Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Atsakovė I. R. teismo posėdyje parodė, jog kartu su vyru augina 5 m. amžiaus vokiečių aviganį, jis nuolat būna namo viduje, kai jų nebūna. Jų namuose taip pat gyvena ir jos motina A. V.. (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) kaime, kai jai paskambinusi kaimynė R. J. pranešė, kad jų šuo sukandžiojo R. S. Ji iškart grįžo į namus, matė R. J. kieme sužalotą R. S., netrukus atvyko policijos, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Sutinka atlyginti 150 Eur, nes daugiau atlyginti neturi galimybių, yra bedarbė. Taip pat atsakovė nurodė, jog ji nėra tikra, ar jų šuo sužalojo R. S., nes jų šuo iš kiemo neišbėga. Parodė, jog bandė tartis su ieškove, siūlė 150 Eur, tačiau ieškovė nesutiko, užsiprašė 600 eurų. Ji klausė mamos, kas dieną atsitiko, tačiau mama sakė, kad nieko nebuvo, ji dieną buvo išėjusi padžiauti skalbinių, kartu su ja į kiemą buvo išėjęs ir šuo, sakė, jog nuo jos, kol džiovė skalbinius, niekur nebuvo pabėgęs ir grįžo kartu su ja į namus.

Trečiasis asmuo A. R. tą dieną, kai galimai jų šuo įkando ieškovei, buvo išvykęs ir apie įvykį sužinojo iš žmonos tik vėliau, jau po įvykio. Mano, jog ieškovės teiginiai dėl to, kad jų šuo, jeigu tai buvo jis, už kiemo teritorijos įkando ieškovei, neatitinka tikrovės, nes jų šuo yra dresuotas ir už kiemo teritorijos neišeina. Apie tą įvykį bendravo kartu su jais gyvenančia žmonos motina A. V., ši neneigė, kad šuo buvo su ja tą dieną išėjęs į kiemą. Patvirtino, jog šuo, kurį laiko, yra vokiečių aviganis, jį įsigijo santuokos su atsakove metu ir jis yra jų bendras šuo. Nurodė, jog šeimos pajamos iš žemės ūkio yra apie 20 000 – 25 000 Eur per metus, be to, jis šiek tiek verčiasi ir automobilių prekyba.

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Remiantis CK 6.267 straipsniu, naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Iš ieškovės, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ieškovei R. S., atėjusiai prie I. ir A. R. sodybos teritorijos ir norėjusiai įeiti į teritoriją tam, kad įteiktų rinkimų lapelius name gyvenantiems asmenims, taip pat sudaryti galimybę name gyvenančiai A. V. balsuoti namuose, iš teritorijos išbėgęs I. ir A. R. 5 m. amžiaus vokiečių aviganis įkando R. S. į ranką, padarydamas jai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje kąstą trikampio formos žaizdą ir dešinio dilbio žaizdelę. Taip pat nustatyta, jog VšĮ Kupiškio PASPC R. S. iškart po įkandimo žaizda buvo susiūta, skirta vakcina nuo pasiutligės, gydymui skirti medikamentai. Ieškovė R. S. buvo gydoma iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gavus pranešimą, kad šuo yra sveikas, buvo nutraukti skiepai nuo pasiutligės. Dėl šio įvykio ADB „Gjensidige“, kurioje ieškovė R. S. buvo apdraudusi savo sveikatą, išmokėjo 120 Eur draudimo išmoką. 2016 m. spalio 20 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato nutarimu I. R. pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį už Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą skirta 144 Eur bauda. Nustačius, jog ieškovę R. S. sužalojo I. R. ir A. R. šuo, atsakove patraukta I. R., kaip šuns savininkė (valdytoja) kartu su A. R., neužtikrino, jog šuo išbėgęs iš gyvenamojo namo nesužalotų kitų asmenų, privalo ieškovei atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog R. S. sužalojo atsakovės ir trečiojo asmens šuo, tai, be jos parodymų, įrodo ir prie bylos prijungtoje medžiagoje esantys A. V., A. B. K., R. J. paaiškinimai, tarnybinis policijos pareigūnės pranešimas, nuotraukos, kuriose matomas įvažiavimas į kiemą, sužalota ranka. Šie įrodymai yra pakankami konstatuoti sužalojimo, kurį sukėlė atsakovės ir trečiojo asmens šuo, faktą. Nors atsakovė I. R. teigia, jog nėra pateikta pakankamai įrodymų, jog būtent jų šuo įkando ieškovei, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės parodymus, pati atsakovė nepateikė, o netikėti ieškovės paaiškinimais teismui taip pat nėra pagrindo. Priešingai, trečiasis asmuo A. V., atsakovės motina, (duomenys neskelbtini) paaiškinime policijai pati nurodė, jog šuo, prieš atvykstant policijos pareigūnams, dukrai, buvo išsmukęs į lauką, ir nors A. V. teigė, kad nematė, ką jis ten darė, teismas pripažįsta, jog A. V. policijos pareigūnams galėjo nesakyti visos tiesos. Tuo labiau, jog pati ieškovė teigė, kad matė, kaip šunį po to, kai šis jai įkando, kažkas buvęs namuose (tikėtina, A. V.), įleido į namus. Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovės atsiliepime nurodytus ir trečiojo asmens teiginius, jog jų šuo negalėjo išbėgti už sodybos teritorijos, nes yra dresuotas, kadangi vien ta aplinkybė, jog yra dresuotas, nepaneigia šuns išbėgimo iš teritorijos, o ieškovės teiginius paneigiančių įrodymų, kaip minėta, atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė. Kita vertus, ar šuo įkando teritorijoje, ar už jos, iš esmės taip pat neturi jokios reikšmės, kadangi nustatyta, jog ieškovė į R. sodybą ėjo dėl balsavimo lapelių įteikimo R., balsavimo namuose galimybės sudarymo A. V., ir ieškovė kitaip, nei įėjus į sodybos teritoriją, į namą patekti negalėjo, o ir prie namo užrašų, draudžiančių įeiti į sodybos teritoriją, nėra. Todėl ar ji buvo sužalota prie sodybos, ar sodybos teritorijoje, iš esmės neturi jokios reikšmės vertinant jai padarytos žalos dydį. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog dėl patirto sužalojimo ji patyrė 35,29 Eur dydžio turtinę žalą (11,28 Eur už „Contractubex“ gelį, 6,55 Eur už pleistrus, 17,46 Eur bendrą sumą už „Unasyn“, „Dolmen“ tabletes, tvarsčius, „Senebactum“ tirpalą), ši žala yra susijusi su padarytu sužalojimu (ieškovei buvo skirti „Unasyn“ medikamentai, „Contractubex“, „Dolmen“, „Senebactum“ yra susiję su skausmo malšinimu, odos antiseptikai), ši suma yra priteisiama (CK 6.249 straipsnio, 6.263 straipsnio nuostatos). Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustačius, jog dėl atsakovės ir trečiojo asmens šuns įkandimo buvo padaryta žala ieškovės sveikatai, atsakovė privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Ieškovė R. S. nurodė, jog dėl šuns įkandimo ji patyrė skausmą, jai buvo leidžiamos injekcijos nuo pasiutligės ir stabligės, be to, po įkandimo, ant rankos, gerai matomoje vietoje, liko randai. Nurodė, jog dėl šių randų ji jaučiasi nepatogiai, nemaloniai, stengiasi slėpti šiuos sužalojimus nuo aplinkinių, šie randai nuolat primena apie buvusį incidentą, kelia dvasines kančias, dėl jų skauda ranką, kadangi nėra praėjęs ilgas laiko tarpas. Be to, po šio įvykio pradėjo paniškai bijoti šunų, išgirdus šunų lojimą pradeda drebėti rankos, o naktimis dažnai sapnuoja košmarus. Dėl šių negalavimų kreipėsi ir į Kupiškio PASPC, jai buvo pravestas psichoterapinis konsultavimas. Taip pat nustatyta, jog ieškovei įkando 5 m. vokiečių aviganis. Įvertinus pateiktus ieškovės paaiškinimus, nustatytas aplinkybes, tikėtina, jog prieš įkandant vokiečių aviganio veislės šuniui ieškovė galėjo jausti baimę, be to, dėl šuns įkandimo ji buvo sužalota, juto fizinį skausmą, buvo priversta kreiptis dėl medicininės pagalbos, skiepijama nuo pasiutligės, po įkandimo yra likęs vizualiai gerai matomas randas. Tačiau taip pat nustatyta, jog vokiečių aviganis nėra priskiriamas kovinių ir pavojingų šunų veislei (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 patvirtintas Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašas), duomenų, jog anksčiau atsakovės šuo būtų apkandžiojęs kitą žmogų, nepateikta, be to, R. S. dėl įkandimo nebuvo suvaržyti judėjimo veiksmai, ji dėl įkandimo neparado galimybės kurį laiką dirbti. Todėl teismas konstatuoja, jog R. S. padarytos neturtinės žalos dydis yra 500 Eur, ją taip pat privalo atlyginti atsakovė I. R.. Kadangi dėl patirto sveikatos sutrikdymo ieškovei draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ išmokėjo draudimo išmoką, šiai bendrovei, remiantis CK 6.1015 straipsniu, išmokėjusiai draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija), išmokėtos sumos dalimi (120 Eur) yra mažinama ieškovei priteistina suma (iki 380 Eur). Viso ieškovei R. S. iš atsakovės priteisiama 415,29 Eur žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinys atmetamas.