumo tarnyba skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėją konvojavo 6 kartus: 2015-08-20, 2015-08-31, 2015-09-11, 2015-09-18, 2015-10-26, 2015-11-19. Konvojavimo metu buvo naudojami specialieji automobiliai: VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedez-Benz Atego 918 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes-Benz Atego 918 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Konvojavimo metu naudotos specialiosios transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, naudotuose automobiliuose įrengtos ventiliacijos ir šildymo sistemos.

Viešojo saugumo tarnyba asmenis konvojuoja specialiaisiais automobiliais ir specialiaisiais autobusais, kuriuose yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Paaiškino, kad asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nenustatyta, kad asmenų konvojavimui aplinka būtų netinkama.

Konvojavimo taisyklių 146 p. nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Pažymėjo, jog VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugos diržai yra įrengti. Kadangi Viešojo saugumo tarnybos visos specialiosios transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka ir atitinka joms keliamus techninius reikalavimus, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai bei pareiškėjo teisės.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 109 p. nuostatomis buvo užtikrinta, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Tuo atveju, jeigu bendras konvojuotinų asmenų skaičius viršija leistiną ribą, skiriamos papildomos transporto priemonės. Tokiu būdu užtikrinamas tiek bendras asmenų pervežimas, tiek izoliacija pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius), arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Paaiškino, jog konvojavimo metu pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus.

Konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 p. Atkreipia dėmesį, kad nėra duomenų, kad konvojavimo metu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus.

Pažymėjo, kad asmenų konvojavimą vykdo nustatytais Tarnybos vado įsakymu patvirtintais maršrutais ir laikotarpiais. Konvojaus pareigūnai, vykdydami teisės aktų reikalavimus, neturi teisės keisti maršrutų krypties. Atstumas tarp miestų (pasikeitimų punktų) yra objektyvus veiksnys, kuriam Tarnyba jokios įtakos negali daryti.

Konvojavimo taisyklių 99 p. 4 papunktyje nustatyta, kad konvojuoti nepriimami ligoniai, vadovaujantis atitinkama gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada, įrašyta konvojuojamojo asmens pažymoje. Jeigu dokumentuose nurodyta, kad konvojuojamasis vykti gali, nėra teisinio pagrindo jo nepriimti. Nurodo, jog pažymos saugomos asmens byloje toje įstaigoje, kurios žinioje yra suimtasis ar nuteistasis asmuo.

Atskirą konvojuojamųjų laikymą konvojavimo metu reglamentuoja Konvojavimo taisyklių 103 p. Tarnyba neturi duomenų, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Konvojavimo taisyklių 103 p. Paaiškino, jog konvojuojamųjų apskaitos dokumentai saugomi 3 metus, todėl neturi duomenų apie pareiškėjo konvojavimą skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2011-04-28 iki 2011-07-11.

Pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Nurodo, kad neturi duomenų apie tai, kad pareigūnai pažeidė nurodyto teisės akto reikalavimus pareiškėjo konvojavimo metu.

Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo, ar kilusios kitos neigiamos pasekmės. Tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklių nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, todėl nenustačius neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio Tarnybos civilinė atsakomybė negali būti taikoma (b. l. 20–24). Tarnyba 2016-09-29 rašte atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, t. y. jis galėjo ir turėjo jausti bei suprasti, kad konkrečiu momentu su juo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu, jis yra kankinamas. Atsižvelgdamas į tai, prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d. ir 1.126 str. 2 d. nustatytą ieškinio senaties terminą (b. l. 81).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų konvojavimo sąlygų, konvojuojant jį nuo 2011 m. Atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A671-575/2015). Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A52-858/2015).

Šioje byloje svarbu tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 m. terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už konvojavimą netinkamomis sąlygomis nuo 2011 m. iki 2015-11-19, tačiau skundą pateikė tik 2016-07-12 (žyma ant voko), t. y. praleidęs 3 m. ieškinio senaties terminą dėl laikotarpio iki 2013-07-11.

CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde vadovaujasi CK 1.127 str. 2 d. ir nurodo, jog šiuo atveju prievolė yra jam paskirtoji bausmė. Kadangi yra visiškai išlaikomas ir atsakomybę už jį prisiima valstybė, visi padaryti pažeidimai atitinka CK 6.271 str. nustatytą tvarką. Senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskirtos bausmės pabaigos (b. l. 1–8).

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo kreiptis į teismą priežastys nelaikytinos objektyviomis, dėl kurių pareiškėjas galėjo praleisti senaties terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, nugaros skausmais, oro trūkumu, vietos trūkumu ir kitais nepatogumais. Jam sutriko miegas, jaučia nuolatinę depresiją, sąnarių skausmus, susirgo peršalimu, kentėjo pažeminimus ir įžeidinėjimus, buvo pažeminta jo garbė ir orumas (b. l. 1–8). Teismo vertinimu, jis turėjo ir galėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas ex officio taip pat nenustatė senaties termino atnaujinimo pagrindų, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundui taikomas CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016-07-12, o prieš tai nesikreipė į jokias institucijas dėl pažeidžiamų teisių ir patirtos neturtinės žalos, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2013-07-11 ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Nagrinėjamoje byloje pritaikius ieškinio senatį, nebus nagrinėjamos konvojavimo sąlygos, kurias pareiškėjas nurodė, kai buvo konvojuojamas 2011-04-28 iš Šiaulių TI į Pravieniškių PN.

Pareiškėjas teigia, kad jis buvo konvojuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir dėl to jam kilo žala.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Pažymėtina, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Minėtos taisyklės nustato, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 p. specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali būti konvojuojami kartu; konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje) (Konvojavimo taisyklių 103 p.). Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus (Konvojavimo taisyklių 142 p.).

Byloje esantys kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2013-07-12 iki skundo pateikimo teismui dienos viso buvo konvojuojamas 6 kartus, t. y. 2015-08-20 iš Pravieniškių pataisos namų (toliau – ir Pravieniškių PN) į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI), 2015-08-31 iš Šiaulių TI į Pravieniškių PN, 2015-09-11 iš Pravieniškių PN į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, 2015-09-18 iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Pravieniškių PN, 2015-10-26 iš Pravieniškių PN į Šiaulių TI, 2015-11-19 iš Šiaulių TI į Pravieniškių PN (b. l. 20–24, 25–42). Pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais: VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (13 sėdimų vietų) (b. l. 25–26), VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (13 sėdimų vietų) (b. l. 28–29, 37–38, 40–41, 53), Mercedez-Benz Atego 918 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos) (b. l. 31–32, 48), Mercedes-Benz Atego 918 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos) (b. l. 34–35, 44).

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2013-07-12 iki 2016-07-12, pareiškėją konvojuojant 6 kartus, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Nurodytų transporto priemonių schemos patvirtina, kad juose yra įrengtas bagažo skyrius ir atskiros kameros (b. l. 44, 48, 53, 56). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo skundo teiginiai, kad transporto priemonės buvo perpildytos, juose neįrengtos atskiros kameros, nebuvo vietos daiktams susidėti, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, abejotina ar pareiškėjas išvykdamas iš tardymo izoliatoriaus ar pataisos namų į kitas laisvės atėmimo įstaigas dažniausiai vienai ar kelioms dienoms, o taip pat ir kiti konvojuojamieji, visada kartu vežasi ir maksimaliai leistino bagažo kiekį.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad konvojavimo automobiliuose neveikė vėdinimo sistema, nebuvo tinkamo apšvietimo.

Konvojavimo taisyklių 146 p. nustatyti pagrindiniai techniniai reikalavimai būtini specialiajam transportui, t. y. privalo būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Šių taisyklių 147 p. nustato, kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 p. ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Iš automobilių kėbulo kamerų schemų matyti, kad juose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos, ventiliacija, apšvietimas, evakuacinis liukas (b. l. 44, 48, 53, 56). Automobiliuose VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengti langai (b. l. 53, 56). Automobilių registracijos liudijimai (b. l. 45, 49, 54, 57), techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) (b. l. 46, 50, 55, 58) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka tokios rūšies transportui nustatytus techninius reikalavimus. Pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atlikti tyrimai patvirtina, kad automobilio Mercedes-Benz Atego 918 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) oro našumas – 1358,74 m³/h, apšvietos vertė – 124 lx (b. l. 47, 59–60), ventiliacijos rūšis – pritekamoji, jos našumas – 447 m³/h (b. l. 61–63), Mercedez-Benz Atego 918 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apšvieta – 62 lx, oro našumas – 1259 m³/h, apšvietos vertė – 122 lx (b. l. 51, 52, 59–60), ventiliacijos rūšis – pritekamoji, jos našumas – 427 m³/h (b. l. 61–63), VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apšvieta – 92 lx (b. l. 64–65), ventiliacijos rūšis – pritekamoji, jos našumas – 384,96 m³/h (b. l. 66–67), VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apšvieta – 110 lx (b. l. 64–65), ventiliacijos rūšis – pritekamoji, jos našumas – 383,85 m³/h (b. l. 66–67).

Tai rodo, kad šių transporto priemonių sąlygos susijusius su apšvietimu, šilto bei šalto oro tiekimu, ventiliacija, evakuacinio liuko įrengimu atitiko Konvojavimo taisyklių 146 p. reikalavimus. Transporto priemonių patikros išvados byloje nėra ginčijamos ir nėra paneigtos, todėl darytina išvada, kad automobiliai pagal Konvojavimo taisyklių 3 p. yra tinkami konvojavimui ir konvojavimas tokiu automobiliu standartinio konvojavimo atveju negalėjo sukelti pareiškėjo sveikatai neigiamų pasekmių, o pareiškėjas teismui nenurodė konvojavimo metu nenumatytų, ypatingų atvejų, galėjusių sutrikdyti jo sveikatą ar sukelti neigiamas pasekmes jo sveikatai.

Taigi, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visų naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o tik subjektyviu suvokimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.

Pažymėtina, jog Konvojavimo taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai bei oro pagalvės kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 10 p. reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Be to, Tarnyba atsiliepime pažymėjo, jog specialiose transporto priemonėse VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugos diržai buvo įrengti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl saugos diržų, oro pagalvių nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog automobiliuose nebuvo gesintuvo, vertintina kritiškai, kadangi atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, jog kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Netikėti atsakovės atstovo nurodytais argumentais teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.

Teisės aktai nenustato, jog transporte, kuriuo konvojuojami nuteistieji turėtų būti įrengtas tualetas. Konvojavimo taisyklių 134 p. nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Į tualetą vedama pasikeitimo punktuose. Žiniaraščiuose nėra įrašų, kad pareiškėjas būtų prašęsis į tualetą ir jam tokia galimybė nebuvo sudaryta. Be to, Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog į jo prašymus pasinaudoti tualetu nebuvo atsižvelgiama ar jie nebuvo registruojami. Priešingai, kelionės žiniaraščių įrašai patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami, pažymima, ar konvojuojami asmenys turi nusiskundimų (b. l. 25–26, 28–29, 31–32, 34–35, 37–38). Esant galimiems pareiškėjo teisių pažeidimams pareiškėjas turėjo teisę juos išreikšti. Šiuo atveju jokių įrašų apie pareiškėjo nusiskundimus į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog nebuvo vedamas į tualetą, vertintinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikimo techniniams reikalavimams, konvojaus pareigūnų veiklos atitikimo Konvojavimo taisyklėse nustatytoms nuostatoms.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta pareigūnų neteisėtų veiksmų konvojavimo metu. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė