- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-7-258/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21606-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- UAB „Vėsa ir Partneriai“
- Ieškovas
- UAB “Molesta”
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Vėsa ir Partneriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Molesta” ieškinį atsakovui UAB “Vėsa ir partneriai”,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Molesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 99 500,00 Lt. netesybų, 6 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB „Vėsa ir Partneriai“. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto, piniginių lėšų areštą, kadangi to nepadarius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovo turtinė padėtis ieškovui nėra žinoma.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo turtą 99 500,00 Lt sumai. Nurodė, kad pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, skolos suma žymi, nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo sprendimo įvykdymas.
Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas UAB „Vėsa ir Partneriai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį. Nurodo, kad neegzistuoja nei viena būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškinio suma nelaikytina didele atsakovo atžvilgiu, nekelia grėsmės būsimo ir galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui. Teismui pateikiami atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai paneigia bet kokią grėsmę, jog ieškovui galimai palankus teismo sprendimas nebus tinkamai įvykdytas, ir parodo, jog atsakovas yra finansiškai stipri bendrovė. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra piknaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Molesta“ pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės esminės įtakos kasdienei atsakovo veiklai neturės, nes atsakovui priklauso nekilnojamasis turtas, todėl nei piniginės lėšos, nei kitos turtinės teisės, tikėtina, nebus areštuojamos. Atsakovui priklauso tik vienas pastatas, kuris jau yra areštuotas, jokio kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Beveik visą atsakovo turtą sudaro pirkėjų įsiskolinimai, atsakovas yra patrauktas atsakovu 23 bylose, todėl akivaizdu, kad galimai yra ginčijami įsipareigojimai atsakovo tiekėjams ir pirkėjų atsakovui. Kyla abejonės dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą, todėl negalima daryti išvados, jog galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, prieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl skundžiama teismo nutartis yra naikintina.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Be to, pažymėtina ir tai, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina nurodyti konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę ieškovo interesams, pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 178 str.).
Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu, o atsakovui priklausantis turtas nėra žinomas. Teismas pažymi, kad pagal byloje pateiktą atsakovo UAB „Vėsa ir Partneriai“ 2012m. gruodžio 31d. balansą matyti, kad įmonės turto vertė buvo 7 641 481Lt, 2013 m. birželio 30 d. balanso duomenimis įmonės turto vertė 8 349 594Lt., įmonės grynasis pelnas palyginus su praėjusiais finansiniais metais sudarė 611 367Lt. (b.l.18- 22).
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovui UAB „Vėsa ir partneriai“ yra iškeltos 23 bylos. Įvertinęs nurodytus duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad atsakovas turi pakankamai nuosavo kapitalo ir turto, teismui patenkinus ieškinį, jo įvykdymui galimų apsunkinimų nenustatyta. Taip pat byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovas mėgins turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims, ar kitaips bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, įvertinęs, kad atsakovas yra juridinis asmuo, daro išvadą, kad ieškinio suma šiam atsakovui nėra laikytina didele. Atsakovo turimas turtas (ilgalaikis ir trumpalaikis) yra kelis kartus didesnis, nei prašoma priteisti suma.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, yra teisinis pagrindas naikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės prašymą tenkinti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.