Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-235-928/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-10
Bylos Nr.
1-235-928/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37354-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Odeta Gruodienė
Civilinis ieškovas
J. S.
Kaltinamasis
A. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-235-928/2017Proceso Nr. 1-01-1-37354-2016-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.14.1.1.; 1.2.18.2.; 1.2.29.3.1.; 1.1.7.2.2.; 2.1.10.1.; 2.3.2.2.; 2.3.6.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 10 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė,sekretoriaujant Gretai Simonavičienei, S. B.,dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. S., jo atstovei advokatei S. S.,kaltinamajam A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2016 m. rugpjūčio 8 d. apie 9.40 val. Panevėžyje, Piniavos skg. (duomenys neskelbtini), PC IKI ROŽYNAS pagrobė, svetimą, prie kasos Nr. 2 paliktą, J. S. priklausantį, turtą - piniginę 5 eurų vertės, kurioje buvo: pinigai- 810 eurų, p/c SENUKAI dovanų kortelė 25 eurų vertės, J. S. vardu išduoti dokumentai: SEB banko elektroninė debetinė mokėjimo kortelė, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, valstybės tarnautojo pažymėjimas ir J. S. priklausančio automobilio NISSAN QASHQAI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimas, tai padarydamas nukentėjusiajam J. S. 840 eurų turtinę žalą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką neteisėtai įgytą svetimą turtą laikė savo automobilyje MITSUBISHI SPACE WAGOM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2016 m. rugpjūčio 22 d. pagrobtas turtas- piniginė, kurioje buvo: pinigai- 210 eurų, p/c SENUKAI dovanų kortelė 25 eurų vertės, J. S. vardu išduoti dokumentai: SEB banko elektroninė debetinė mokėjimo kortelė, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, valstybės tarnautojo pažymėjimas ir J. S. priklausančio automobilio NISSAN QASHQAI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimas, patarus apsaugos darbuotojui grąžinti J. S. priklausančius daiktus, t. y. piniginę, buvo pateikti Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK pareigūnams.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad 2016 metais rugpjūčio mėnesio pradžioje, iš ryto, nuvyko į parduotuvę „Rožynas“, kuri yra Piniavos kelyje. Prie kasos, priekyje jo stovėjo nukentėjusysis. Jam susimokėjus prie kasos, ant lentynos, pamatė paliktą piniginę, kuri buvo atidaryta. Piniginėje pamatė dokumentą ir ant jo užrašytą adresą, iš kurio suprato, kad nukentėjusysis gyvena Rožyne, todėl pagalvojo, kad užveš nukentėjusiajam, kai važiuos į miestą, nes dar turėjo grįžti į namus. Taip pat matė, kad piniginėje yra kažkiek perlenktų pinigų po 10 eurų. Iš parduotuvės išėjus į lauką nei vieno žmogaus aikštelėje nebuvo, todėl perlenkęs per pusę rastą piniginę įsidėjo į savo automobilio daiktadėžę ir ją pamiršo. (patikslino, kad piniginėje buvusį adresą pamatė įsėdęs į automobilį, parduotuvėje tikrai nespėjo nieko peržiūrėti). Rastą piniginę buvo užmiršęs apie 10 dienų. Po kiek laiko nuvykus į tą pačią parduotuvę, jam apsaugos darbuotojas pasakė, kad jis rastą piniginę privalo grąžinti. Atsiminęs, kad piniginė guli jo automobilio daiktadėžėje iš karto nuvežė į policiją. Policijoje pristatęs, pateikė piniginę bei pasakė, jog piniginę rado „Rožyne“ ( papildomai nurodė, kad piniginę perdavė budinčioje dalyje, ten buvo du pareigūnai, kuriems nurodė, kad grąžina pinginę, nes liepė jam grąžinti, tačiau nenurodė kur ją rado, nes jo niekas neklausinėjo). Neskaičiavo kiek piniginėje buvo pinigų, piniginę tik du kartus laikė rankose, t. y. kai išėjo iš parduotuvės ir kai atidavė policijoje. Parduotuvės kasininkei neatidavė rastos piniginės, nes pagalvojo, kad pats grąžins asmeniškai žmogui. Piniginėje žmonės laiko asmeninius daiktus, taip pat pinigus. Automobiliu, kuriame buvo padėta rasta piniginė, daugiau niekas nesinaudoja, tik jis vienas. Jis žmonai, kai grąžino piniginę, pasakė kas atsitiko. Žalos dėl pinigų nesutinka atlyginti, tačiau sutinka atlyginti žalą už dokumentų pasidarymą.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2016-09-09 apklausos metu jis nurodė, kad 2016-08-08 ryte, automobiliu MITSUBISHI SPACE WAGOM, valst Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į prekybos centrą IKI ROŽYNAS, Panevėžyje. Jam stovint prie kasos ir laukiant savo eilės, priešais jį stovėjo vyriškis. Vyras atsiskaitęs už prekes išėjo iš parduotuvės. Jis, kada jau buvo atsiskaitęs už prekes, imdamas maišelį su prekėmis, pastebėjo ant lentynėlės, prie kasos, kur galima pasidėti rankinę, gulinčią piniginę. Jis tą piniginę pasiėmė, pamanė, kad grąžins ją palikusiam asmeniui, nes vis vien piniginėje bus kokie nors dokumentai pagal kuriuos tą žmogų galės rasti ir piniginę grąžinti. Išėjęs iš parduotuvės ir nuėjęs prie savo automobilio jis tą paimtą piniginę įmetė į automobilio daiktadėžę ir pamiršo apie ją. Gal už savaites jis vėl atvažiavo į tą patį prekybos centrą, kur prie jo priėjo apsaugos darbuotoja, kuri jam pasakė, jog rastą piniginę reikia nuvežti į policijos komisariatą. Po pokalbio su apsaugos darbuotoja, jis iš karto nuvažiavo į policijos komisariatą, buvusį A. Smetonos gatvėje ir ten pareigūnams atidavė paimtą piniginę. Pareigūnai prie jo suskaičiavo piniginėje buvusius 210 eurų, daugiau pinigų nebuvo. Iš piniginės jis jokių pinigų neėmė. Piniginės jis nekraustė, buvo vieną kartą, iš karto kai pasiėmė parduotuvėje, atidaręs, matė, kad ten buvo pinigų, matė dvi po 5 eurus kupiūras ir dar buvo po 10 eurų kupiūrų, bet jis jų neėmė, nežiūrėjo ir neskaičiavo, taip pat matė, kad piniginėje yra asmens dokumentai. (b. l. 105-106). Pagarsinus šiuos parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis papildomai paaiškino, kada įvykio aplinkybes prisiminė geriau, nežino. Apklausos metu nenurodė, kad ieškojo žmogaus aikštelėje, nes niekas jo neklausė. Tą pačią dieną, išėjęs iš parduotuvės, įsėdo į mašiną ir pamatė dokumentą. Parduotuvėje piniginė buvo palikta atidaryta, piniginės parduotuvėje nedarinėjo. Tyrėja surašė parodymus, jis jų neskaitė.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2017-01-31 apklausos metu jis nurodė, kad <...>. Kai jis jau buvo atsiskaitęs už prekes, imdamas maišelį su prekėmis, pastebėjo ant lentynėlės prie kasos gulinčią atidarytą piniginę. Piniginėje pastebėjo kažkokį dokumentą, kiek pamena ten buvo nurodytas adresas lygtai Jurginų gatvė. Pagalvojo, kad važiuodamas namo prasuks ir atiduos žmogui piniginę. Išėjęs iš parduotuvės jis dar apsidairė, pamanė, kad pamatys tą vyrą, kuris stovėjo prieš jį, bet nepamatė, todėl įsėdęs į automobilį, paimtą piniginę įmetė į automobilio daiktadėžę. <...>. Piniginę atidarytą matė tik vieną kartą, iš karto kai rado, matė, kad joje buvo pinigų, kiek buvo neprisimena, jų neėmė, neskaičiavo. <...>. Per visą tą laiką, kol piniginė buvo automobilio daiktadėžėje, automobiliu naudojosi tik jis. <...>. (b. l. 114-115). Pagarsinus šiuos parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis papildomai paaiškino, kad piniginė buvo atidaryta, ant dokumento adresą, kur žmogus gyvena, pamatė tik savo automobilyje, o ne parduotuvėje.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2017-02-14 apklausos metu jis nurodė, kad jis rastos piniginės nekraustė, todėl tikrai nežinojo apie joje buvusius dokumentus, nes jų ten esant tikrai nematė. Piniginę jis pasiėmė ne iš blogos valios, be jokio ketinimo pasinaudoti joje buvusiais daiktais. Piniginę norėjo grąžinti savininkui. Jam priklausančio automobilio daiktadėžėje paimtą piniginę laikė ne todėl, kad planavo pasinaudoti, o todėl, kad paprasčiausiai apie ją pamiršo. (b. l. 118-119). Pagarsinus šiuos parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis papildomai paaiškino, kad piniginėje dokumentų buvo, jie buvo sudėti į skyrelius, tačiau nežiūrėjo kokie.

Nors kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad radęs piniginę su joje buvusiais daiktais, pinigais jis norėjo grąžinti savininkui, o ne ją pasisavinti, kad iš piniginės neėmė pinigų, jų buvo tiek kiek suskaičiavo policijoje pareigūnas, kad papiršo piniginę įdėjęs į automobilio daiktadėžė, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusiojo J. S. parodymais, kad 2016-08-08, pirmadienį, buvo pirma jo atostogų diena, susidėjęs visus daiktus į mašiną, į piniginę įsidėjęs asmens tapatybės kortelę ir mašinos draudimo dokumentus, bei perskaičiavęs piniginėje buvusius pinigus, nusprendė važiuoti į parduotuvę apsipirkti. 2016-08-08 iš bankomato pasiėmė 200 eurų, išdavė po 10 eurų kupiūras. Į piniginę įsidėjo kortelę ir pinigus. Viename piniginės skyrelyje buvo 620 eurų, kitame skyrelyje 200 eurų. Nuėjęs į parduotuvę, apsipirko, atsiskaitė grynais prie kasos, t. y. davė 20 eurų, turėjo mokėjo 8,80 eurus, atidavė grąžos - du po 5 eurus ir monetas. Pinigius įsidėjo į pinginę, ją uždarė, o monetas įsidėjo į kišenę. Pasiėmęs prekes išėjo iš parduotuvės. Nuėjęs iki automobilio norėjo monetas susidėti į pinginę, tačiau niekur nerado piniginės. Po kelių minučių grįžo į parduotuvę, pardavėjos teiravosi dėl piniginės, šiai atsakius nematė, kreipėsi į apsaugos darbuotoją. Darbuotojai pažiūrėjus įrašus, pasakė, kad piniginę paėmė po jo pirkęs pirkėjas. Piniginėje buvo jo asmens tapatybės kortelė, SEB mokėjimo kortelė, valstybės tarnautojo pažymėjimas, sveikatos draudimo kortelė, „SENUKAI“ nuolaidų kortelė, „Senukai“ 25 eurų vertės dovanų kortelė, krūva lapelių su adresais, transporto priemonės registracijos liudijimas, vairuotojo pažymėjimas bei pinigai - 810 eurų. Paskambinęs į banką užblokavo kortelę. Tą pačią dieną nuvažiavo į policiją, parašė pareiškimą. Laukė savaitę laiko, nes manė, kad gal piniginė atsiras, tačiau po savaitės neatsiradus užsisakė naujus dokumentus, kurie buvo dingę. Po 2 savaičių paskambino iš komisariato ir pasakė, kad žmogus atnešęs jo pamestą piniginę nurodė, kad ją rado Rožių gatvėje, bei policijoje patikrinus piniginę, joje buvo kortelės ir 210 eurų. Po kurio laiko policijoje jam atidavė piniginę. Neiškrausčius pinginės, jo adreso nebūtų įmanoma pamatyti, o ant jo dokumentų, jo gyvenamosios vietos adreso, nėra. Piniginės skyrelyje, kuris persišviečia, ant viršaus, kiek pamena buvo banko kortelė, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, nelabai svarbūs užrašai būna sudėti giliau, transporto priemonės registracijos pažymėjimas, truputį giliau, tamsiame skyrelyje. 810 eurų piniginėje turėjo dėl to, kad ruošėsi atostogauti. Pinigus ėmė iš bankomatų, liepos 18 d. - 400 eurų (buvo likę 220 eurų), rugpjūčio 6 d. - 400 eurų, rugpjūčio 8 d. – 200 eurų, kurie piniginėje buvo per du skyrelius. Kadangi 210 eurų jam yra grąžinti, todėl jam padaryta 662, 26 eurų žala, t. y. 600 eurų bei 62,26 eurai už naujų dokumentų padarymą (asmens tapatybės kortelės pagaminimas, vairuotojo pažymėjimo padarytas, banko kortelės padarymas)

Liudytojos I. K. parodymais, kad kaltinamasis A. K. yra jos vyras. Praėjus kelioms dienoms po to įvykio, kai vyras piniginę jau buvo nuvežęs į Smetonos gatvę (vyrui kažkas priminė apie piniginę), jai grįžus iš darbo vyras papasakojo, kad parduotuvėje rado piniginę, bandė vytis žmogų, bet jo nesurado. Rastą pinginę įsidėjo į daiktadėžę ir ją pamiršo. Po kiek laiko nuvežė į policijos komisariatą kai prisiminė.

I. K. dalinai pagarsintais teisiamojo posėdžio metu ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu duotais parodymais. 2016-10-05 apklausos metu ji nurodė, kad vyras jai pasakojo, jog radęs piniginę bandė vytis ją palikusį žmogų, bet žmogus nuvažiavo, todėl rastą piniginę jis įsimetė į automobilio daiktadėžę ir apie ją buvo pamiršęs (b. l. 86-87). Pagarsinus parodymus patvirtino, jog vyras sakė, kad žmogų vijosi, bet šis sėdo į mašiną ir nuvažiavo, tačiau to garantuoti negali, bet jai atrodo, kad taip sakė.

Liudytojos N. K. parodymais, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėja. Šioje byloje ji A. K. reiškė įtarimus, vykdė apklausas, apklausoje parodymus rašė kaip sakė, pasakojo A. K.. Nepamena kiek kartų įtariamasis A. K. buvo apklausinėjamas, tačiau ne vieną kartą ir visose apklausose jis neprisipažino, minėjo, kad neėmė pinigų. Pagarsinus įtariamojo parodymų dalis „noriu tik pridėti, kad aš mano rastos piniginės nekrausčiau, todėl tikrai nežinojau apie joje buvusius dokumentus, nes jų ten esant tikrai nemačiau“ (b. l. 119), „piniginėje pastebėjau kažkokį dokumentą, kiek pamenu ten buvo nurodytas adresas lygtais Jurginų gatvė“ (b. l. 115), „Piniginės aš nekrausčiau, buvau vieną kartą, iš karto kai pasiėmiau parduotuvėje, atidaręs, mačiau, kad ten buvo pinigų, mačiau dvi po 5 eurus kupiūras ir dar buvo po 10 eurų kupiūrų, bet aš jų neėmiau, nežiūrėjau ir neskaičiavau“ (b. l. 106) nurodė, kad jei taip yra protokole parašyta, taip sakė A. K.. Kadangi A. K. keitė parodymus, todėl jis buvo papildomai klausinėjamas. Jei apklausiamasis asmuo pasako, kad kažkas parašyta ne taip, ji papildo protokolą, pataiso, išspausdina dar kartą ir tada vėl skaito ir tik tada pasirašo apklausiamas asmuo.

Liudytojo K. G. parodymais, kad šiuo metu dirba Senamiesčio g. 100, laikino sulaikymo patalpose, budėtojų dalyje, prieš tai dirbo Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariate. Kai žmonės atneša rastą daiktą, jie užsirašo žmogaus asmens duomenis, užrašo ką pateikia, paklausia kur rado, jei yra dokumentai, stengiasi surasti daiktų savininką. Jei randa savininką, tuomet niekur neregistruoja, jei savininko neranda užregistruoja tarnybinį pranešimą. Iš salėje esančių asmenų jam matyti tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis. Pagarsinus byloje esantį K. G. 2016-08-22 surašytą tarnybinį pranešimą dėl rastos piniginės (b. l. 51) nurodė, kad tvirtina aplinkybes, kurios yra nurodytos tarnybiniame pranešime. Atsimena, jog žmogus atnešęs pinginę sakė, kad ją rado Rožių gatvėje, bei sakė jog labai skuba. Paklausus tikslų adresą žmogus pasakė, kad neatsimena. Prie žmogaus buvo suskaičiuoti piniginėje buvę pinigai, bei užsirašyti žmogaus atnešusio rastą piniginę duomenys. Kiek pamena jis prisiskambino savininkui, kuris pasakė, kad piniginė buvo pavogta, tiksliai nepamena, kiek sakė turėjo būti piniginėje pinigų, bet sakė turėjo būti virš 800 Eur, ar virš 1000 Eur. Jei kaltinamasis būtų pasakęs, kada rado piniginę, tai būtų paminėjęs tarnybiniame pranešime, nes yra reikalaujama kuo smulkiau apibūdinti visas aplinkybes susijusias su rastu daiktu. Jam keista pasirodė, kad žmogus atnešęs piniginę labai skubėjo, todėl neteikė detalesnės informacijos. Nepamena kaip piniginėje buvo sudėlioti daiktai. Jei būtų sakęs, kad pinginę rado prekybos centre „Rožynas“, būtų taip ir užsirašęs. Tarnybiniame pranešime surašyta taip, kaip sakė kaltinamasis.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016-08-08 ikiteisminis tyrimas, pagal BK 178 str. 1 d. pradėtas J. S. pareiškimu, jog 2016-08-08 apie 9.40 val. po apsipirkimo parduotuvėje IKI ROŽYNAS, prie kasos dėjosi pirkinius ir paliko piniginę su asmeniniais dokumentais ir pinigais, t. y. nueidamas ją pamiršo. Nuėjus prie automobilio pastebėjus, kad pamiršo piniginę nedelsiant grįžo atgal, tačiau prie kasos piniginės jau nebebuvo. Iš apsaugos darbuotojo, peržiūrėjus vaizdo įrašus, sužinojo, kad jo piniginę pasisavino už jo apsipirkęs asmuo. Piniginės vertė 5 eurai, joje buvo pinigai 800 eurų įvairiomis kupiūromis, p/c SENUKAI dovanų kortelė 25 eurų vertės, jo vardu išduotas SEB banko mokėjimo kortelė, jo asmens dokumentai bei jam priklausančio automobilio dokumentai. Viso dėl vagystės patyrė 830 eurų nuostolį (b. l. 37).

Iš 2016-08-08 tarnybinio pranešimo dėl vaizdo įrašo matyti, kad nuvykus į prekybos centrą IKI ROŽYNAS, adresu Piniavos skg. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, buvo kreiptasi į parduotuvės apsaugos darbuotoją, kuri paaiškino, kad J. S. piniginės vagystės faktas yra užfiksuotas parduotuvėje įrengtomis vaizdo filmavimo kameromis. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad 9.40 val. apsipirkus J. S. ir nuėjus jam nuo kasos, prie kasos ant lentynėlės liko jam priklausanti piniginė. Sekantis pirkėjas, stovėjęs ir apsipirkęs po J. S. – vyriškis, susimokėjęs už pirkinius taip pat nueina nuo kasos. Matyti, kad jam nuėjus J. S. priklausančios piniginės nebėra. Minėtas asmuo išeina iš parduotuvės, sėdęs į aikštelėje prie prekybos centro stovintį automobilį, išvažiuoja. Kadangi lauke filmuoto vaizdo įrašo kokybė prasta, todėl iš bendrų bruožų tikėtina, kad vyriškis išvyksta automobiliu MITSUBISHI SPACE WAGOM, valstybinių numerių nematyti (b. l. 39).

Iš 2016-08-12 savanoriškų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad parduotuvės „IKI“, esančios Piniavos skg. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje apsaugos darbuotoja D. K. pateikė prašomą vaizdo medžiagą bei el. žurnalo išrašą laikotarpiu nuo 9.55 val. iki 10.00 val., 2 kasos kur apsipirkinėja nukentėjusysis ir asmuo pasisavinęs piniginę. (b. l. 41, 42-43, 44).

Iš 2016-08-15 apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus parduotuvės „IKI Rožynas“, esančios adresu Piniavos skg. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą matyti, kad įraše yra du vaizdo takeliai, matosi, kaip 2016-08-08 09.40.39 val. J. S. atsiskaitęs už prekes, nueina nuo kasos, o piniginę palieka. Vyriškis stambaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, pliktelėjęs, su ūsais, vilkėjęs dryžuotus marškinius trumpomis rankovėmis, mūvėjęs tamsios spalvos kelnėmis, apsipirkęs po nukentėjusiojo, paima minėtą piniginę. (b. l. 45-47).

Iš 2016-08-29 UAB „Palink“ rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad UAB „Palink“ lojalumo kortelė MYLIMIAUSIA Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduota A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49).

Iš 2016-08-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-08-22 paskambinusi parduotuvės „IKI Rožynas“, esančios Piniavos skg. (duomenys neskelbtini), Panevėžys vadovė V. Š. nurodė, kad A. K. 2016-08-22 apsipirko parduotuvėje „IKI Rožynas“, kuriam buvo paaiškinta, kad jo ieškos policija dėl piniginės vagystės (b. l. 50).

Iš 2016-08-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-08-22 apie 12.46 val. į Panevėžio miesto ir rajono PK kreipėsi A. K., kuris Rožių gatvėje rado piniginę, kurioje buvo pil. J. S., gim. 1951-06-10 asmens dokumentai ir pinigai: 210,57 eurų, SEB banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), sveikatos draudimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), senukų dovanų kortelė, senukų pirkėjo kortelė. (b. l. 51).

Iš 2016-08-22 apžiūros protokolo, fotolentelių matyti, kad apžiūrėta vyriška rudos spalvos odinė piniginė su joje buvusiais daiktais ir pinigais. (b. l. 52-56).

Iš J. S. SEB sąskaitos mėnesio ataskaitų matyti, kad iš bankomatų 2016-07-18 nuimta 400 eurų (b. l. 63-64), 2016-08-06 nuimta 400 eurų, 2016-08-08 nuimta 200 eurų (b. l. 65-66).

Iš 2016-08-29 pakvitavimo matyti, kad nukentėjusiajam J. S. grąžinta piniginė bei joje buvę pinigai ( 210 eurų) ir dokumentai (b. l. 80)

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagal šią BK normą at­sa­ko­my­bė kyla tada, kai kaltininkas svetimą turtą tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, tai yra ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu – turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, ir taip padaro žalą turto savi­nin­kui. Kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas laikomas svetimu. Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, tai yra kal­ti­ninkas privalo suvokti, kad svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to sa­vi­nin­kas šio turto neteks, ir to nori.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių arba suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Be objektyviųjų veikos požymių, nustatytų BK 214 straipsnyje, būtini ir subjektyvieji – tiesioginė tyčia asmens veikoje, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėti juos atlikti.

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už juridinio ar fizinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimą ar šių dokumentų neturint tam teisėto pagrindo įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Bet kurio iš BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto alternatyvaus neteisėto veiksmo – pagrobimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, panaudojimo, realizavimo, atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais. Tokią veiką daro asmuo, neturintis teisės disponuoti šiame BK straipsnyje nurodytais dokumentais ar kitais paminėtais daiktais. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad dokumento pagrobimas yra tuomet, kai asmuo, neturėdamas teisėto pagrindo, vienaip ar kitaip užvaldo svetimą dokumentą prieš jo savininko valią. Jis gali būti padaromas įvairias būdais, dėl kurių teisėtas savininkas netenka jam priklausančio dokumento, tarp jų ir jo negrąžinant. Svarbu paminėti ir tai, kad komentuojama nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmeniui suvokiant, kad jis pagrobia svetimą dokumentą ar kitus straipsnyje nurodytus daiktus, numatant, kad dėl tokios veikos teisėtas turėtojas jo neteks, ir to norint; arba asmeniui suvokiant, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja dokumentą ar kitus straipsnyje nurodytus daiktus, ir nori taip veikti. Asmens motyvai ir tikslai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kaltinamasis A. K. nepripažino padaręs vagystės (BK 178 straipsnio 1 dalį), neteisėtai įgijęs laikę svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ( BK 214 straipsnio 1 dalį) bei dokumentus. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad nukentėjusysis J. S. 2016 m. rugpjūčio 8 d. apie 9.40 val. prekybos centre „IKI Rožynas“, adresu Piniavos skg. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, atsiskaitęs už prekes piniginę padėjo ant stovo prie kasos ir ją paliko, o kaltinamasis apsipirkęs po nukentėjusiojo šią piniginę radęs paėmė, išėjo iš parduotuvės, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Kaltinamasis viso proceso metu tvirtino jog paėmęs piniginę ir ją nusinešęs įsidėjo į automobilio daiktadėžę, tačiau teigia jog pinigų nepagrobęs ir piniginę su visais joje rastais dokumentais būtų grąžinęs piniginės savininkui, bet pamiršo. Iš parodymų matyti, kad kaltinamasis neigia subjektyvinę pusė savo veiksmų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims (pvz. prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan. Darbuotojams) saugoti, jį pasisavina, atitinka vagystės požymius (kasacinės nutartys Nr. 2K-41/2009, 2K-282/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad savo piniginę nukentėjusysis užmiršęs paliko prekybos centro IKI Rožynas teritorijoje, prie kasos. Nors patekimas į šią teritoriją ir judėjimas joje yra laisvas, teritorija ir joje esantis turtas yra kontroliuojamas parduotuvės administracijos – jie yra stebimi ir prižiūrimi. Iš įvykio vaizdo įrašo, padaryto tame prekybos centre dirbančios apsaugos darbuotojos, matyti, kad kaltinamasis paėmęs piniginę nuo lentynėlės, esančios prie kasos, net jos neatvertęs išėjo iš prekybos centro ir nesidairydamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro įlipęs į savo automobilį išvažiavo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad kaltinamasis rasto turto negalėjo grąžinti savininkui ar perduoti parduotuvės apsaugos darbuotojams, kasininkei dėl objektyviai susiklostančių sąlygų.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu A. K. aiškinimas, kad paėmęs piniginę tikėjosi grąžinti savininkui, tačiau apie ją buvo pamiršęs, yra sąlygotas akivaizdaus siekimo išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Apie tai, kad kaltinamasis negrąžino rastos piniginės, jam nuėjus į tą patį prekybos centrą, kur buvo rasta piniginė, prie jo priėjusi apsaugos darbuotoja nurodė, kad piniginę jis turi grąžinti, nes jo ieškos policija dėl piniginės vagystės. Tik patarus apsaugos darbuotojai, ir verčiamas objektyvių aplinkybių, jog yra nustatyta kaltinamojo asmenybė, kaltinamasis A. K. 2016-08-22 dieną, t. y. po 14 dienų, parduotuvėje rastą piniginę su joje esančiais dokumentais nunešė į policijos komisariatą (b. l. 28). Tai, kad tą pačią dieną, patarus apsaugos darbuotojai A. K. nunešė piniginę ir atidavė ją policijai, nepaneigia jo kaltės. Be to, iš 2016-08-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-08-22 apie 12.46 val. į Panevėžio miesto ir rajono PK kreipėsi A. K. nurodęs, kad Rožių gatvėje rado piniginę. Nors kaltinamasis neigia nurodęs, kad piniginę rado Rožių gatvėje, jis taip negalėjo pasakyti policijos komisariate, gal pareigūnas ne taip suprato jo nurodymą, kad rado Rožyne, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia liudytoju apklaustas K. G., kurio parodymais teismui nėra pagrindo abejoti. Liudytojas K. G., kuris priėmė iš kaltinamojo A. K. į policiją atneštą piniginę nurodė, kad A. K. policijoje nurodė, jog piniginę rado Rožių gatvėje, paklausus tikslų adresą pasakė, kad neatsimena bei jam kaip pareigūnui pasirodė keista, kad žmogus atnešęs piniginę labai skubėjo, neteikė detalesnės informacijos, jei būtų sakęs, kad pinginę rado prekybos centre „Rožynas“, būtų taip ir užsirašęs. Be to, ir paties kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu dėl policijoje pateiktų paaiškinimų dėl rastos piniginės yra nenuoseklūs, t. y. vienu metu nurodė, jog pasakė, kad piniginę rado „Rožyne“, o jau kitu atveju nurodė, kad piniginę perdavė budinčioje dalyje, ten buvo du pareigūnai, kuriems nurodė, kad grąžina pinginę, nes liepė jam grąžinti, tačiau nenurodė kur ją rado, nes jo niekas neklausinėjo. Nepateikimas tikslios informacijos policijos pareigūnui gali reikšti, kad A. K. siekė klaidinti galimą tyrimą ir pats išvengti atsakomybės. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis turėjo galimybė piniginę atiduoti parduotuvės kasininkei arba apsaugos darbuotojui, tačiau to nepadarė. Be to, akivaizdžiai matydamas, kad nukentėjusysis nueidamas nuo kasos paliko piniginę, kaltinamasis turėjo suvokti arba luktelėti prie kasos tam tikrą laiką išsiaiškinant ar nukentėjusysis pasigedęs piniginės negrįš jos ieškoti, tačiau to nepadarė. A. K. nesiėmė priemonių nedelsiant, nesidairė, neieškojo asmens, kuriam priklauso piniginė, t. y. nesielgė atidžiai, protingai ir rūpestingai, kad kitam asmeniui nepadarytų žalos, nors turėjo ir galėjo tai padaryti nedelsiant padavus piniginę kasos ar apsaugos darbuotojai. Kaltinamojo žmonos I. K. duoti parodymai teisimojo posėdžio metu laikytini nepatikimais, t. y. vyras sakė, kad žmogų vijosi, bet šis sėdo į mašiną ir nuvažiavo, nes tokių parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys, bei prieštarauja ir kaltinamojo duotiems parodymams, ir filmuotai vaizdo medžiagai, pateiktai iš prekybos centro IKI Rožynas, t. y. kur užfiksuota, kad kaltinamasis iš parduotuvės išeina ir eina tiesiai link savo automobilio, bei iš karto įsėdęs į automobilį iš aikštelės išvažiuoja. Šios aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad A. K. turėjo tyčią užvaldyti svetimą turtą. A. K. teiginį, jog jis piniginę daiktadėžėje automobilyje pamiršo, o radęs paėmė su tikslu grąžinti savininkui, iš esmės paneigia kiti bylos duomenys, nes A. K. siekį grąžinti savininkui buvo neįgyvendintas nedelsiant, o tik praėjus kuriam laikui, t. y. 14 dienų, ir tik paragintas apsaugos darbuotojos.

Kaltinamasis A. K. taip pat neigia, kad piniginėje buvo nukentėjusiojo nurodyta pinigų suma, t. y. 810 eurų bei, kad jis nematė kaltinime nurodytų dokumentų bei mokėjimo kortelės, nes piniginės nekraustė, o jos turinį sužinojo tik policijoje kai nunešė piniginę. Pagal bylos duomenis, 210, 57 Eur suma su piniginės turiniu yra grąžinta nukentėjusiajam, tačiau negrąžinta 600 Eur suma. Nukentėjusysis J. S. viso proceso nurodė, kad pamestoje piniginėje be nukentėjusiojo J. S. vardu išduotų dokumentų: SEB banko elektroninės debetinės mokėjimo kortelės, asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo, valstybės tarnautojo pažymėjimo, automobilio NISSAN QASHQAI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimo, ir 210 Eur, kurie jam buvo grąžinti policijoje, buvo daugiau pinigų – dar 600 Eur, kuriuos per kelis kartus jis nusiėmė bankomatuose, t. y. 2016-08-06 iš savo sąskaitos išsiėmė 400 Eur, 2016-08-08 išsiėmė 200 Eur, o kiti 220 Eur likę iš 2016-07-18 nuimtų 400 Eur. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje esantis sąskaitos išrašas (b. l. 63-66). Todėl vertinti nukentėjusiojo parodymus, kaip nepatikimus, ir jais abejoti, teismui nėra pagrindo. Taip pat nėra jokio pagrindo manyti apie nukentėjusiojo norą A. K. apkalbėti. Be to ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atidaręs piniginę joje matė pinigų, tačiau jie yra nenuoseklūs, t. y. 2016-09-09 apklausos metu jis nurodė, jog piniginėje matė dvi po 5 eurus kupiūras ir dar buvo po 10 eurų kupiūrų (b. l. 105-106), teisiamojo posėdžio metu jau nurodė, kad matė, jog yra kažkiek perlenktų pinigų po 10 eurų, tokie kaltinamojo parodymai rodo, jog kaltinamasis apžiūrėjo piniginės turinį. Be to, kad piniginės turinys buvo žinomas kaltinamajam įrodo ir nenuoseklūs kaltinamojo parodymai dėl piniginėje buvusių dokumentų, t. y. ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-02 apklausos metu nurodė, kad jis tą piniginę pasiėmė, pamanė, kad grąžins ją palikusiam asmeniui, nes vis vien piniginėje bus kokie nors dokumentai pagal kuriuos tą žmogų galės rasti, po to, tos pačios apklausos metu jau nurodė, kad buvo vieną kartą, iš karto kai pasiėmė parduotuvėje, atidaręs, matė, kad ten buvo pinigų bei asmens dokumentai, kitoje 2017-01-31 apklausoje nurodė, kad pastebėjo gulinčią atidarytą piniginę, kurioje pastebėjo kažkokį dokumentą, kiek pamena ten buvo nurodytas adresas lygtai Jurginų gatvė (b. l. 114-115), 2017-02-14 apklausoje, jau nurodė, jog rastos piniginės nekraustė, todėl tikrai nežinojo apie joje buvusius dokumentus, nes jų ten esant tikrai nematė (b. l. 118-119), tačiau pagarsinus šiuos parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis papildomai paaiškino, kad piniginėje dokumentų buvo, jie buvo sudėti į skyrelius, tačiau nežiūrėjo kokie, teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus nurodo, jog piniginėje pamatė dokumentą ir ant jo užrašytą adresą, iš kurio suprato, kad nukentėjusysis gyvena Rožyne. Tokie nenuoseklūs kaltinamojo parodymai, kad nekraustant piniginės buvo galima pamatyti nukentėjusiojo gyvenamosios vietos adresą, paneigti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kur nukentėjusysis detaliai nurodė kaip buvo sudėti dokumentai piniginėje, t. y. asmens tapatybės kortelę, banko kortelę, vairuotojo pažymėjimą deda į peršviečiamą skyrelių, kuris yra matomas tik atvertus piniginę, o transporto priemonės registracijos liudijimą deda į kitą skyrelių, kuris yra neperšviečiamas (tamsiame skyrelyje). Iš nukentėjusiojo piniginėje buvusių dokumentų tik ant transporto priemonės registracijos liudijimo yra užrašytas nukentėjusiojo gyvenamosios vietos adresas, o tai rodo, kad kaltinamajam norint sužinoti nukentėjusiojo gyvenamosios vietos adresą, šis turėjo peržiūrėti piniginės turinį.

Aptartos ir nustatytos faktinės aplinkybės atskleidžiančios įtariamojo tyčios turinį, be kita ko, nurodant, kad jis suprato, jog rastoji piniginė yra neapdairiai pamesta, išvykdamas su ja iš parduotuvės turėjo galimybę disponuoti ja ir numatė, kad nukentėjusysis neteks savo turto. Pats A. K. pripažino matęs piniginėje esančius pinigus bei asmens dokumentus. Be to, iš jo veiksmų ir kitų įvykio aplinkybių teismas sprendžia, kad įtariamajam nebuvo jokių objektyvių kliūčių suradus piniginę imtis kokių nors būdų grąžinti ją savininkui, tuo tarpu jis pasielgė priešingai – pasiėmęs piniginę skubiai išvažiavo, t. y. elgėsi su svetimu turtu kaip su nuosavu. Pirmiau nurodytomis aplinkybėmis rasto ir paimto svetimo turto užvaldymas (turint realią galimybę juo disponuoti ir šią galimybę įgyvendinant) yra neteisėtas ir atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos vagystės požymius. Be to teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo pagrobdamas kito asmens piniginę suvokia, kad joje dažniausiai yra laikomi asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai bei banko mokėjimo kortelės, todėl asmuo grobiantis piniginę tiesiogine tyčia padaro ir nusikalstamas veikas numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, bei 302 straipsnio 1 dalyje, t. y. neteisėtai užvaldo svetimo asmens vardu išduotus asmens dokumentus bei svetimam asmeniui išduotas elektronines mokėjimo priemones. Kaltinamojo veikos atitinka numatytos BK 178 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 302 straipsnio 1 dalies, požymius.

Kaltinime yra tikslintinos aplinkybės dėl rastos piniginės laikymo vietos, laikymo laikotarpio termino, bei kam buvo kaltinamojo gražinta rasta piniginė. Iš bylos duomenų bei kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinamasis rastą piniginę laikė savo automobilyje MITSUBISHI SPACE WAGOM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2016-08-22 (kaltinime nurodytas laikas 2016-08-29), bei patarus apsaugos darbuotojui grąžinti J. S. priklausančius daiktus, t. y. piniginę, 2016-08-22 pateikė Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK pareigūnams (kaltinime nurodyta buvo grąžintas teisėtam savininkui). Šis aplinkybių patikslinimas kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties nepablogino.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti trys tyčiniai, t. y. nesunkus ir du apysunkiai, nusikaltimai), kaltės formą (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (baigta), kaltinamojo asmenybę: A. K. ne teistas (b. l. 99), baustas administracine tvarka (b. l. 100-101), Priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi, Psichikos sveikatos centre apskaitoje nėra (b. l. 96), Panevėžio rajono administracijos Paįstrio seniūnijoje dėl A. K. elgesio nusiskundimų nėra įregistruota (b. l. 98). Aptartos aplinkybės rodo, kad A. K. nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas, nusikalto, nes neapgalvojo galinčių kilti pasekmių, teisiamas pirmą kartą, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę – baudą (BK 47 straipsnis), kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į aptartų faktinių aplinkybių visumą. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje padarytos tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais, todėl bausmės bendrintinos apėmimu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu).

Dėl civilinio ieškinio.

LR BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo J. S. 662, 26 Eur civilinis ieškinys nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti (b. l. 71). Nurodė, kad iki vagystės piniginėje buvo 820 eurų įvairiomis kupiūromis, t. y. 2016-07-18 iš bankomato nusiėmė 400 eurų, iš kurių buvo likę tik 220 eurų, 2016-08-06 iš bankomato nusiėmė 400 eurų, 2016-08-08 iš bankomato nusiėmė 200 eurų, bei 8,80 eurų išleido parduotuvėje, bei jo vardu išduoti dokumentai: SEB banko elektroninė mokėjimo kortelė, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, valstybės tarnautojo pažymėjimas ir automobilio registracijos pažymėjimas. A. K. pateikus piniginę policijai, piniginėje buvo tik 210 eurų bei aukščiau nurodyti dokumentai. Policijai grąžinus 210 eurų, nukentėjusiajam padaryta 600 eurų pinigų vagystė, bei dėl pavogtų dokumentų keitimo: 8,60 euro už tapatybės kortelę, 5 eurai už SEB banko debetinę kortelę, 11,30 euro už transporto priemonės registracijos pažymėjimą, 37, 36 už vairuotojo pažymėjimą, viso 62,26 euro. Viso bendrai dėl vagystės padaryta 662,26 eurų žala. Žalos padarymo faktas yra įrodytas aukščiau paminėtais įrodymais bei kvitais (b. l. 72), J. S. AB SEB banko sąskaitos mėnesio ataskaita (b. l. 73). Kaltinamasis dėl civilinio ieškinio ir jo dydžio sutiko tik iš dalies, nurodė jog sutinka atlyginti nukentėjusiojo patirtas išlaidas dėl banko debetinės kortelės ir dokumentų keitimo, t. y. 62,26 eurus. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajam J. S. iš kaltinamojo priteistina 662,26 eurų turtinė žala (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2d. ).

Dėl daiktų.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2016-08-12 savanoriškų daiktų pateikimo metu pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota vagystė paliktinas saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos. (b. l. 44)

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 120-121), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. A. K. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos – 5 Eur, kurios priteisiamos iš kaltinamojo, valstybei.

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) MGL dydžio, t. y. 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 euro centų) baudą;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) MGL dydžio, t. y. 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro 28 euro centų) baudą;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) MGL dydžio, t. y. 338,94 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 euro centų) baudą;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimu ir paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynių) MGL dydžio, t. y. 338,94 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 euro centų) baudą.

Paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų.: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank", LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801). Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš A. K. priteisti J. S. naudai 662,26 eurų (šešis šimtus šešiasdešimt du eurus, 26 cnt) padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota vagystė palikti saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos

Priteisti iš A. K. 5 Eur (penkis eurus) proceso išlaidų, valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Odeta Gruodienė