Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-76-267/2012

Teisėja Jarūnė Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07094-2011-6

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 31 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) AB DNB bankas atskirtąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje 2-8134-394/2011.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

III. Atskirojo skundo esmė.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pareiškėjo atstovas mano, kad kreditoriui kreipusis dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos skyriaus teisėjas, vykdantis priverstinio skolos išieškojimo procedūrą, privalo vadovautis ne tik bendraisiais civilinės teisės principais ir normomis, yra atsakingas už tinkamą materialinės teisės normų taikymą, bei privalo paisyti kreditoriaus pareiškime nurodytų aplinkybių, skolos, delspinigių, palūkanų dydžio ir kitų CPK XXXVI skyriaus normų, kai nenurodyta jokių hipotekos lakšto ar kitų pateiktų dokumentų neatitikimo įstatymo reikalavimams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias priverstinį skolos išieškojimą, kai skolinis įsipareigojimas yra apsaugotas hipoteka, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010 yra nurodęs, kad nors teismų praktikoje akcentuojama, kad hipotekos institutas visų pirma skirtas kreditoriaus interesų apsaugai, tačiau būtina įvertinti ir tai, kad hipotekos santykiai yra bendros civilinių teisinių santykių sistemos dalis; jie tvarkomi vadovaujantis bendraisiais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais: subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos ir kt. (LR CK 1.2 str.). Hipotekos teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (LR CK 1.5 str.). Nurodyti principai lemia ir tai, kad teisė patenkinti reikalavimus hipotekos instituto normų nustatyta tvarka turi būti garantuota sąžiningiems kreditoriams, kurių reikalavimai yra teisėti. Hipotekos instituto specifika, pasireiškianti formaliųjų procedūrų dominavimu, negali būti naudojama neteisėtumui ir neteisingumui civiliniuose santykiuose įtvirtinti. Nurodė, kad hipotekos teismai (skyriai) yra bendrosios valstybės teismų sistemos dalis, paklūstanti jos tvarkymo ir veiklos principams, kad bylų iš hipotekos santykių nagrinėjimas – teismo veiklos, vykdant teisingumą dalis.

Nepriklausomai nuo to, kad kasacinio teismo praktikoje dėl hipotekos teisėjo jurisdikcijos hipotekos teisėjo veiksmus reglamentuoja specialiosios proceso teisės – LR CPK XXXVI skyriaus – normos, kurios skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normų įgyvendinimą, t. y. hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto prioritetiškai prieš kitus kreditorius, supaprastinta ir pagreitinta tvarka, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jam vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2009).

Teismas nesutinka su pareiškėjo (kreditoriaus) argumentu ir pažymi, kad hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą privalėjo patikrinti kreditoriaus reikalavimo pradėti išieškojimą pagal pateiktą pareiškėjo (kreditoriaus) pareiškimą pagrįstumą. Teismo nuomone, pareiškėjas (kreditorius) pateikė teismui pareiškimą nenurodydamas tikslių skolos duomenų bei nepateikė visų su prašymu susijusių dokumentų, t.y., kad prievolei užtikrinti yra įkeistas pačiam skolininkui P. Hilbrekto individualiai įmonei priklausantis turtas bei jog iš šio turto pradėtas išieškojimas, jog prašomas priverstinis skolos išieškojimas yra iš P. Hilbrekto individualios įmonės prisiimtos prievolės užtikrinimui įkeisto papildomo A. H. nuosavybės teise priklausančio turto – buto, kad butas yra šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena nepilnametis vaikas.

Todėl pareiškėjo (kreditoriaus) argumentas, kad pirmos instancijos teismas privalo paisyti kreditoriaus pareiškime nurodytų aplinkybių, skolos, delspinigių, palūkanų dydžio ir kitų CPK XXXVI skyriaus normų, kai nenurodyta jokių hipotekos lakšto ar kitų pateiktų dokumentų neatitikimo įstatymo reikalavimams, atmestinas, nes pareiškėjo pareiga pateikti ne tik įstatymo reikalavimus atitinkančius dokumentus, bet ir pareiškime nurodyti tikslius duomenis bei pateikti su prašymu visus susijusius dokumentus, kad teismas spręsdamas skolos išieškojimą iš skolininko teisingai, teisėtai ir pagrįstai priimtų sprendimą.

Pareiškėjas (kreditoriaus) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė teisės normų nustatančių įkeistų daiktų pardavimo eilę ir nesutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta turto realizavimo eile, kadangi neatsižvelgta į pareiškėjo pateiktas svarbias aplinkybes, t.y. turto pardavimo iš varžytynių eilė nenustatytina, nes užtikrinta įkeitimu ir hipoteka; A. H. ir P. H. yra sutuoktiniai, todėl atsakomybė tenka abiems; įkeistas nekilnojamasis turtas – butas įkeistas teisėtai teismo leidimu; tiek įkeisto, tiek hipoteka užtikrinto turto pardavimas pilnai nepadengs esamos skolos.

Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (LR CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (LR CK 4.175 straipsnio 1 dalis), arba iš įkeičiamo daikto savininko vienašalio pareiškimo įkeisti daiktą (LR CK 4.185 straipsnio 1 dalis). Šios daiktinės teisės būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Be nurodytų bendrųjų daiktinės teisės požymių įkeitimo teisė turi specifiką, nes ji, kaip daiktinė teisė, yra ribota, priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo. Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą (LR CK 6.192 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-364/2010).

Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad hipotekos teisėjas turi atsisakyti vykdyti išieškojimą ypatingosios teisenos tvarka ne tik tuo pagrindu, kad kreditoriaus reikalavimas neatitinka formaliųjų hipotekos procedūrų reikalavimų, bet ir tada, kai bylos duomenys sudaro pagrindą manyti, kad toks išieškojimas prieštarautų bendriesiems civilinių santykių principams, įtvirtintų neteisėtumą ir neteisingumą, būtų nesąžiningas, neleistinai iškreiptų hipotekos santykių dalyvių interesų pusiausvyrą, neproporcingai pažeistų skolininko ar trečiųjų asmenų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. gegužės 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-239/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-241/2009). Ne kartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta, kad vaiko interesas yra viešas interesas, vaiko teisės prioritetinės, o jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (LR LR CK 3.163 straipsnio 4 dalis).

Teismas nesutikdamas su pareiškėjo (kreditoriaus) nuomone, mano, kad nors įstatymų leidėjas LR CPK XXXVI skyriuje įtvirtintose teisės normose nenustatė įkeistų daiktų pardavimo eilės, tačiau pirmos instancijos teismas nustatydamas turto realizavimo eilę atsižvelgė į LR CK ir LR CPK teisės normas reglamentuojančias hipotekos bei įkeitimo santykius bei tinkamai juos taikė nepažeisdamas nei sąžiningo kreditoriaus interesų, nei skolininko interesų. Teismo pareiga nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą atsižvelgti į byloje esančių aplinkybių visetą. Teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išsakyta pozicija, kad būtų neteisinga, nesąžininga, neteisėta, nepagrįsta skolos išieškojimą pirmiausia nukreipti į įkeistą nekilnojamąjį turtą – butą, kuris priklauso ne skolininkui, o trečiajam asmeniui A. H., kai paskola suteikta ne asmeninėms, o įmonės reikmėms, kai paskolai užtikrinti yra įkeistas įmonei priklausantis turtas, t.y. horizontalios juostinės pjovimo staklės, lentelių pjovimo staklės, skersinio pjovimo staklės, iš kurio pradėtas išieškojimas, be to atsižvelgtina į tai, kad trečiajam asmeniui A. H. priklausantis nuosavybės teise turtas butas įkeistas 2008-10-21 sutartinės hipotekos lakštu kaip papildomas užtikrinti P. Hilbrekto individualios įmonės prisiimtą skolinę prievolę, o taip pat įkeistas trečiojo asmens nuosavybės teise priklausantis turtas butas yra šeimos gyvenamoji vieta, kurioje gyvena ir nepilnametis vaikas, todėl teismo pareiga atsižvelgti bei ginti ir nepilnamečio vaiko interesus. Remiantis išdėstytais pagrindais šiuo konkrečiu atveju tikslinga nustatyti skolos išieškojimo iš įkeisto turto eiliškumą ir pareiškėjui (kreditoriui) su prašymu išieškoti iš įkeisto A. H. nuosavybės teise priklausančio turto – buto pardavimo į teismą kreiptis po skolininko P. Hilbrekto individualios įmonės įkeisto turto realizavimo.

LR CK 4.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas materialiosios teisės normas, yra konstatavęs, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008). Pažymėtina, kad teismų praktika pasuko ta linkme, kad hipotekos teisėjas priimdamas nutartį dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto privalo atsižvelgti į skolininko sutartyje įkeistą turtą, kuris gali lemti esamos padėties dar didesnį pasunkėjimą, nepataisomus padarinius, ko būtų galima išvengti leidžiant parduoti kitą įkeistą turtą. P. H. ir A. H. yra sutuoktiniai, jų atsakomybė už P. Hilbrekto IĮ yra bendra. Pabrėžtina, kad sutikimas įkeisti A. H. nuosavybės teise priklausantį turtą buvo duotas vėliau nei sudaryta kredito linijos sutartis. Ginčo dėl gauto teismo leidimo įkeisti A. H. nuosavybės teise priklausantį turtą butą, teisėtumo nėra. Skolininkas ir tretysis asmuo neginčija skolinio reikalavimo. Pažymėtina, kad ir pareiškėjas (kreditorius) privalo prisiimti dalį atsakomybės suteikęs paskolą skolininkui, sutikdamas, kad būtų įkeisti P. Hilbrekto individualiai įmonei priklausantys kilnojamieji daiktai. Teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tikslinga dėl prašomo išieškoti iš įkeisto turto pardavimo kreditoriui kreiptis po skolininko P. Hilbrekto individualiai įmonei įkeisto turto realizavimo, todėl pareiškėjo (kreditoriaus) atskirasis skundas atmestinas.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo (kreditoriaus) prašymo dėl įkeisto nekilnojamojo turto arešto ir priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto, teisingai aiškino ir taikė LR civilinio proceso kodekso 301-339 straipsnių normas ir pareiškėjo (kreditoriaus) pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo išsprendė teisingai. Pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.). Todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį nepakeistą.