Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs Kaune, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2022 m. spalio 28 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo motorinę kelių transporto priemonę - automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 promilių ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,12 promilės neblaivumas, iki prie (duomenys neskelbtini), numeriu pažymėto namo buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, kad automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas R. M. (b. l. 37).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės ,,Audi A4 2.0 TDI S tronic“, gamybos periodas 2015-2018 m., pasirinkti metai 2016 m., kaina Lietuvoje be PVM 12 884,90 Eur, su PVM – 16 310 Eur (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas A. B. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu (b. l. 43), kurio patikra galioja iki 2022 m. lapkričio 27 d., ir užfiksuotas 2022 m. spalio 28 d. neblaivumo nustatymo akte (b. l. 60), kuriame kaltinamasis A. B. nurodė, jog sutinka su tikrinimo rezultatais. Transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviu faktą taip pat patvirtina kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai tiek apie alkoholio vartojimą, tiek apie transporto priemonės vairavimą, liudytojo M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės. A. B. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: prieš vairuodamas, tą pačią dieną vartojo alkoholį ir nepaisant to, vis tiek vairavo automobilį, nors tam nebuvo jokios būtinybės.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. B. 2022 m. spalio 28 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo motorinę kelių transporto priemonę - automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 promilių ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,12 promilės neblaivumas, iki prie (duomenys neskelbtini), numeriu pažymėto namo buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tokiais veiksmais kaltinamasis A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. ir jo gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius pateikė prašymą perduoti jį sutuoktinės J. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

J. B., kaltinamojo A. B. sutuoktinė, sutiko būti laiduotoja ir prašė teismo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 140–141). J. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra kaltinamojo A. B. sutuoktinė. Pati alkoholį vartoja labai retai, yra prieš alkoholio vartojimą, todėl, mano, jog gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Su kaltinamuoju turi du mažamečius vaikus, todėl labai griežtai žiūri į tokius dalykus ir dėl vaikų, tiki, jog gali kontroliuoti sutuoktinį. Sutuoktinis paskutiniu metu turėjo daug įtampos, vakare vartojo alkoholį, tačiau nematė, kada kitą dieną vartojo alkoholį. Po įvykio sutuoktinis sakė, jog išgėrė kelias skardines alaus, tačiau ji pati to nematė. Apie įvykį sužinojo, kai paskambino savo sutuoktiniui vaizdo skambučiu ir pamatė policijos švyturėlius, paklausė, kas nutiko, o sutuoktinis atsakė, jog jį sustabdė ir paaiškins vėliau bei padėjo telefono ragelį. Ji jam skambino dar kartą, tačiau jis telefoną perdavė pareigūnui, kuris jai viską paaiškino. Kadangi ji buvo su vaikais viena namuose, paskambino sesers vyrui ir jis nuvažiavo pasiimti jos sutuoktinio. Dėl įvykio kalbėjosi su sutuoktiniu, jis išgyvena dėl to, kas įvyko, gailisi. Šiuo metu ieško psichologo, kad kartu galėtų lankyti konsultacijas, kadangi dėl sutuoktinio poelgio išgyvena ir ji. Sutuoktinis jai sakė, jog taisysis ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Ji pati nėra teista (b. l. 143, 160), bausta administracine tvarka (b. l. 144–147), augina du mažamečius vaikus (b. l. 149–150), darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 151). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojos požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudus ryšys tarp jos ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad J. B. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant A. B. prašymui perduoti jį J. B. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis A. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis praeityje neteistas (b. l. 101–105), baustas administracine tvarka, tačiau tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 106–110). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (b. l. 88), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 90). Kaltinamasis A. B. nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 99–100). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamojo A. B. veiką vertina kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, o ne kaip tendencingą ankstesnio neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus tai, jog kaltinamasis kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, o taip pat tai, jog laiduotoja vienintelė dirba ir gauna pajamas, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis A. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,12 promilės neblaivumas, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi A. B. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, o taip pat nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nustatytinas trumpesnis, nei vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalis) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju skirtinas ilgesnis, nei minimalus uždraudimo naudotis specialia teise terminas, kadangi kaltinamajam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, be to, jis važiavo dienos metu, kuomet keliuose yra intensyviausias eismas, o taip pat su savimi vežėsi keleivę – šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą. Savo veiksmais kaltinamasis A. B. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 2 (dvejų) metų terminas, per kurį A. B. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 31 d.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas-savininkas yra R. M. (b. l. 37).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Be to, spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant tokį nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos). Tokia išvada gali būti daroma ir nustačius, kad faktiškai perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu. Nors baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso R. M., tačiau byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. M., tiek jo sutuoktinė G. M., neabejotinai žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad jog įvykio dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir iš kaltinamojo nusipirko automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį įregistravo savo vardu, pakeitė valstybinius numerius. Kai susitvarkė visus reikalingus dokumentus, jis kaltinamojo paklausė, ar šis gali automobilį parvairuoti į Kauną, kadangi sutuoktinė nevairuoja bei paprašė įpilti kuro. Vyko link Kauno, tačiau, kai tik pradėjo važiuoti, kaltinamasis padidino greitį ir dingo. Pradėjo skambinti kaltinamajam, girdėjo tik šurmulį telefone. Po kurio laiko kaltinamasis atsiliepė ir pasakė, jog yra kelyje. Tada vėl paskambino kaltinamajam ir pasakė, kad negali jo pasivyti, jam ir sutuoktinei privažiavus (duomenys neskelbtini), nesimatė nei kaltinamojo nei automobilio, išsigando ir pradėjo panikuoti, todėl dar kartą paskambino kaltinamajam ir susitarė, jog susitiks (duomenys neskelbtini). Jie kaltinamojo palaukė, jis atvažiavo ir sutuoktinė persėdo į kaltinamojo automobilį, kad kaltinamajam paaiškintų, kur reikia važiuoti. Jis važiavo pirmas, o jam iš paskos važiavo kaltinamasis, tačiau po to atsiliko. Nematė jokių įtartinų manevrų ir nematė bei nesuprato, jog kaltinamasis yra neblaivus, nežino, kas vyko tuo metu, kai jie išsiskyrė ir vėl susitiko, tačiau kuomet vyko automobilio pirkimo-pardavimo sandoris, nebuvo jokių ženklų, kad kaltinamasis yra neblaivus. Iki išsiskyrimo nieko įtartino nepastebėjo, todėl, jei būtų matęs, jog kaltinamasis yra neblaivus, nebūtų pirkęs automobilio. Tuo tarpu liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio parodė, kad su sutuoktiniu vyko į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti kaltinamojo parduodamo automobilio. Kadangi automobilis patiko ir pasirodė vertas dėmesio, o kaltinamasis jai ir sutuoktiniui pasirodė rimtas, sąžiningas, jie nusprendė įsigyti automobilį. Kadangi ji vairuoja automobilį su mechanine greičio pavarų dėže, jos kojos nesiekė pedalų, ji bijojo rizikuoti ir susitarė su kaltinamuoju, jog jis parvairuos automobilį į Kauną. Kai pradėjo važiuoti, kaltinamasis dingo, todėl sutuoktinis pradėjo panikuoti, bandė jį pasivyti. Ji paskambino kaltinamajam, o jis jai pasakė, jog yra kelyje ir susitarė, jog susitiks (duomenys neskelbtini). Kai kaltinamasis atvyko, ji atidarė automobilio dureles ir kaltinamajam pasakė, jog vyks kartu su juo. Kaltinamasis vairavo gerai, tarpusavyje jiedu nesikalbėjo, todėl nesuprato ir nekilo įtarimas, jog kaltinamasis buvo išgėręs. Kaltinamasis variavo ramiai, gražiai, tik privažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą, buvo daugiau automobilių ir ten sumėtė jų automobilį, tačiau ji pagalvojo, jog nuleido automobilio padangą. Todėl paklausė kaltinamojo, ar nuleido padangą, tačiau nebuvo, kur sustoti ir pasitikrinti, pravažiavo toliau ir juos sustabdė policijos pareigūnai. Kaltinamasis parodė posūkį, tvarkingai sustojo, o policijos pareigūnai iš karto pasakė, jog kaltinamasis yra neblaivus ir pradėjo tikrinti kaltinamojo neblaivumą. Jai nekilo mintis, kad kaltinamasis vairuoja būdamas neblaivus, kadangi nesijautė jokio kvapo, nesimatė nekoordinuotų judesių, automobilio greitis buvo saugus, kaltinamasis tvarkingai vairavo, jokio pavojaus ji nejautė. Jei būtų mačiusi, kad kaltinamasis yra neblaivus, nebūtų leidusi vairuoti ir nebūtų važiavusi su kaltinamuoju.

Šie liudytojų parodymai viso proceso metu iš esmės buvo vienodi, nuoseklūs bei tarpusavyje neprieštaringi, kadangi analogiškas aplinkybes jie nurodė ikiteisminio tyrimo metu, be to, pirminiai liudytojų parodymai, duoti iš karto po to, kai kaltinamojo automobilis buvo sustabdytas, užfiksuoti policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime (b. l. 39). Iš liudytojų R. M. ir G. M. duotų parodymų galima spręsti, kad nuo susitikimo su kaltinamuoju pradžios jie nematė, jog kaltinamasis jų akivaizdoje būtų vartojęs alkoholį, kas, teismo vertinimu, jiems sudarė realų pagrindą manyti, jog kaltinamasis yra blaivus, ir dėl to kaltinamajam, kurio liudytojai iki tol nepažinojo, leido vairuoti ką tik nupirktą automobilį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog abu liudytojai taip pat patvirtino, jog vykstant iš (duomenys neskelbtini) į Kauną, kaltinamasis kurį laiką buvo pradingęs ir kelyje jo nesimatė, kas sudaro prielaidą manyti, jog šiuo laikotarpiu kaltinamasis galėjo vartoti alkoholio juo labiau, kad policijos pareigūnams sustabdžius kaltinamojo vairuojamą automobilį, kaltinamojo apsvaigimo laipsnis didėjo, ką patvirtiną 2022 m. spalio 28 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys (b. l. 60). Teismas daro išvadą, jog kaltinamasis A. B. prie vairo sėdo ir tęsė kelionę tuoj po alkoholio vartojimo. Mažai tikėtina, kad liudytoja G. M., kuri persėdo į kaltinamojo vairuojamą automobilį, žinodama ar jausdama, jog kaltinamasis A. B. yra neblaivus, būtų leidusi jam vairuoti ką tik nupirktą automobilį ar sąmoningai priėmusi sprendimą sėsti į neblaivaus asmens vairuojamą automobilį, taip ignoruodama tokių savo ir kaltinamojo veiksmų pavojingumą bei galinčias kilti pasekmes tiek jos, tiek kitų asmenų sveikatai ar netgi gyvybei. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nesant duomenų, kurie patvirtintų, jog automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui R. M. buvo žinoma, jog minėtas automobilis bus naudojamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šią transporto priemonę nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. B. pagal įstatymą turi būti išieškoma automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės ,,Audi A4 2.0 TDI S tronic“, pasirinkti metai 2016 m., kaina Lietuvoje su PVM – 16 310 Eur (b. l. 38). Tačiau teismas pažymi, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, minėta informacija yra rekomendacinio pobūdžio, tai yra minėtoje duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Individualūs automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) požymiai ir techninės savybės pagal VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateikiamus duomenis nėra įvertinti. Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. B. šiuo metu nedirba, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus iš sutuoktinės gaunamų pajamų, visos 16 310 Eur sumos išieškojimas iš kaltinamojo nebūtų proporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai. Todėl iš kaltinamojo A. B. išieškotina mažesnė dalis transporto priemonės ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės – 30 procentų, t. y. 4 893 Eur.

Teismas taip pat pažymi, kad minėtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas jokiu būdu nereiškia neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Teismo įsitikinimu, šioje situacijoje visuomenės ir kaltinamojo interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti piniginė suma, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 29 d. pažyma Nr. APD-2022-13018 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. B. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 135,91 Eur išlaidų (b. l. 132–139). Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Atsižvelgiant į sąlyginai nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, pripažintinos proceso išlaidomis ir 135,91 Eur išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 78–81) bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82–85) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, saugomas UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Kaune, Technikos g. 18A, bei automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–36), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jo teisėtam savininkui R. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas su garso įrašu (b. l. 66), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti A. B. laiduotojos J. B. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti A. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 31 d.

- išieškoti konfiskuotino automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4 893 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus).

Konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. B. valstybės naudai 135,91 (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 91 ct), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Kaltinamajam A. B. išaiškinti, kad priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Kaune, Technikos g. 18A, bei automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–36), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jo teisėtam savininkui R. M..

Baudžiamojoje byloje esantį kompaktinį diską su garso įrašu (b. l. 66), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.