Vilniaus apygardos teismo įsakymas

2021-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-202-929/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-04-02
Bylos Nr.
e1-202-929/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-4-00007-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
P. Y.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-202-929/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-4-00007-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.3; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Bekišienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje P. Y. (P. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. Y., 2021 m. vasario 16 d., apie 14.15 val., per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Vilniaus rajone, Medininkų kaime, Pasieniečių g. 26, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vykdamas automobiliu ,,Audi 80“, (duomenys neskelbtini), slepiant dėvimuose drabužiuose, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL), nepateikdamas jų muitinės kontrolei – 55 000 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. Y. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Kaltinamasis P. Y. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jis iš Baltarusijos į Lietuvą per Medininkų kelio postą gabeno nedeklaravęs muitinėje paslėptus 55 000 eurų. Šie pinigai priklauso jam ir juos vežėsi turėdamas tikslą nusipirkti automobilį Gariūnų turgavietėje Vilniuje. 2021 metų vasario 15 d. būnant namuose (duomenys neskelbtini) jam paskambino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininkas vardu D. jo pavardės nežino, ir pasakė, kad reikia atvykti į darbą vakar, tai yra vasario 16 dieną. Taip pat tą dieną jam paskambino jo kolega, dirbantis toje pačioje bendrovėje, U. C., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad jį taip pat kviečia atvykti į darbą. Jam pasakė, kad į Vilnių jis (P. Y.) važiuos automobiliu, tad jis pasiteiravo, ar gali važiuoti kartu. Jis sutiko pavežti ir jie susitarė rytdieną, tai yra vasario 16 diena, susitikti (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje ir iš ten kartu važiuoti į darbą į Vilnių. Vakar ryte jis susiruošė važiuoti jam priklausančiu automobiliu ,,Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), susidėjo į jį asmeninius daiktus – drabužius, produktus ir kita. 55 000 eurų, kuriuos ketino vežtis į Lietuvą, padalino dalimis ir paslėpė prie savęs. Tai yra, 20 000 eurų kupiūromis po 50 eurų jis perrišo gumele ir paslėpė už kelnių diržo iš priekio, o likusius 35 000 padalino į dvi dalis. Iš jų 10 000 eurų kupiūromis po 50 eurų taip pat perrišo gumele ir įsidėjo į kairę striukės išorinę užsegamą užtrauktuku kišenę. 25 000 eurų kupiūromis po 500, 200, 100 ir 50 eurų kupiūromis perrišo gumele ir paslėpė į dešinę analogišką striukės kišenę. Tokiu būdu padalinti pinigus nutarė todėl, kad neišsipūstų striukės kišenės ir nekristų į akis. Išvažiavęs iš namų, kaip ir buvo sutarę su U., nuvažiavo jo pasitikti į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį. Netrukus atėjo ir V., susidėjo savo asmeninius daiktus į automobilį ir jie kartu išvažiavo link Baltarusijos – Lietuvos pasienio, Medininkų posto. U. sėdėjo šalia priekinėje keleivio vietoje. Jis jam apie turimus paslėptus 55 000 eurų nieko nepasakojo, pinigų nerodė, apie savo ketinimą įsigyti automobilį taip pat nieko nesakė. Kelionės metu jie bendravo bendromis temomis, pakeliui buvo sustoję degalinėje už (duomenys neskelbtini) ir prieš pasienį užsuko įsigyti automobilio draudimą. Į Lietuvos Medininkų kelio postą atvyko apie 14 val. Poste jis įvažiavo į lengvųjų automobilių žalią kanalą, skirtą vykti be deklaruojamų prekių. Priėjus muitinės pareigūnui jis padavė savo asmens dokumentus ir automobilio dokumentus. Jam paklausus, kiek jie vežasi cigarečių atsakė, kad po tris pakelius. Keturi pakeliai buvo daiktadėžėje ir po vieną atidarytą turėjo su U. rūbuose. Muitinės pareigūnas taip pat patikrino jų asmeninius daiktus automobilyje, nieko draudžiamo nerado. Tuomet jis dar paklausė, ar tikrai nieko negabena, į ką jis (P. Y.) atsakė, kad negabena. Tačiau muitininkas apčiupinėjo iš išorės jo striukės kišenę, pasakė, kad tenai kažkas yra ir liepė ištraukti. Jis (P. Y.) tuomet iš kairės kišenės ištraukė ir padavė minėtus 10 000 eurų. Muitininkas jo paklausė, ar jis žino, kad reikia deklaruoti raštu 10 000 eurų gabenamą pinigų sumą, į tai atsakė, kad žino, tačiau ši suma neviršija ir todėl nedeklaravo. Muitininkas dar paklausė, ar neturi daugiau pinigų, į tai atsakė, kad neturi, tačiau jis nepatikėjo ir apčiupinėjęs dešinę kišenę, aptiko likusius 25 000 eurų, kuriuos jis (P. Y.) ištraukė ir padavė muitininkui. Jam paklausus, kiek iš viso turi pinigų pasakė, kad šiuos surastus 35 000 eurų. Muitininkas tuomet paėmė jo du mobilius telefonus ,,iPhone“ ir ,,Xiaomi“, taip pat vairuotojo pažymėjimą, pasakė, kad jis yra sulaikomas ir perduos jį Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams. Taip pat liepė pavažiuoti automobiliu atgal, kad netrukdyti judėjimui. Po kažkiek laiko atvykus Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams, jam buvo atlikta asmens krata, kurios metu surado paslėptus ir minėtus už diržo paslėptus 20 000 eurų. Posto muitininkui nepasakė apie ir šiuos paslėptus pinigus nes buvo pasimetęs, niekada nebuvo atsidūręs tokioje situacijoje, nežinojo, kad atliks ir nuodugnią asmens kratą, tad tikėjosi išsaugoti bent šiuos pinigus. Parodė, kad šie 55 000 eurų yra jo, galbūt dešimties metų, santaupos. Iki 2019 metais įsidarbinant Lietuvoje vairuotoju UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, jis šešiolika metų dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Šių pinigų (duomenys neskelbtini) deklaravęs nebuvo. Šie 55 000 eurų yra jo asmeninės ir šeimos santaupos, kurias sutaupė iš darbo atlygio bei parduodamas asmeninius daiktus, o būtent, jei neklysta, 2019-2020 metais pardavė turimą pramoginį motorinį laivelį. Kiek pamena, gavo už jį apie 45 000 eurų. Taupymo procese baltarusiškus pinigus keisdavo į valiutą – eurus, kad nenuvertėtų. Už šiuos pinigus norėjo įsigyti ,,Mercedes“ markės mikroautobusiuką, kad pradėti asmeninę veiklą keleivių pervežimų srityje, kadangi pagal specialybę yra vairuotojas ir turi ilgametę patirtį. Šių pinigų Lietuvos muitinėje nedeklaravo, nes bijojo, kad ši informacija apie jo turimą valiutą nebūtų perduota (duomenys neskelbtini) institucijoms ir kad jo atžvilgiu tenai nebūtų taikytos sankcijos prieš jį ir jo šeimą, nes po pastarųjų Prezidento rinkimų bankinė sistema jo šalyje yra nestabili (t. 1, b. l. 84-87; 93-95).

Liudytojas Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyriausiasis inspektorius E. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyriausiuoju inspektoriumi nuo 2019 metų, o Lietuvos muitinės sistemoje dirba nuo 2016 metų. Poste dirba pamainomis po 24 valandas. 2021 m. vasario 16 d. darbą Medininkų poste pradėjo nuo 9 valandos ir buvo paskirtas dirbti lengvųjų automobilių importo aikštelėje vadovaujančiu pareigūnu. Pagrindinė funkcija dirbant šioje darbo vietoje yra atvykstančių į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos lengvųjų transporto priemonių muitinis tikrinimas, lokalios rizikos įvertinimas, nukreipimas tikrinti rentgeno kontrolės sistema ir kita. Darbo metu apie 14.15 val. iš Baltarusijos Respublikos į Medininkų kelio posto lengvųjų automobilių importo aikštelę atvyko lengvasis automobilis ,,Audi 80“, (duomenys neskelbtini), vairuojamas (duomenys neskelbtini) piliečio P. Y., gimusio (duomenys neskelbtini), paso numeris (duomenys neskelbtini). Kartu su juo automobilyje vyko keleivis U. C., gimęs (duomenys neskelbtini), paso numeris (duomenys neskelbtini). Vairuotojas atsistodamas su transporto priemone pasirinko žalią kanalą, tai reiškia, kad jokių deklaruojamų pateikti muitinės kontrolei prekių, daiktų, negabena. Prieš atlikdamas muitinį tikrinimą paklausė, ar šie abu (duomenys neskelbtini) piliečiai turi kažką deklaruoti. Jie abu žodžiu deklaravo, kad turi leistiną kiekį daiktų, kuriems taikomi draudimai ar apribojimai. Kitų privalomų deklaruoti daiktų pateikti neturi. Atliekant P. Y. asmeninių daiktų, esančių automobilyje, muitinį tikrinimą, jokių pažeidimų nenustatė, tačiau pastebėjo, kad striukės kairė išorinė kišenė išoriškai yra išsipūtusi, tad įtarė, kad joje yra kažkas įdėta. Dėl to jis paprašė jo iš tos kišenės ištraukti visus daiktus. P. Y. ištraukė pinigus 50 eurų nominalo, ir žodžiu pasakė, kad tai yra 10 000 eurų. Paklausus, ar vairuotojas turi dar pinigų, jis atsakė, kad daugiau grynųjų pinigų neturi. Paklausus, ar jis žino, kad reikia deklaruoti raštu pildant deklaraciją sumą, viršijančią 10 000 eurų, P. Y. atsakė, kad žino, tačiau jo gabenama pinigų suma šios normos neviršija. Jis patikrino P. Y. piniginę, joje buvo apie 50 eurų įvairiomis kupiūromis. Paaiškino, kad už nedeklaravimą jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Paprašius ištraukti visus daiktus ir iš dešinės išorinės kišenės, jis ištraukė dar grynųjų pinigų. Paklausus, kiek ten yra, jis atsakė, kad dar 20 000 eurų. Perskaičiavus visus pinigus, bendra suma gavosi 35 000 eurų. Vairuotojas P. Y. prisipažino, kad visi šie pinigai priklauso jam, o gabeno juos turėdamas tikslą nusipirkti lengvąjį automobilį Gariūnų turgavietėje, Vilniuje. Paklausus keleivio U. C., ar jis turi grynųjų pinigų šis atsakė, kad neturi, visi pinigai yra banko kortelėje, jis yra tik pakeleivis ir vairuotojo P. Y. nepažįsta, pas pastarąjį rasti pinigai jam nepriklauso ir nieko apie gabenimą nežinojo. P. U. C. asmeninių daiktų, esančių automobilyje, muitinį tikrinimą bei jam parodžius visus su savimi rūbuose turimus daiktus, jokių pažeidimų nenustatė. Vairuotoją P. Y. informavo, kad apie įvykį bus informuota Muitinės kriminalinė tarnyba. Iš vairuotojo taip pat paėmė jo asmens dokumentus – (duomenys neskelbtini) pasą, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimą, taip pat transporto priemonės registracijos pažymėjimą, raktelius bei du mobiliojo ryšio telefono aparatus – ,,iPhone“ ir ,,Xiaomi“ (t. 1, b. l. 51-53).

Liudytojas U. C., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini) su savo šeima, tačiau nuo 2019 metų turi ir leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje dirba Uždarojoje akcinėje bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“, registruotoje (duomenys neskelbtini), vairuotoju. Jo pagrindinė funkcija yra tarptautinis keleivių pervežimas. 2021 metų vasario 15 d., būnant namuose (duomenys neskelbtini), jam paskambino bendrovės vadybininkas vardu D., pavardės nežino, ir pasakė, kad trečiadienį, tai yra 2021 metų vasario 17 dieną, jis (U. C.) turės atvykti į Vilnių į darbą ir turės pagal grafiką atvežti į Vilnių iš įvairių Lietuvos miestelių darbininkus į ,,Maximos“ bazę Vilniuje. Jis tada paskambino bendradarbiui P. Y. ir pasiteiravo, ar jis kartais nevyksta į Vilnių. P. pasakė, kad šiandien, tai yra 2021 metų vasario 16 dieną automobiliu jis taip pat važiuos iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių į darbą. Jie susitarė šiandien su juo susitikti (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje ir toliau kartu važiuoti į Vilnių. Jis šiandien iš (duomenys neskelbtini) apie 08.09 valandą traukiniu išvažiavo į (duomenys neskelbtini), geležinkelio stotyje buvo 11.50 valandą vietos laiku. P. jau laukė jo atvykęs lengvuoju automobiliu ,,Audi 80“ tamsios spalvos. Jis atsisėdo į priekinę keleivio vietą ir važiavo link Baltarusijos – Lietuvos pasienio, Medininkų posto. Pakeliui buvo tik trumpai sustoję nueiti į tualetą ir prieš pasienį nusipirkti draudimą automobiliui. Medininkų kelio poste P. įvažiavo į vieną iš kanalų, ar tai buvo skirtas kanalas su deklaruojamomis prekėmis, ar be prekių, jis neatkreipė dėmesio. Muitinės pareigūnas jų paklausė, ar gabena kokias nors deklaruoti privalomas prekes. Jie pasakė, kad veža po tris pakelius cigarečių, po vieną iš jų buvo atplėšę. Jis daugiau nieko iš tiesų ir neturėjo, muitininkas patikrinęs jo turimus daiktus, jokių pažeidimų nenustatė, jam taip pat parodė, kad dėvimuose drabužiuose nieko draudžiamo neturi ir muitinės pareigūnas jam jokių pretenzijų neturėjo. Tačiau muitininkui kilus įtarimų dėl P. striukės, jis paprašė ištraukti toje kišenėje turimus daiktus. Matė, kad P. iš kišenės ištraukė 50 eurų nominalo kupiūrų įpakavimą, perrištą gumele. Paklausus muitininkui, ar jis turi daugiau pinigų, P. atsakė, kad neturi. Taip pat paklausė ar žino, kad reikia virš 10 000 eurų deklaruoti jis atsakė, kad žino, jog reikia deklaruoti virš 10 000 eurų. Po to iš kitos striukės kišenės ištraukė dar vieną 100 eurų nominalo kupiūrų įpakavimą. Muitininkui vėl paklausus, ar jis turi dar pinigų, P. atsakė, kad neturi, kad šiuos pinigus vežasi pirkti automobilį Gariūnuose. Muitininkas pasakė, kad reikės laukti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Nori pasakyti, kad apie šiuos P. gabenamus nedeklaruotus grynuosius pinigus - eurus jis nieko nežinojo, jis apie tai nesakė, važiuodami apie jokius pinigus nieko nekalbėjo, bendravo bendromis temomis, P. elgesyje jam niekas įtarimo nesukėlė, apie planuojamą įsigyti automobilį nieko taip pat nesakė. Apskritai P. Y. yra tik jo bendradarbis, dirba kartu minėtoje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, palaiko su juo tik darbinius santykius, jokių artimų draugiškų santykių nepalaiko. Pasiprašė važiuoti kartu su P. todėl, kad galėtų pasiimti daugiau asmeninių daiktų - drabužių, maisto produktų, kadangi atgal būtų grįžęs tik po dviejų mėnesių. Jis taip pat turi savo automobilį, bet kadangi tai vienintelis šeimos automobilis, jam išvažiavus juo naudojasi žmona (t. 1, b. l. 59-61).

2021 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų dvišaliame (Lietuvos-Baltarusijos Respublikų) kelio poste, esančiame Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, atvykimo į Lietuvos Respubliką zonoje, už užtvarų, maždaug 5 metrų atstumu nuo tarnybinių patalpų, priešais lengvųjų automobilių atvykimo be deklaruojamų daiktų juostą, stovi automobilis „Audi“, (duomenys neskelbtini), kuriame jokių draudžiamų daiktų rasta ir paimta nebuvo (t. 1, b. l. 12-18).

2021 m. vasario 16 d. P. Y. asmens kratos metu be kitų daiktų buvo paimti po drabužiais, prie kūno, laikyti 20 000 eurų, kuriuos sudarė 400 kupiūrų po 50 eurų (t. 1, b. l. 66-71).

2021 m. vasario 16 d. liudytojas E. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau ir – BPK) 98 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė iš P. Y. paimtus grynuosius pinigus – 35 000 eurų, jo asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus ,,iPhone“ ir ,,Xiaomi“ (t. 1, b. l. 54-56).

2021 m. vasario 19 d. iš P. Y. 2021 m. vasario 16 d. paimtų grynųjų pinigų – 55 000 eurų, iš kurių 35 000 pateikė liudytojas E. L. ir 20 000 eurų buvo rasti ir paimti P. Y. asmens kratos metu, apžiūros metu nustatyta, kad 35 000 eurų sudaro 200 kupiūrų po 50 eurų nominalo, 209 kupiūros po 100 eurų nominalo, 4 kupiūros po 500 eurų nominalo, 10 kupiūrų po 200 eurų nominalo, 2 kupiūros po 50 eurų nominalo, o 20 000 eurų sudaro 400 kupiūrų po 50 eurų nominalo (t. 1, b. l. 32-37).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 3 dalį

BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.

BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – kontrabandos objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais, o būtent: gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, tai yra nuslepia nuo muitinės kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pavyzdžiui, slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei būdinga tiesioginė tyčia, t. y., kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2013). Gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikomas bet kokių daiktų – kontrabandos dalyko, per muitinės postus arba juos apeinant, pernešimas pėsčiomis, pervežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, transportavimas panaudojant vamzdynus, elektros linijas, vandens ir oro sroves, persiuntimas paštu ir pan.

Byloje nustatyta, kad P. Y., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją automobiliu ,,Audi 80“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, slėpdamas dėvimuose drabužiuose, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – grynuosius pinigus, tai yra 55 000 eurų, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, nepateikdamas jų muitinės kontrolei. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pakankamai detaliai nurodė jos padarymo aplinkybes, tai yra parodė, kad 2021 m. vasario 16 d. ryte, savo asmeniniame automobilyje 55 000 eurų, kuriuos ketino vežtis į Lietuvą, padalino dalimis ir paslėpė prie savęs, tai yra 20 000 eurų kupiūromis po 50 eurų perrišo gumele ir paslėpė už kelnių diržo iš priekio, o likusius 35 000 eurų padalino į dvi dalis. Iš jų 10 000 eurų taip pat perrišo gumele ir įsidėjo į kairės striukės išorinę užsegamą užtrauktuko kišenę. 25 000 eurų kupiūromis po 500, 200, 100 ir 50 eurų perrišo gumele ir paslėpė dešinėje analogiškos striukės kišenę. Medininkų poste įvažiavo į lengvųjų automobilių žalią kanalą, skirtą vykti automobiliams be deklaruojamų prekių. Muitinės pareigūnas jo paklausė, ar tikrai nieko negabena, į ką jis atsakė, kad negabena. Paslėptus pinigus rado muitininkai apžiūros ir asmens kratos metu. Taigi, iš anksto paslėpdamas pinigus prie savęs ir poste įvažiuodamas į žalią kanalą, tokiu būdu patvirtindamas, jog neturi deklaruotinų daiktų, kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai gabena privalomus pateikti muitinei daiktus (grynuosius pinigus), tačiau vis tiek juos gabeno.

Kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina liudytojo U. C. ir E. L. parodymai, apžiūros protokolas, fotonuotraukos ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Visi šie duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, nėra prieštaringi, todėl laikytini įrodymais, patvirtinančiais tiek nusikaltimo padarymo faktą, tiek P. Y. kaltę padarius šį nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju P. Y. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. Y. tam neprieštaravo, patvirtino, kad šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, tačiau prašė paskirti jam pačią mažiausią baudą – 150 MGL, nekonfiskuoti pinigų dėl jo apklausoje nurodytų aplinkybių. Sutiko, kad bauda būdų įskaityta iš jo sulaikytų pinigų (t. 1, b. l. 113-116).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, tai yra atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį ir sukeltas pasekmes, P. Y. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo P. Y. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuota.

Nustatyta, kad P. Y. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, nusikaltimas yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Įstatymo leidėjas už BK 199 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą numato baudos arba laisvės atėmimo iki 8 (aštuonerių) metų skyrimo galimybę. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo svarstyti griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės skyrimo klausimą, kadangi kaltinamasis anksčiau nėra teistas, duomenų apie jo administracinius baustumus byloje nėra, jis yra vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, šio darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai (t. 1, b. l. 120), byloje civilis ieškinys nepareikštas. Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytam baudos, skirtinos už sunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 300 MGL (15 000 eurų) dydžio bauda yra proporcinga ir padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, todėl jos mažinti iki minimalios, kaip prašo kaltinamasis, ar didinti, nėra pagrindo.

BK 64¹ straipsnyje numatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, tai yra iki 200 MGL (10 000 eurų).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, į kaltinamojo P. Y. bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, 1 (vieną) parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, kaltinamasis P. Y. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. vasario 16 d. 14.15 val., o Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. vasario 18 d. priimtais nutarimais paleistas į laisvę, paskiriant jam kardomąją priemonę – dokumento, tai yra (duomenys neskelbtini) paso paėmimą (t. 1, b. l. 74, 96, 98-100). Taigi, laikinajame sulaikyme P. Y. viso išbuvo 2 (dvi) paras, kas sudaro 4 MGL, kurie įskaitytini į paskirtą bausmę ir skirtinos galutinės bausmės dalis yra lygi 196 MGL dydžio baudai, tai yra 9 800 eurų.

Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaudamasi BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, prašo konfiskuoti 10 000 eurų, kaip kontrabandos rezultato (dalyko) dalį, o likusią pinigų dalį grąžinti kaltinamajam P. Y., tai yra taikyti dalinį turto konfiskavimą.

Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu yra laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kontrabandos dalykas, šiuo atveju pinigai, nors ir nenurodytas BK 72 straipsnyje kaip savarankiška konfiskuotino turto rūšis, teismų praktikoje pripažįstamas konfiskuotinu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-359-648/2018).

Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių, pvz., 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybę, kurios apsauga įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. EŽTT praktikoje svarstant dėl tokios priemonės taikymo teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų yra pasisakyta apie būtinumą laikytis proporcingumo principo. Antai EŽTT byloje Ismayilov prieš Rusiją (2008 m. lapkričio 6 d. sprendimas, peticijos Nr. 30352/03) nustatė Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimą dėl to, kad pagal bylos aplinkybes (deklaracijos nepateikimas muitinės pareigūnams, teisėta konfiskuotų pinigų kilmė, nesant duomenų apie kokias nors kitas pareiškėjo nusikalstamas veikas ir kt.) muitinės deklaracijoje nenurodytos pinigų sumos konfiskavimas iš pareiškėjo, nuteisto už pinigų kontrabandą, buvo neproporcingas, pareiškėjui užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Iš esmės tokių nuostatų, suponuojančių proporcingumo principo įgyvendinimą taikant BK 72 straipsnį, laikomasi ir Lietuvos teisminėje praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019). Taigi, teismas, svarstydamas aptartos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją nuspręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs padaryto nusikalstamo aplinkybes (neteisėtų gabentų grynųjų pinigų suma pakankamai didelė (55 000 eurų), kita vertus, nėra pagrindo manyti, kad jie galėjo būti įgyti nusikalstamu būdu), kilusius padarinius (nukentėjusiųjų nėra, civilinių ieškinių nepareikšta), kaltinamojo asmenybę (praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, kas rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą, be to, yra dirbantis, vedęs, visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, darbdavio charakterizuojamas teigiamai), skiriamos bausmės dydį (kaltinamajam paskirta galutinė 196 MGL (9 800 eurų) dydžio bauda, kuri yra pakankamai didelė, efektyvi ir baudžianti) bei kitas aplinkybes, sprendžia, kad viso kontrabandos dalyko (55 000 eurų) konfiskavimas iš P. Y. būtų neproporcingas (neadekvatus) ir perteklinis, todėl šiuo atveju yra tikslingą taikyti dalinį konfiskavimą. Manytina, kad prokurorės pasiūlyta konfiskuotino kontrabandos dalyko dalis, tai yra 10 000 eurų, yra pakankama, kad padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.

Ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo paimti 55 000 eurų 2021 m. vasario 19 d. kasos pajamų orderiu buvo įmokėti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie tai 2021 m. vasario 22 d. raštu informavus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyrių (t. 1, b. l. 38-40). Šie pinigai panaudotini paskirtos baudos sumokėjimui ir konfiskuotino kontrabandos dalyko (grynųjų pinigų) daliai. Likę pinigai grąžintini kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. Y. (P. Y.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 300 MGL (15 000 eurų) dydžio piniginę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. Y. skirti galutinę 200 MGL (10 000 eurų) dydžio baudą.

Į paskirtą baudą įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 16 d. iki 2021 m. vasario 18 d., tai yra 2 (dvi) paras, vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, kas sudaro 4 MGL ir nustatyti, kad P. Y. skirtinos bausmės dalis yra lygi 196 MGL, kas sudaro 9 800 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš P. Y. konfiskuoti 10 000 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo paimtus grynuosius pinigus (55 000 eurų), įmokėtus į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaudoti P. Y. paskirtai baudai ir turto konfiskavimui įvykdyti. Likusius pinigus gražinti P. Y..

P. Y. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

P. Y. išaiškinti kad:

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje, taip pat ir griežtesnę, numatytą bausmę.

4. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Paužaitė