Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-02-03 · Civilinė byla Nr. 2A-46-622/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-03
Bylos Nr.
2A-46-622/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audrius Saulėnas (pirm.), Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė
Ieškovas
UAB „Entum“
Atsakovas
UAB „Gerduva“
Advokatai
Osvaldas Martinkus, Dovilė Skestenienė
Kategorijos
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-46-622/2011Teisėja J. Lukšienė Procesinio sprendimo kategorija42.8.; 50.5.; 99.5.; 121.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „Entum“ atstovei advokatei Dovilei Skestenienei, atsakovo UAB „Gerduva“ atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Gerduva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-03-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Entum“ ieškinį atsakovui UAB „Gerduva“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Gerduva“ priešieškinį ieškovui UAB „Entum“ dėl negyvenamųjų patalpų pagerinimo išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 34144,02 Lt skolą, 3 090,03 Lt delspinigius, 12,70 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-05-03 su atsakovu sudarė negyvenamųjų patalų nuomos sutartį Nr. 2006-05-31-1, pagal kurią atsakovui išnuomojo 288 m² bendro ploto negyvenamąsias patalpas prekybos centre BIG, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Vilnius. Pagal nuomos sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje ir jos prieduose nustatyto dydžio mokesčius. Atsakovas nėra atsiskaitęs pagal nuomos sutartį, todėl prašė iš atsakovo priteisti skolą bei už šešis mėnesius susidariusius delspinigius.

Atsiliepimas

Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą iš ieškovo priteisti 42 917,75 Lt negyvenamųjų patalpų, prekybos centre BIG, „(duomenys neskelbtini)“, Vilnius, pagerinimo išlaidas bei 6 procentų dydžio metines palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 167-170). Nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2 priedą buvo nurodyta, kokius patalpų įrengimo darbus turi atlikti šalys. Tai yra jie įsipareigojo įrengti vidines pertvaras, vidinę apdailą, vidaus interjerą, vidaus inžinerinius tinklus (išskyrus vėdinimą, šildymą, šaldymą), komunikacijos tinklus, vizualinę reklamą, patalpų apsaugos signalizaciją. Vykdydami sutartinius įsipareigojimus 2006 m. spalio mėnesį atliko nuomojamų patalpų vidaus apdailą ir instaliacijos darbus, kurie kainavo 42 917,75 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 6.501 str. 1d. kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kitaip. Todėl turi teisę reikalauti iš ieškovo atlyginimą už nuomojamų patalpų pagerinimą, nes jų lėšomis buvo atlikta patalpų vidaus apdaila (plytelių klijavimas, grindjuosčių įrengimas, sienų išdažymas ir kt.) bei elektros tinklo įrengimas, nes šie visi darbai buvo atlikti turint ieškovo rašytinį sutikimą.

Šalies argumentai

Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-03-30 sprendimu ieškovo UAB „Entum“ ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Gerduva“ ieškovui UAB „Entum“ 13 624,53 Lt skolą, 1 233,02 Lt delspinigius, 12,70 procentų dydžio metines palūkanas nuo 13 624,53 Lt nuo bylos iškėlimo dienos teisme (2009-08-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Atsakovo UAB „Gerduva“ priešieškinį teismas atmetė ir priteisė iš atsakovo UAB „Gerduva“ ieškovui UAB „Entum“ 6 423 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, į šalių atstovų paaiškinimus, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, į tai, kad abi šalys yra ūkio subjektai, abi yra patyrusios nuostolių vykdant sutartį, įrengiant nuomojamas patalpas, į faktinį naudojimąsi patalpomis, į šalių elgesį derybų dėl sutarties nutraukimo metu, pozicijos kaitą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistini 342,69 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą BIG 01613, 13 281,84 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą BIG 01710, tai yra mokesčiai už mėnesį, kurio pirmąją dieną buvo atlaisvintos patalpos, ir už 2008 metų rugpjūčio mėnesį, iš viso 13 624,53 Lt, tai yra už vieną mėnesį po patalpų faktinio atlaisvinimo, priskaičiuojant atitinkamo dydžio delspinigius. Kita ieškinio dalis dėl skolos priteisimo atmestina.

Atsakovo priešieškinys dėl nuostolių, kuriuos patyrė atsakovas, įsirengdamas nuomojamas patalpas ir pagerinimus palikdamas ieškovui, atmestinas tuo pagrindu, kad sutartis buvo nutraukta šalių sutarimu atsakovo iniciatyva, dėl ko ir ieškovas patyrė nuostolių, negaudamas planuotų pajamų, kokių galėjo tikėtis iš sutarties. Atliktų pagerinimų atsakovas pasiimti negalėtų nepadarydamas žalos nuomojamai patalpai, taip pat atsižvelgiant į tarp šalių sudarytos Nuomos sutarties sąlygas, išdėstytas sutarties 2 priede II dalyje dėl pagerinimų, kuriuos atsakovas įrengia savo sąskaita. Prieš pradėdamas nuomos sutarties nutraukimo anksčiau termino procedūrą atsakovas turėjo įvertinti šią riziką.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Gerduva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-03-30 sprendimo dalį, kuria atsakovo UAB „Gerduva“ priešieškinys atmestas ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Taip pat priteisti atsakovui iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovas 2006-05-03 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui prekybos centro BIG adresu „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, antrajame aukšte esančias negyvenamąsias patalpas valdyti ir naudotis, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutarties priede Nr. 2 Projektinė patalpų įranga (prekybininkams) buvo išvardinta, kokius patalpų įrengimo darbus turi atlikti sutarties šalys. Nuomininkui, t. y. atsakovui, buvo nustatyta pareiga įrengti vidines pertvaras, vidaus apdailą, vidaus interjerą, vidaus inžinerinius tinklus, komunikacijos tinklus, vizualinę reklamą, patalpų apsaugos signalizaciją. Todėl galima konstatuoti faktą, kad patalpų perdavimo metu jose nebuvo įrengtos vidinės pertvaros, vidaus apdaila ir interjeras, vidaus inžineriniai tinklai ir kt. Vykdydamas sutartį, atsakovas 2006 m. spalio mėnesį nuomojamose patalpose atliko vidaus apdailos darbus ir elektros instaliacijos darbus, kurie atsakovui kainavo 42 917,75 Lt. Todėl tam, kad atsakovo priešieškinys būtų atmestas, reikėjo nustatyti, jog atsakovas patalpų pagerinimus atliko be ieškovo leidimo, arba kad atsakovas patalpų iš vis nepagerino, arba kad nuomos sutartimi buvo susitarta dėl to, kad ieškovas atsakovui patalpų pagerinimo išlaidų nekompensuoja. Nei vienas iš aukščiau išvardintų pagrindų nebuvo nustatytas. Priešingai, teismas sprendime konstatavo faktą, kad atsakovas pagerino išnuomotąsias patalpas, priklausančias ieškovui – sprendime nurodyta, jog „atliktų pagerinimų atsakovas pasiimti negalėtų nepadarydamas žalos nuomojamai patalpai“. Tokiu atveju, atmesdamas priešieškinį, teismas privalėjo konstatuoti, kad atsakovas pagerino patalpas neturėdamas tam ieškovo sutikimo, arba nuomos sutartyje buvo aiškiai sulygta dėl CK 6.501 straipsnio 1 dalyje esančios normos netaikymo, t. y. susitarta, kad nuomotojas neatlygina nuomininkui daikto pagerinimo išlaidų. Nei vienas iš šių pagrindų nustatytas nebuvo. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo priešieškinys ieškovui dėl negyvenamųjų patalpų pagerinimo išlaidų priteisimo, yra nemotyvuota, todėl yra pagrindas šią sprendimo dalį panaikinti, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui.

Apeliantas taip pat teigia, kad teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Teismas patenkino 39,9 procentus ieškovo reikalavimų. Taigi nepagrįstas yra teismo sprendimas priteisti ieškovui net 6 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo atstovė nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovas apmokėjo advokatų kontorai nurodytą sumą būtent už šios civilinės bylos vedimą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas šias išlaidas patyrė būtent šioje byloje. Be to, iš ieškovo taip pat turėjo būti priteista atitinkama dalis atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinio reikalavimai buvo patenkinti tik 39,9 dydžio procentais, todėl iš ieškovo atsakovui turėjo būti priteista 60,1 procentų dydžio atsakovo išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y. 1 600 Lt * 60,1% = 961 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Entum“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Bylos Nr. L2-1825-714/2009 duomenimis nustatyta, kad tarp UAB „Baltijos investicijos grupė“ (nuomotojo) ir UAB „Gerduva“ (nuomininko) 2006-05-03 buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b. l. 9-18), pagal kurią nuomotojas įsipareigojo suteikti nuomininkui negyvenamąsias patalpas „Prekybos centre „BIG“. Sutarties 5.1 punkte nurodoma, jog patalpos išnuomojamos penkių metų laikotarpiui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto, nurodyto Sutarties 3.1 punkte, pasirašymo dienos („nuomos terminas“). Patalpų perdavimo priėmimo aktas buvo pasirašytas 2006 10 12 (b. l. 23-24). Sutartis buvo įregistruota viešame registre (b. l. 22). 2007-05-11 pasikeitė prekybos centro savininkas, juo tapo ieškovas UAB „Entum“, atsakovas apie tai buvo informuotas (b. l. 25).

Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde neprašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-03-30 sprendimo dalies, kuria teismas iš atsakovo UAB „Gerduva“ ieškovui UAB „Entum“ priteisė 13 624,53 Lt skolą, 1 233,02 Lt delspinigius, 12,70 procentų dydžio metines palūkanas nuo 13 624,53 Lt sumos nuo bylos iškėlimo dienos teisme (2009-08-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas apeliaciniame skunde reiškia reikalavimus ir pasisako tik dėl byloje pareikšto priešieškinio ir bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija analizuoja apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl šių reikalavimų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo UAB „Gerduva“ pareikšto priešieškinio

Atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimą iš ieškovo priteisti 42 917,75 Lt negyvenamųjų patalpų, prekybos centre BIG, „(duomenys neskelbtini)“, Vilnius, pagerinimo išlaidas.

Atsakovas teigia, kad vykdydamas sutartį, 2006 m. spalio mėnesį nuomojamose patalpose atliko vidaus apdailos darbus ir elektros instaliacijos darbus, kurie atsakovui kainavo 42 917,75 Lt. Todėl prašo juos priteisti iš ieškovo. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis konstatuoja, kad toks atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas daro išvadą, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Negyvenamųjų patalpų nuomos 2006-05-03 sutarties Nr. 2006-05-03-1 nuostatų aiškinimo.

Sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir nuosekliai formuluojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje I. B. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-1145/2000; 2004 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-204/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Sarteksas“ v. UAB „ Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „ Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „ Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010, išaiškino, kad, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos; pagal konkrečios bylos aplinkybes sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose jos sąlygose atitinkamus klausimus reglamentuoja teisės normos – imperatyviai ar dispozityviai, t. y. kai šalys gali susitarti kitaip, negu nustatyta įstatymo.

Teisėjų kolegija įvertinusi Negyvenamųjų patalpų nuomos 2006-05-03 sutarties Nr. 2006-05-03-1 nuostatas bei sutarties priedo Nr. 2 sąlygas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį, t. y. reikalavimą iš ieškovo priteisti 42 917,75 Lt negyvenamųjų patalpų, prekybos centre BIG, „(duomenys neskelbtini)“, Vilnius, pagerinimo išlaidas.

Sutarties 7 dalyje nustatyti nuomininko (atsakovo) įsipareigojimai ir teisės (b. l. 12-13, byla Nr. L2-1825-714/2009). Sutarties 7.6. punkte numatyta, kad nuomininkas šios sutarties 1.3 straipsnyje nurodytai veiklai vykdyti patalpose turi teisę naudoti ir įsirengti reikalingą savo įrangą, inventorių, baldus, kompiuterinę bei kitą naudojamą techniką. Pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui arba nutraukus sutartį prieš terminą dėl bet kokios priežasties įranga, vidaus įrengimai ir kiti pagerinimai, įrengti nuomojamose patalpose nuomininko lėšomis, lieka nuomininko nuosavybėje ir nuomininkas turi teisę juos pasiimti, jeigu juos galima atskirti be žalos patalpoms padarymo.

Sutarties 2 priedo Projektinė patalpų įranga (prekybininkams) II dalyje buvo numatyti darbai, kuriuos apeliantas (nuomininkas) įrengia savo sąskaita (b. l. 20, byla Nr. L2-1825-714/2009). Apeliantas pasirašydamas sutarties 2 priedą pats prisiėmė pareigą įrengti vidines pertvaras, vidaus apdailą, vidaus interjerą, vidaus inžinerinius tinklus, komunikacijos tinklus, vizualinę reklamą, patalpų apsaugos signalizaciją. Esant tokiai situacijai darytina išvada, kad savo poreikiams pagal sutarties priedo Nr. 2 II dalį įsirengęs patalpas, sutarčiai pasibaigus, nuomininkas gali (galėtų) pasiimti tik tai tuos pagerinimus, kurie gali būti atskirti nuo patalpų be žalos patalpoms. Pažymėtina, kad visi pagerinimai, kurie negali būti pasiimti tokiu būdu, lieka nuomotojui ir nuomotojas už tai nuomininkui neatlygina.

CK 6.501 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Dėl anksčiau išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas mano, kad atsakovas neturi jokio pagrindo remtis šia norma, kadangi šalių sudaryta sutartis detaliai numatė šalių teises ir pareigas, susijusias su nuomos patalpų įrengimu.

Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad apylinkės teismas atmesdamas priešieškinį, privalėjo konstatuoti, kad atsakovas pagerino patalpas neturėdamas tam ieškovo sutikimo, arba nuomos sutartyje buvo aiškiai sulygta dėl CK 6.501 straipsnio 1 dalyje esančios normos netaikymo, kaip nepagrįstus.

Atsižvelgiant į byloje esančios sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, bei kitus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija mano, kad atsakovas išsinuomotą daiktą pagerino vadovaudamasis ir savo kaip verslo subjekto interesais. Todėl teigti, kad atsakovas turi teisę į šiam tikslui pasiekti panaudotų išlaidų atlyginimą, nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo priešieškinys ieškovui dėl negyvenamųjų patalpų pagerinimo išlaidų priteisimo, yra nemotyvuota, todėl yra pagrindas šią sprendimo dalį panaikinti, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto teiginius taip pat laiko nepagrįstais ir juos atmeta.

CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardinti absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami atvejai.

Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nei CPK, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta kokios apimties bei išsamumo turi būti teismo sprendimo motyvai. Tai, kad teismo sprendimas motyvuotas neišsamiai, ar neatsakyta detaliai į visus išdėstytus argumentus, neleidžia konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Nors pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovo priešieškinį savo sprendimo detaliai nemotyvavo, tačiau tokį savo sprendimą aiškiai pagrindė (b. l. 38, t. 2). Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms atsakovas UAB „Gerduva“ apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).

Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 34 144,02 Lt skolą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „Gerduva“ ieškovui UAB „Entum“ 13 624,53 Lt dydžio skolą, t. y. tenkino 40 procentų pareikštų ieškovo reikalavimų. Todėl galima teigti, kad 60 procentų ieškovo reikalavimų buvo atmesti. Esant tokiai situacijai teismas turėjo bylinėjimosi išlaidos priteisti ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš atsakovo, nors jis irgi turėjo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas (netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą), pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šios dalies keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu yra registruota advokato darbo vieta, turto ir pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad šiuo atveju maksimalus priteistinos sumos dydis (už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą) galėjo būti 6 MMA – 4 800 Lt. Byloje buvo skirtas vienas parengiamasis posėdis (b. l. 156-161, t. 1) ir vienas posėdis, kuriame byla išnagrinėta iš esmės (b. l. 21-34, t. 2), be to, laiko atžvilgiu byla nebuvo nagrinėjama ilgiau nei 4 valandas, todėl vadovaujantis minėtomis Rekomendacijomis, ieškovui turėtų būti priteista 480 (0,15 x 800 x 4) Lt už jo atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose. Todėl galima teigti, kad maksimali ieškovui priteistina suma galėjo būti 5 280 (4 800 + 480) Lt.

Tačiau kaip minėta, teismas tenkino 40 procentų pareikštų ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 2 096 (5 280 x 0,4) Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 1 600 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas (b. l. 15-17, t. 2). Atsižvelgiant į tai, kad teismas atmetė 60 procentų ieškovo reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos 960 (1 600 x 0,6) Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas sumokėjo 1 117 Lt dydžio žyminį mokestį už pareikštą ieškinį. Dėl anksčiau išvardytų motyvų 447 (1 117 x 0,4) Lt dydžio sumokėto žyminio mokesčio dalis ieškovui priteistina iš atsakovo.

Taigi, iš viso ieškovui iš atsakovo už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme turi būti priteista: 2 096 Lt išlaidos advokato pagalbai ir 447 Lt dalis sumokėto žyminio mokesčio (iš viso 2 543 Lt). Tačiau kaip minėta, atsakovui iš ieškovo turi būti priteistos 960 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Todėl atlikus įskaitymus ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 583 (2 543-960) Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija laiko, kad pateiktas apeliacinis skundas iš esmės yra dėl atmesto atsakovo priešieškinio. Kadangi apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo reikalavimą atmeta, todėl mano, kad atsakovo sumokėtas žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą neturi būti dalijamas tarp ginčo šalių.

Atsakovas UAB „Gerduva“ pateikė įrodymus, kad patyrė 2 000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o ieškovas UAB „Entum“ 3 734 Lt dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios išlaidos nėra neprotingai didelės ar nepagrįstos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinys yra atmestas, taip pat remiantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus yra tikslinga ieškovui iš atsakovo priteisti 1 500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidų taikydamas ir aiškindamas procesinės teisės normas, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-03-30 sprendimas turi būti pakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-03-30 sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo UAB „Gerduva“ ieškovui UAB „Entum“ 6 423 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovui UAB „Entum“ iš atsakovo UAB „Gerduva“ priteisti 1 583 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

Ieškovui UAB „Entum“ iš atsakovo UAB „Gerduva“ priteisti 1 500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasKolegijos teisėjos Rimvida ZubernienėErika Misiūnienė