- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- e1-1391-1138/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- R. Ž.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) R. r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, nevedęs, nedirbantis, teistas 8 kartus, paskutinį kartą 2017 m. spalio 19 d. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams, bausmę atlikęs, 2018 m. lapkričio 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. Ž. 2020 m. liepos 21 d. 22.33 val., (duomenys neskelbtini) namuose, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,30 prom.), pargriovė ant žemės ir įkando į dešinės kojos blauzdą savo šeimos nariui – broliui M. Ž., tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu dar gyvena jo mama ir trys broliai, tai yra, M, D, Ž. 2020 m. liepos 21 d. apie pietus, tikslaus laiko nepamena, būdamas namuose pradėjo gerti alkoholį, gėrė degtinę su visais broliais. Jie gėrė iki vakaro, kiek buvo valandų nežino. Begeriant nekonfliktavo, viskas buvo gerai. Paskui tik pamena, kad pradėjo konfliktuoti su M., dėl ko neatsimena. Kas vyko toliau, nieko nepamena, nes buvo labai girtas. Pamena tik tiek, kad nuėjus į kambarį atvažiavo pareigūnai ir sulaikė. Nei kaip pargriovė brolį M., nei kaip jam įkando į koją neatsimena, tačiau savo kaltę pripažįsta ir sutinka, kad galėjo taip pasielgti. Jis nežino, ar kas matė jų konfliktą. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Dėl savo elgesio gailisi ir atsiprašys brolio (b. l. 48-51).
3. Kaltinamojo R. Ž. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti bylos duomenys.
4. Nuketėjusysis M. Ž. nurodė, kad 2020 m. liepos 21 d. nuo pietų tikslaus laiko nepamena, būnant namuose pradėjo vartoti alkoholį (gėrė alų). Kartu gėrė jo broliai D ir R. Dar brolis Ž. buvo, tačiau jis daug negėrė, arba išvisi negėrė, tiksliai nepamena. Kol gėrė, konfliktų kilę nebuvo, viskas buvo gerai. Alaus galėjo išgerti apie 10 butelių. Vakare, kiek buvo valandų nežino, jis jau buvo labai girtas ir neatsimena, kas įvyko. Jis neatsimena konflikto, net neatsimena atvažiavusių pareigūnų. Konflikto priežasties nepamena. Kaip per miglą atsimena, kad buvo medikai. Jis neatsimena paties konflikto ir neatsimena to momento, kai jam įkando, bet mano, turėjo skaudėti. Tik ryte atsikėlęs pamatė, kad ant dešinės kojos nedidelė žaizda, ji buvo užklijuota su pleistru. Brolis Ž. pasakė, kad sukonfliktavo su R. ir jis parvertęs įkando jam į koją. Ryte brolio R. nebuvo, sakė, kad jis sulaikytas. Brolis R. grįžęs jo atsiprašė ir jie susitaikė. Į medikus nesikreipė. Broliui pretenzijų neturi, nors prieš jį smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 31-34).
5. Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu akivaizdžių grumtynėms būdingų pėdsakų nerasta (b. l. 19-23).
6. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nurodoma, kad smurtą patyrusiam M. Ž. dešinėje blauzdoje padaryta žaizda, smurtu įtariamam kaltinamajam R. Ž. nustatytas 2,30 prom. girtumas (b. l. 10-17).
7. VšĮ Raseinių rajono greitosios medicinos pagalbos stoties rašte nurodoma, kad 2020 m. liepos 21 d. 22.40 val., buvo gautas pranešimas dėl užpuolimo. M. Ž. pirmoji pagalba dėl dešinės blauzdos suteikta vietoje (b. l. 26-28).
Motyvuojamoji dalis
8. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
9. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. Ž. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo R. Ž. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.
10. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. Ž. smurtavo savo šeimos nario – brolio M. Ž. atžvilgiu, t. y. 2020 m. liepos 21 d. 22.33 val., (duomenys neskelbtini) namuose, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,30 prom.), pargriovė ant žemės ir įkando į dešinės kojos blauzdą, tuo sukėlė nukentėjusiajam M. Ž. fizinį skausmą.
11. Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
12. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo R. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.
13. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu.
14. Teismas, skirdamas R. Ž. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, nedirba (b. l. 68, 69), teistas (b. l. 58-65), administracine tvarka baustas (b. l. 67), taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-57), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į R. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 21 d. 23.05 val. iki 2020 m. liepos 22 d. 15.30 val. (vieną parą), vieną arešto parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad R. Ž. yra atlikęs 6 val. viešųjų darbų.
Kaltinamajam R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, jog nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.