Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-446-125/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-30Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-15Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-15
Bylos Nr.
2A-446-125/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05380-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“
Atsakovas
K. V., R. V.
Kategorijos
  • 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-446-125/2013Teisėja Danutė Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-05380-2012-2)
Procesinio sprendimo kategorija 30.12 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ ieškinį atsakovams K. V. ir R. V., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą K. V., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iškeldinimo bei atsakovės K. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovus K. V. ir R. V. iš jai, ieškovei, nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2011-10-11 įvyko antstolio G. K. organizuotos nekilnojamojo turto varžytynės, kurių metu ji, ieškovė, įsigijo patalpą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausiusį atsakovei K. V.. 2011-10-17 buvo pasirašytas varžytynių aktas Nr. 0154/11/00568, kuriuo jai, ieškovei, buvo perduota nuosavybės teisė į nurodytą turtą. Įsigijusi nuosavybės teise turtą, ji ne kartą žodžiu kreipėsi į K. V. dėl geranoriško išsikraustymo iš buto bei jo perdavimo jai, ieškovei. 2012-02-22 K. V. per antstolį buvo įteiktas pranešimas dėl išsikraustymo iš buto ir nustatytas 1 mėnesio terminas išsikraustyti, tačiau atsakovė iš buto gera valia neišsikraustė. Ji, ieškovė, su atsakovais nėra sudariusi jokio susitarimo, kurio pagrindu atsakovams būtų suteikta teisė gyventi ar naudotis jai, ieškovei, priklausančiu turtu. Atsakovai, be teisėto pagrindo užimdami jai priklausantį turtą, pažeidžia jos, kaip turto savininkės, teises ir teisėtus interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-30 sprendimu ieškovės UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ ieškinį tenkino visiškai. Iškeldino atsakovus iš ieškovei priklausančio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atmetė atsakovės atstovės prašymą atidėti sprendimo vykdymą 6 mėnesių terminui. Priteisė ieškovei iš atsakovės K. V. 142 Lt žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, jog savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Vadovaujantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieškovei priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė yra užėmusi ir naudojasi juo be teisinio pagrindo, t. y. užėmusi savavališkai. Kadangi nuosavybės teisė į butą adresu (duomenys neskelbtini), yra perėjusi ieškovei, todėl atsakovai iškeldintini iš ieškovei priklausančio buto su visais jiems priklausančiais daiktais.

Šalies argumentai

Atsakovė K. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus priimtas sprendimas kitoje byloje, nagrinėjamoje Klaipėdos apygardos teisme pagal jos pareikštą ieškinį atsakovėms AB „Swedbank“ ir UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į kartu su ja gyvenančio nepilnamečio vaiko interesus, nevertino išvadą byloje teikiančios institucijos argumentų, nepagrįstai nustatė, kad ji, atsakovė, neišnaudojo visų teisinių gynybos priemonių, siekdama apginti savo teisėtus interesus. Pasak atsakovės, ieškinį dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ji Klaipėdos apygardos teismui pateikė iš naujo. Todėl teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog ji, atsakovė, nesirūpino savo pažeistų teisių gynyba. Apeliantės nuomone, svarbu tai, kad išvadą teikianti institucija nesutiko su ieškiniu, prašė neiškeldinti jos su nepilnamečiu vaiku. Teismas į tai neatsižvelgė, visiškai neįvertino to, kokias pasekmes teisėtiems vaiko interesams turės jo iškeldinimas iš buto, taip pažeidė prioritetinės vaiko teisių apsaugos principą. Teismas privalėjo bent įvertinti palankaus ieškovei sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumą. Siekiant užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, jai turi būti suteikta galimybė pasilikti gyventi bute iki tol, kol bus išspręstas ginčas pagal jos ieškinį.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimą palikti nepakeistą, nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam šios bylos išsprendimui, ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė ieškovei priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), yra užėmusi ir naudojasi juo be teisinio pagrindo, t. y. užėmusi savavališkai, kadangi nuosavybės teisė į butą adresu (duomenys neskelbtini), yra perėjusi ieškovei, atsakovai iškeldintini iš ieškovei priklausančio buto.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-10-11 įvykusių varžytynių metu ieškovė nusipirko butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausiusį atsakovei K. V.. 2011-10-17 buvo pasirašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, nuo šio akto pasirašymo momento ieškovei perėjo nuosavybės teisė į iš varžytinių parduotą turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 715 str.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas liudija, kad buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė yra ieškovė, jos nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2011-10-17 turto pardavimo iš varžytynių aktas, įrašas galioja nuo 2011-11-10. Ieškovės teigimu, ji su atsakovais nėra sudariusi jokio susitarimo, kurio pagrindu atsakovams būtų suteikta teisė gyventi ar naudotis jai priklausančiu butu. To neneigė ir atsakovė K. V.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad atsakovai yra užėmę ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą ir juo naudojasi neturėdami tam teisinio pagrindo, kad jie, gyvendami minėtame bute ir neleisdami ieškovei į jį patekti, pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises. Ieškovė, būdama buto savininkė, negalėjo realizuoti faktinio valdymo (patekti į nuosavybės teise priklausantį butą), taip pat negalėjo realizuoti teisės savo nuožiūra valdyti, naudoti minėtą turtą ir juo disponuoti. Savininkas pagal CK 4.95 str. ir 4.98 str. turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, taip pat reikalauti pašalinti kitus trukdymus, kliudančius jam tinkamai realizuoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą. Remiantis šiomis normomis, ieškovė turėjo teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo valdymo, taip pat turėjo teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovus iš jai nuosavybės teise priklausančio buto.

Apeliantės argumentas, kad teismas visiškai neįvertino to, kokias pasekmes teisėtiems vaiko interesams turės jo iškeldinimas iš buto, taip pažeidė prioritetinės vaiko teisių apsaugos principą, nepagrįstas. Apeliantei paaiškintina, kad pirmiausia ji pati, kaip motina, privalėjo pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, stengtis užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau ji į šią pareigą žiūrėjo nepakankamai apdairiai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovė, siekdama apginti savo nepilnamečio vaiko teises į gyvenamąjį būstą, turėjo pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąją vietą arba aktyviais veiksmais ginti, jos nuomone, pažeistas teises ir interesus. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas, priešingai, nei nurodo apeliantė, įvertino palankaus ieškovei sprendimo vykdymo atidėjimo galimybę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo, įvertinus visas bylos aplinkybes, padaryta išvada, kad sprendimo įvykdymo atidėjimu būtų neproporcingai apribota ieškovės teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti jai nuosavybės teisės priklausantį butą ir juo disponuoti.

Ta aplinkybė, kad, kaip nurodo atsakovė, ji yra pateikusi ieškinį atsakovėms AB „Swedbank“ ir UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo Klaipėdos apygardos teismui, nesudaro jokio teisinio pagrindo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus priimtas sprendimas kitoje byloje pagal jos pareikštą ieškinį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtas atsakovės ieškinys Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas 2012-11-29, priimtas 2012-12-06, 2013-03-18 byloje, iškeltoje pagal šį ieškinį, paskirtas parengiamasis posėdis. Teisėjų kolegija palaiko pirmosios instancijos teismo 2012-09-04 nutartyje (b. l. 52) motyvuotai išdėstytą poziciją bylos sustabdymo klausimu ir to paties nebekartoja.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai neturi jokios įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nesudaro teisinio pagrindo jį naikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusTeisėjai Žydrūnas BertašiusAušra Maškevičienė