- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- II-33-1206/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00011-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Žaneta Škutienė
- Pažeidėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.8.2Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka (ANK 622 str.)
Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. G., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. P. 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-1070-2023 (toliau – ir skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija, VDI) patarėjas – vyriausiasis darbo inspektorius V. P. 2023 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą Nr. VDI-ANR_N-1070-2023 A. G. (toliau – ir pareiškėjas) atžvilgiu ir paskyrė jam 1 000 Eur baudą, už tai, kad jis, būdamas MB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vykdydamas darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad MB (duomenys neskelbtini) dirbtų trečiųjų šalių piliečiai, kurie būtų įdarbinti laikantis norminių teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. neužtikrino, kad V. Z. laikotarpyje nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2023 m. liepos 2 d. dirbtų įdarbintas laikantis norminių teisės aktų, kadangi V. Z. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojo iki 2023 m. birželio 17 d. Tokiais veiksmais (neveikimu) A. G. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 64 straipsnio 1 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą ir buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu A. G. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti nutarimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad surinkti įrodymai yra neišsamūs ir priimtas nutarimas yra šališkas. MB (duomenys neskelbtini) V. Z. įdarbintas nuo 2022 m. spalio 23 d. sudarant darbo sutartį Nr. 3, dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pakeičiant V. Z. darbdavį 2023 m. spalio 23 d. į MB (duomenys neskelbtini) buvo iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) gautas leidimas. MB (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. spalio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė pranešimo formą 1-SDv. 11 ir pranešimo formą LDUv03 apie įdarbinamą Baltarusijos pilietį V. Z.. V. Z. 2023 m. vasario 3 d. asmeniškai pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas V. Z. prašymą privalėjo išnagrinėti per du mėnesius nuo prašymo priėmimo dienos, tačiau iki 2023 m. liepos 4 d. sprendimo nepriėmė. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos piliečiui V. Z.. MB (duomenys neskelbtini) įdarbindama V. Z. nepažeidė nustatytos tvarkos. Iki buvo priimtas Migracijos departamento 2023 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. Z. jo buvimas Lietuvos Respublikoje buvo teisėtas. V. Z. buvo įdarbintas teisėtai, jam buvo priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis bei dienpinigiai už visą dirbtą laikotarpį. Mano, jog A. G., kaip MB (duomenys neskelbtini) vadovo, veiksmuose yra formalus teisės aktų reikalavimų nesilaikymas, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas (mažai pavojinga veika), nesukėlęs jokios grėsmės ginamoms vertybėms, valstybei, visuomenei ar žmonėms. Be to, VDI pareigūnai nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, A. G. nedavė susipažinti su administracinio nusižengimo byla, tuo pažeidė ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. G. nebuvo užtikrinta reali galimybė naudotis jam administracinių nusižengimų teisenoje suteikiamomis teisėmis (b. l. 1-4).
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į pareiškėjo skundą Institucija nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepime pažymima, kad V. Z. laikotarpyje nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2023 m. liepos 2 d. faktiškai atliko darbo funkcijas MB (duomenys neskelbtini) naudai. Įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose jam pažymėtas faktiškai dirbtas laikas. Taip pat iš MB (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų nustatyta, kad V. Z. už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2023 m. birželio 30 d. priskaičiuota 310 Eur dienpinigių, o nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 2 d. – 124 Eur dienpinigių. Tyrimo metu nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos piliečio V. Z. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojo tik iki 2023 m. birželio 17 d., o ne iki 2023 m. liepos 2 d. Teisės aktai nenumatė galimybės užsieniečiui dirbti Lietuvos Respublikoje skunde minimu laikotarpiu, t. y. kol Migracijos departamente buvo svarstomas V. Z. prašymas, todėl MB (duomenys neskelbtini) vadovas A. G. neturėjo leisti V. Z. faktiškai atlikti darbo funkcijų įmonės naudai laikotarpyje po 2023 m. birželio 17 d., tačiau leido. Nesutiko su skunde nurodyta aplinkybe, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam A. G. nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga. Administracinio nusižengimo bylą sudaro administracinio nusižengimo protokolas bei MB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai. Po administracinio nusižengimo protokolu yra A. G. parašas. Visus kitus administracinės bylos dokumentus pateikė pati A. G. vadovaujama įmonė (b. l. 17).
Šalies argumentai
4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. teismo posėdyje iš esmės pakartojo skunde nurodytus motyvus, taip pat nurodė, kad buvo padaryta netyčinė klaida. Įdarbindamas V. Z. žinojo apie laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo pabaigą, bet sistemoje nebuvo padaryta jokio perspėjimo apie tai, todėl terminas buvo praleistas. Kai tik pastebėjo, kad leidimas gyventi jau pasibaigęs, iškart susigrąžino jį iš komandiruotės, o pranešimą iš VDI gavo vėliau. Nurodė, kad V. Z. su jau negaliojančiu leidimu kirto sieną ir įvažiavo į Lietuvą. Sutiko, kad leidimas gyventi iš tiesų baigė galioti birželio 17 d., o ne liepos 4 d. Su baudos dydžiu sutiko, tačiau, pasak A. G., pats nubaudimas labai apriboja įmonės dalyvavimą rinkoje, kadangi nuo baudos sumokėjimo 12 mėnesių nebus galima priimti į darbą užsienio šalių piliečių, kas trukdys konkuruoti rinkoje. Be to, nebebus galima pratęsti įmonėje jau dirbančių užsieniečių leidimų gyventi Lietuvoje, jei jie baigsis tų 12 mėnesių laikotarpyje.
Atsiliepimas
5. Institucijos atstovas R. T. teismo posėdyje nurodė, kad Institucija palaiko savo poziciją, išdėstytą pateiktame atsiliepime. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas perdavė informaciją, kad MB (duomenys neskelbtini) dirba V. Z., kuriam reikalingas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, bet leidimas yra pasibaigęs. Buvo atliktas patikrinimas, kurio metu bendrijos vadovas neneigė, kad darbuotojas dirba, jam už tą darbą mokama, nurodė, kad dėl netyčinių veiksmų praleido informaciją apie pasibaigusį leidimą gyventi. Kadangi buvo nustatytas Užimtumo įstatymo pažeidimas, buvo surašytas protokolas pagal ANK 95 straipsnį. Atsižvelgus į lengvinančią aplinkybę, kad pažeidėjas prisipažino ir gailisi, buvo skirta minimali bauda, išskirtinių aplinkybių, kodėl reikėtų skirti mažesnę baudą ar jos neskirti, nebuvo nustatyta.
6. 2023 m. gruodžio 14 d. administracinių nusižengimų protokole Nr. VDI-ANR_P-2941-2023 nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 27 d. VDI Panevėžio teritoriniame skyriuje gauta informacija iš Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos dėl Baltarusijos piliečio V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), galimo nelegalaus darbo MB (duomenys neskelbtini) naudai. Tyrimo metu nustatyta, kad Baltarusijos pilietis V. Z. laikotarpyje nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2023 m. liepos 2 d. dirbo MB (duomenys neskelbtini) naudai tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju neteisėtai, t. y. pažeidžiant UTPĮ 64 straipsnio 1 punktą, nes minėtu laikotarpiu šis asmuo neturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. V. Z. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojo iki 2023 m. birželio 17 d. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad V. Z. minėtu laikotarpiu dirbo komandiruotėje, t. y. Vokietijoje. Jam buvo priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis bei dienpinigiai. A. G., MB (duomenys neskelbtini) direktorius, vykdantis darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad V. Z. laikotarpyje nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2023 m. liepos 2 d. dirbtų įdarbintas laikantis norminių teisės aktų ir tuo pažeidė UTPĮ 64 straipsnio 1 punktą ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taip padarė pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
7. 2023 m. lapkričio 28 d. MB (duomenys neskelbtini) paaiškinime nurodyta, kad V. Z. MB (duomenys neskelbtini) faktiškai dirbo iki 2023 m. liepos 2 d., nuo to laiko yra nemokamose atostogose. Neatleistas, kadangi yra apskundęs Migracijos departamento sprendimą atsisakyti pratęsti jam laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.
8. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo V. Z. prašymą panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) V. Z. atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“; įpareigoti Migracijos departamentą priimti naują sprendimą – išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; panaikinti Migracijos departamento 2023 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Uždrausti atvykti į LR“ atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 3 d. neskundžiama nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
9. Pareiškėjo A. G. skundas tenkintinas iš dalies.
10. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
11. ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius bei darbo įstatymus, kurie buvo pažeisti. Nelegalaus darbo sąvoka įtvirtinta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Tokią tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai. Taigi šiuo atveju nelegalaus darbo faktą atskleidžia tokie požymiai: užsienietis pradėjo realiai dirbti; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo darbo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas), dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; užsienietis dirba, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai.
12. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. Direktyvos 2009/52/EB 2 straipsnio (b) punkte nurodyta, kad nelegaliai esantis trečiosios šalies pilietis – valstybės narės teritorijoje esantis trečiosios šalies pilietis, kuris neatitinka arba nebeatitinka buvimo ar gyvenimo toje valstybėje narėje sąlygų, šio straipsnio (c) punkte nurodyta, kad darbas – veiklos, apimančios bet kurios formos darbą, reglamentuojamą pagal nacionalinę teisę arba pagal nusistovėjusią praktiką, vykdymas darbdavio naudai ar jam vadovaujant ir (arba) prižiūrint, o šio straipsnio (d) punkte nustatyta, kad nelegalus darbas – nelegaliai esančio trečiosios šalies piliečio darbas.
13. Šios Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės draudžia nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbą. 2 dalyje nurodyta, kad pažeidus šį draudimą taikomos šioje direktyvoje nustatytos sankcijos ir priemonės.
14. UTPĮ 64 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.
15. UTPĮ 52 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi yra negaliojantis, kai pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas.
16. UTPĮ 39 straipsnio 1 nurodyta, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog V. Z. buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d., ir leidimai laikinai gyventi, galiojantys nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. birželio 17 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo 7 p.). Taigi, po 2023 m. birželio 17 d. V. Z. buvimas Lietuvoje buvo neteisėtas. MB (duomenys neskelbtini) V. Z. įdarbintas nuo 2022 m. spalio 21 d. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad aplinkybė, jog V. Z. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galioja iki 2023 m. birželio 17 d., jam buvo žinoma. Pripažino, kad apie tai buvo pamiršęs ir nesužiūrėjo, kad V. Z. būtų laiku atleistas. Apie tai, kad A. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nurodyta ir skundžiamame 2023 m. gruodžio 14 d. nutarime, kuriame tai įvertinta kaip lengvinanti atsakomybę. Taigi, akivaizdu, kad vadovaujantis šioje nutartyje jau aptartu teisiniu reguliavimu, leidžiant dirbi Lietuvos Respublikoje esančiam Baltarusijos piliečiui, nebeturinčiam galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo nesilaikoma norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reikalavimų, todėl A. G. pagrįstai skundžiamu nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi.
18. Teismas atkreipia dėmesį, jog, nors A. G. teismo posėdyje akcentavo, kad jo nubaudimas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, sukelia itin neigiamas pasekmes visai MB (duomenys neskelbtini), tačiau, teismo įsitikinimu, vien tai, kad įmonės vadovo nubaudimas pagal atitinkamą straipsnį sukelia itin neigiamas pasekmes visai įmonei ir jos darbuotojams, nesudaro pagrindo tokį vadovo padarytą teisės aktų pažeidimą kvalifikuoti ne pagal galiojančius teisės aktus.
19. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo padarytas formalus teisės pažeidimas, nesukėlęs jokios grėsmės aplinkai, visuomenei, žmonėms, todėl turėjo būti vertinamas kaip mažareikšmis ir pripažintas kaip mažai pavojingas. Šioje vietoje teismas pažymi, kad ANK nenumato mažareikšmio nusižengimo sąvokų. ANK 12 straipsnis numato mažai pavojingos veikos sąvoką. Tačiau minėtas straipsnis numato baigtinį sąrašą administracinių nusižengimų, kurie gali būti pripažinti mažai pavojinga veika. ANK 95 straipsnio 1 dalies numatytas nusižengimas nepatenka į sąrašą administracinių nusižengimų, kurie gali būti pripažinti mažai pavojinga veika. Todėl pareiškėjo argumentus dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ar nepavojingumo atmetamas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad užsienio valstybės pilietis buvo realiai įdarbintas, dirbo, jam buvo mokamas atlyginimas, mokami visi mokesčiai. Teismas pažymi, jog formuojamoje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra akcentuojama, kad tokios aplinkybės kaip pažeidžiant teisės aktus įdarbintam užsieniečiui mokamas darbo užmokestis, mokesčiai, darbo santykių nenuslėpimas, turtinės materialinės naudos iš tokių darbo santykių nesiekimas, savaime neeliminuoja kaltės, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu, tačiau gali turėti reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016, 2023 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-489/2023).
21. Teismas nesutinka ir su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam A. G. nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga. Nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylą sudaro administracinio nusižengimo protokolas bei MB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai. Po administracinio nusižengimo protokolu yra A. G. parašas, kas patvirtina, jog jis yra susipažinęs su protokolu. Visi kiti administracinėje byloje esantys dokumentai (MB(duomenys neskelbtini) paaiškinimas, darbo sutartis su V. Z.) yra pateikti MB (duomenys neskelbtini), todėl jų turinys A. G. taip pat žinomas.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs bylos aplinkybes, joje esančius įrodymus, paties A. G. prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo nutarta, kad A. G. padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl panaikinti 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-1070-2023 ir bylą nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.
23. Kita vertus, ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti apskritai. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl pareiškėjui skirtinos nuobaudos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad tokio pobūdžio nusižengimą A. G. padarė pirmą kartą. Taip pat pažymėtina, kad priimant nutarimą nustatyta viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, be to, pažeidimas padarytas ne siekiant neteisėtų tikslų, materialinės naudos ar nesąžiningai iškreipti darbo rinką ir konkurenciją, o dėl žmogiškosios klaidos ir neapdairumo. Atsižvelgiant į tai, tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir A. G. skirti švelnesnę baudą negu paskirta Institucijos nutarimu. Taigi, A. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 700 Eur bauda. Teismo vertinimu, būtent tokios nuobaudos dydis padės įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 639-642 straipsniais, teismas
nutaria:
A. G. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. P. 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-1070-2023 dalyje dėl nuobaudos A. G. paskyrimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti A. G. 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.