- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- I1-7266-780/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01405-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–3).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-02-14 iki 2019-05-29 Alytaus PN direktoriaus įsakymu buvo paskirtas bausmę atlikti kamerų tipo patalpoje Nr. 20. Patalpa buvo drėgna, trūko deguonies, buvo pastoviai šiltnamio efektas, dėl ko ant sienų susidarė pavojingas pelėsis. Teko kvėpuoti pelėsio skleidžiamomis nuodingomis medžiagomis, kurios pažeidžia kvėpavimo takus, plaučių struktūrą, kenkia sveikatai. Tualeto patalpoje grindų danga buvo techniškai netvarkinga, plytelės nutrupėjusios ir tai kėlė pavojų sveikatai, einant į sanitarinį mazgą teko baimintis, kad neužkliūtų kojos už nutrupėjusių plytelių, nenugriūtų bei nesusižalotų.
Posėdžio metu pareiškėjas iš esmės palaikė skunde nurodytus argumentus. Nurodė, kad kreipėsi į Alytaus PN dėl nurodytų pažeidimų, tačiau jie nereagavo, todėl kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą. Pelėsis veisiasi patalpose, nors patalpos nuolat vėdinamos. Plytelės yra nutrupėjusios ties slenksčiu, tarp tualeto ir kameros patalpos. Dėl to yra patyręs smulkių susižeidimų, nubrozdinimų, tačiau į medikus nesikreipė.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 9-12).
Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas nuo 2019-02-14 iki 2019-05-29 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 20, kurios plotas 15,58 kv. m., buvo 4 miegamosios vietos. Kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kuris buvo vykdomas keliais etapais, t. y. pakeisti langai, durys, naujai įrengti sanitariniai mazgai, pastatyti unitazai, įrengta ištraukiama ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. 2018-12-21 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas, pažeidimų nenustatė. Alytaus PN šilumos mazgas kompiuterizuotas, visą parą palaiko nustatytą temperatūrą. Uždarosios zonos kameros ventiliuojamos per atidarytus langus, ant langų įrengtos apsauginės grotos netrukdo atidaryti langus ir išvėdinti patalpas. Visose kamerose įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Kamerų langai, sienos, viduje esantis sanitarinis mazgas tvarkingi, kadangi pareigūnai atsakingi už uždarąją zoną, nuolat prižiūrėdavo tvarką ir švarą gyvenamosios patalpose bei sanitariniuose mazguose. Patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl argumentai dėl pelėsio atmetami. Pareiškėjas nei karto nesikreipė į Alytaus PN administraciją, jei jo netenkino gyvenimo sąlygos kamerų tipo patalpoje Nr. 20. Alytaus PN neturi duomenų apie sveikatos sutrikimus, susijusius su bausmės atlikimu kamerų tipo patalpoje Nr. 20.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2019-02-14 iki 2019-05-29 kamerų tipo patalpoje Nr. 20, t. y. dėl patalpoje buvusio pelėsio ir techniškai netvarkingų grindų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Dėl pelėsio ir netvarkingų grindų
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-02-14 iki 2019-05-29 bausmę atliko Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 20. Pažymėjo, kad šiose patalpose buvo pelėsis.
Nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas beveik tris su puse mėnesio atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 20 patvirtino ir atsakovė, pateikdama į bylą rašytinius įrodymus, apie pareiškėjo perkėlimus (b. l. 13-14).
Atsakovė, atsikirsdama į pareiškėjo argumentus dėl kamerų tipo patalpoje Nr. 20 buvusio pelėsio, rėmėsi Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-12-21 patikrinimo aktu Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545, pažymėdama, kad buvo atliekamas visų Alytaus PN patalpų patikrinimas ir jokių pažeidimų nenustatyta (tame tarpe ir dėl pelėsio).
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma).
Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai; Higienos normos 37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).
Šiuo aspektu pareiškėjas nurodė, kad patalpos nuolat vėdinamos. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad gyvenamąsias patalpas valo patys nuteistieji. Pažymėjo, kad pareigūnai yra atsakingi už uždarąją zoną, jie nuolatos prižiūri tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose.
Taigi, teisės normos nustato, kad tam tikras pataisos įstaigos patalpas turi valyti ir juose švarą bei tvarką turi palaikyti patys nuteistieji, tačiau, teismo vertinimu, ką pripažino ir pati atsakovė, būtent Alytaus PN turi išimtinę pareigą vykdyti patalpų švaros bei tvarkos kontrolę ir tokiu būdu užtikrinti Higienos normos HN 134:2015 įgyvendinimą.
Teikdamas skundą pareiškėjas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019-06-18 atsakymą Nr. 91-12 4.80) 2-30267, kuriame pažymėta, kad 2019-06-05 atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos apsaugos kontrolė ir nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 20 prie lango buvo vizualiai matomų pelėsių ir tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimų.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Šiuo aspektu pareiškėjas nurodė, kad tarp tualeto ir kameros patalpos ant slenksčio esanti plytelės yra nutrupėjusios, grindys techniškai netvarkingos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019-06-18 atsakyme Nr. 91-12 4.80) 2-30267 pažymėta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 20 tualeto patalpoje grindų danga (plytelės) prie durų nubyrėjusi ir tai neatitiko Lietuvos higienos normos 134:2015:2015 12 punkto reikalavimų dėl laisvės atėmimo vietos ir jose esančių įrenginių techninio tvarkingumo, tinkamo įrengimo ir priežiūros taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Taigi, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra konstatavęs Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimus kamerų tipo patalpoje Nr. 20 tiek dėl techniškai netvarkingų grindų, tiek dėl besiveisiančio pelėsio pažeidimus, nurodydamas Alytaus PN administracijai nustatytus pažeidimus pašalinti.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2019-02-14 iki 2019-05-29 buvo apgyvendintas Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 20, kas reiškia, kad jis naudojosi tomis patalpomis, dėl kurių konstatuotas pažeidimas (b. l. 13-14).
Teismo vertinimu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2019-06-18 rašte Nr. (2-12 4.80)2-30267 konkrečiai ir aiškiai nustatytas pelėsio buvimo tam tikrose patalpose, tualeto patalpos grindų netvarkingos būklės ir Higienos normos pažeidimo faktas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė švaros ir tvarkos kontrolės bei patalpų ir jų įrenginių įrengimo ir priežiūros funkcijas. Abejoti šios institucijos išvadomis, nesant jokių kitų objektyvių tai paneigiančių įrodymų, teismui nėra jokio pagrindo.
Kaip nustatyta, šioje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2019-02-14 iki 2019-05-29, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimas buvo atliktas 2019-06-05. Nors šis patikrinimas buvo atliktas ne ginčo laikotarpiu, tačiau, teismo vertinimu, labai artimu ginčo laikotarpiui metu (vos kelios dienos po ginčo laikotarpio pabaigos).
Kamerų tipo patalpų Nr. 20 patikrinimas buvo atliktas reaguojant į nuteistojo P. P. 2019-05-21 skundą, kurio pateikimo momentas patenka į ginčo laikotarpį, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad tiek pelėsis, tiek techniškai netvarkingos grindys ginčo laikotarpio pabaigoje jau egzistavo, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos rašte nustatyti pažeidimai neegzistavo ir/ar negalėjo egzistuoti ginčo laikotarpiu.
Kaip minėta, atsakovė atsikirsdama į skundo argumentus yra pateikusi Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-12-21 patikrinimo aktą Nr. (1-12 15.4.8)PA-9545 (patikrinimas atliktas 2018-12-18), tačiau šis patikrinimas buvo atliktas beveik 2 mėnesiai iki ginčo laikotarpio pradžios, todėl skunde nurodytų aplinkybių dėl pelėsio (ne) buvimo ir grindų techninės būklės kamerų tipo patalpoje Nr. 20 ginčo laikotarpiu, o tuo labiau ginčo laikotarpio pabaigoje, iš esmės negali paneigti. Atsakovė taip pat nepateikė jokių kitų objektyvių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad atsakovė patalpų švaros ir tvarkos kontrolę bei tam tikrų įrenginių techninės būklės priežiūrą vykdė netinkamai, neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų sąlygų (buvo susikaupęs pelėsis ir netinkama grindų būklė) ir pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktus.
Dėl bylos baigties
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl tokių atsakovės veiksmų jis patyrė nepatogumus, diskomfortą, dvasinę skriaudą, jautė pavojų sveikatai, teko kvėpuoti pelėsio nuodingomis medžiagomis, baiminosi, kad neužkliūtų už techniškai netvarkingų grindų ir nesusižalotų.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių ir truko pakankamai neilgą laiką, byloje nenustatyta jokių kitų skunde nurodomų pažeidimų, nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Alytaus PN minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė ir nesukėlė tokių pasekmių, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo P. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2019-02-14 iki 2019-05-29.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.