Alytaus apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant A. L.

dalyvaujant ieškovei, pareiškėjai (-ams) E. K.

ieškovės (-ų), pareiškėjo (-jų) atstovui (-ams) adv. D. V.

atsakovui (-ams), suinteresuotam (-iems) asmeniui (ims) R. K.

atsakovo (-ų), suinteresuoto asmens (-ų) atstovui (-ams) adv. I. A.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei E. K. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

N ustatė:

Šalys E. K. ir R. K. santuokoje nuo (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota Alytaus miesto sav. administracijos civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė du vaikai: I. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vaikai yra pilnamečiai.

Su atsakovu gyvendama santuokoje įsigijo lengvąjį automobilį Renault Clio, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 450 Eur, kuris yra įgytas už jos asmenines lėšas, todėl prašo automobilį pripažinti jos asmenine nuosavybe. Ieškinį dalyje dėl buto padalijimo ir už jį kompensacijos priteisimą, ieškovei išmokant 7000 Eur kompensaciją prašo bylą šioje dalyje nutraukti nes atsisako šioje dalyje ieškinio.

Atsakovas R. K. ieškinį pripažįsta iš dalies. Sutinka su ieškove santuoką nutraukti dėl abipusės kaltės. Sutinka, kad ieškovės įgytas lengvasis automobilis po santuokos nutraukimo atitektų ieškovei, kompensacijos už automobilį nereikalauja. Dėl ieškovės netinkamo elgesio ir terorizavimo šeimyniniai santykiai nutrūko prieš aštuonerius metus, santuoka faktiškai iširo, dėl ko apsigyveno skirtinguose kambariuose. Jį su ieškove siejo bendra virtuvė ir dukros išlaikymas. Būtent dėl dukros I. gyveno kartu. Dukrai pirkdavo maistą ir mokėjo visas išlaidas už būsto išlaikymą. Ieškovė iš esmės pažeidė lojalumo, abipusės pareigos, moralinės paramos ir visapusiško rūpinimosi sutuoktiniu pareigas, dėl ko santuoka iširo dėl abipusės kaltės.

Prašo savo priešieškinį tenkinti ir iš ieškovės E. K. priteisti ½ dalį, tai yra 827,52 eurus piniginę kompensaciją už ieškovės vardu sukauptas pensijų fonde pinigines lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas dalinai, priešieškinis atmestinas.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir nėra pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Kaltais dėl šeimos iširimo pripažintini abu sutuoktiniai, nes abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė santuokines pareigas numatytas šeimos teisėje, dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas (LR CK 3.61 str. 2d.). Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, pakankamai nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismo nuomone abi šalys nebuvo pakankamai tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 str.).

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.

Iš apklaustų byloje liudytojų A. S., V. K., P. A. ir S. P. parodymų esama sutuoktinių epizodinė padėtis neleidžia vertinti, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo, ar tik dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į liudytojų nurodytas skirtingas aplinkybes, nesant akivaizdžių ir vienareikšmių ieškovės ar atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai pagrįsti, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovės ar atsakovo kaltės.

Kadangi šalių šeima iširo dėl apipusės kaltės nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo.

Ieškovė su atsakovu susitaikyti nenori. Santuoka tarp šalių nutrauktina (LR CK 3.61 str. 2d.) pagrindu. Nutraukus santuoką šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės.

Santuokinio turto padalijimo klausimas spręstinas pagal ieškovės pateiktą projektą, nes šalys kartu gyvendamos santuokoje neužgyveno jokio dalintino turto. Ieškovės vardu registruotas automobilį Renault CLIO, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 450 eurų, atsakovas ieškovei pretenzijų nereiškia ir neprašo jo dalinti. Atsakovas su pateiktu ieškovės turto padalijimo būdu sutinka pilnai, todėl santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas spręstinas pagal ieškovės pateiktą projektą. Automobilis pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe, nes šalys automobilio įsigijimo metu bendro ūkio jau nevedė.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šalys kreditorinių įsipareigojimų niekam neturi.

Kaip nustatyta šalys iki ieškinio teismui padavimo dienos kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio apie 8 metus. Vieno iš šalių reikalavimu sutuoktiniams turtinėms teisėms atsiranda pasekmės, kada jie faktiškai nustoja kartu gyventi (LR CK 3.67 str. 2d.). .

Dėl pareikšto priešieškinio reikalavimo, kad visa E. K. sukaupta privačiame pensijų fonde 1655,04 Eur piniginių lėšų, kurių ½ dalis, t. y. 827,52 Eur turėtų būti priteista atsakovui ir šis turtas turėtų būti įtrauktas į dalintino turto sąrašą, įvertinus ir išanalizavus turimus įrodymus ieškovė neprivalo kompensuoti ½ dalies sukauptų nuo 2010 m. iki pat šių dienų piniginių lėšų. Teismas su tokiais atsakovo argumentais sutikti negali. Iš pateiktos byloje pensijų kaupimo sutarties matyti, kad šalys jau tuo metu kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Šiuo atveju taikytina CK 3.67 str. 2 d. norma.

Ieškovei E. K. atsisakius ieškininio reikalavimo dėl buto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, kurias prašė priteisti iš atsakovo R. K., civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 4p.). Šalims išaiškintina bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str.).

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas LR CPK 93 str. 1d. 2d., kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš antros šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ryšium su bylos nagrinėjimu, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai, priešieškinį atmesti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos CBAĮ skyriuje, akto įrašo Nr. 472, tarp E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką palikti pavardes- vyrui “K.”, žmonai “K.”

Automobilį Renault CLIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ duomenų bazėje įregistruotą E. K. vardu, kurio rinkos vertė 450 eurų, po santuokos nutraukimo pripažinti E. K. asmenine nuosavybe.

Civilinę bylą dalyje dėl dviejų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) įregistruoto atsakovo R. K. vardu dėl jo padalijimo ir ieškovei E. K. išmokant 7000 Eur piniginę kompensaciją nutraukti atsisakius ieškovei šioje dalyje ieškinio.

Ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priešieškinį dėl piniginės kompensacijos priteisimo atmesti.

Priteisti iš E. K. R. K. du šimtus (200,00) eurų turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš R. K. valstybei vieną šimtą (100) erų žyminio mokesčio, vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 75 euro centus (168,75 Eur) antrinei teisinei pagalbai turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 14,96 Eur turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sumoje 168,75 Eur sumokamos nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630). Mokėjimo patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.