Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-09-10 · Administracinė byla Nr. A-442-925-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-10
Bylos Nr.
A-442-925-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
V. M., V.
Atsakovas
valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui
Kategorijos
  • 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A442 - 925/2009Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. sausio 11 d. sprendimą, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo 2007 m. gruodžio 21 d. prašymas dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. sausio 16 d. sprendimą, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo 2007 m. gruodžio 21 d. prašymas dėl pareiškėjo daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo nekilnojamojo turto registre; 3) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimą Nr.113, kuriuo buvo palikti galioti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. sausio 11 d. ir 2008 m. sausio 16 d. sprendimai; 4) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą pagal pareiškėjo 2007 m. gruodžio 21 d. prašymą įstatymo nustatyta tvarka įrašyti pareiškėjo nekilnojamųjų daiktų - poilsio namelio, plane žymimo indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, ir poilsio namelio, plane žymimo indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą; 5) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą pagal pareiškėjo 2007 m. gruodžio 21 d. prašymą įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti pareiškėjo daiktines teises į poilsio namelį, plane žymimą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, ir poilsio namelį, plane žymimą indeksu 2K1ž, unikalus pastato Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste.

Pareiškėjas nurodė, kad valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui 2007 m. gruodžio 21 d. jis pateikė prašymą įrašyti poilsio namelio (duomenys neskelbtini) ir poilsio namelio pamatų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjo daiktines teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Tačiau valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas šio pareiškėjo prašymo nepagrįstai nepatenkino, o valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nepagrįstai paliko galioti tokius valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimus. Pareiškėjas nurodė, kad jis minėtus nekilnojamuosius daiktus 2003 m. rugsėjo 5 d. ne varžytinėse parduodamo turto sutartimi ir jos pagrindu sudarytu ne varžytinėse parduoto turto perėmimo - perdavimo aktu nusipirko iš likviduojamos akcinės bendrovės „Krumpliaratis“. Su pardavėju pareiškėjas atsiskaitė ir tapo minėto turto teisėtu valdytoju bei faktiniu savininku. Norėdamas įregistruoti turtą savo vardu, pareiškėjas kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyjamosios senaties pagrindu. Palangos miesto apylinkės teismas 2004 m. spalio 18 d. sprendimu patenkino jo prašymą ir nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Su šiuo teismo sprendimu pareiškėjas kreipėsi į valstybės įmonės Registro centro Klaipėdos filialą dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo, tačiau atsakovas nepagrįstai pareikalavo pateikti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus.

Atsiliepimas

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad, išnagrinėjus pareiškėjo atsakovui pateiktus dokumentus, pareiškėjo prašymas dėl duomenų į nekilnojamojo turto kadastrą įrašymo ir daiktinių teisių įregistravimo nebuvo patenkintas, nes pagal tuos pačius dokumentus jau buvo priimti teritorinio registratoriaus 2005 m. liepos 21 d. sprendimas ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr.243 prašymo netenkinti. Atsakovas nurodė, kad ginčo statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai, nesuformuoti ir jų registravimui nekilnojamojo turto registre reikia pateikti jų suformavimą patvirtinančius dokumentus, o pareiškėjas tokių dokumentų nepateikė.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad ginčo poilsio namelis ir pamatai nekilnojamojo turto registre iki ginčo teisinių santykių atsiradimo įregistruoti nebuvo. Tokiu būdu byloje yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių įregistravimo į nekilnojamąjį daiktą, kuris Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme atitinka naujai suformuoto nekilnojamojo daikto sąvoką. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis nustato, kad statinys, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir Statybos įstatymo 24 straipsnį, siekiant statinių, kaip nekilnojamųjų daiktų, duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti pateiktas sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą (statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Pareiškėjas atsakovui nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka priimto viešojo administravimo subjekto sprendimo suformuoti nekilnojamąjį daiktą, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas patvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių įgijimo į statinius faktą, tačiau šiuo teismo sprendimu nėra nuspręsta statinį pripažinti tinkamu naudoti ar įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo pateikti statinio statybinės - ekonominės ekspertizės dokumentai nelaikytini dokumentais, atitinkančiais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatytą viešojo administravimo subjekto sprendimą suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Teismas nurodė, kad ginčijamame 2008 m. sausio 11 d. sprendime atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą, tiesiogiai nenurodė nė vieno iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje numatytų atsisakymo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą pagrindų, tačiau iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atitinkamas teisinis pagrindimas yra nurodytas teritorinio registratoriaus 2005 m. liepos 21 d. sprendime bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendime, į kuriuos ginčijamame atsakovo sprendime padaryta nuoroda. Todėl laikytina, jog ginčijamame atsakovo 2008 m. sausio 11 d. sprendime yra nurodytas faktinis bei teisinis sprendimo priėmimo pagrindas. Teismas nurodė, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnį, 13 straipsnio 1 dalį, būtina sąlyga įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį nekilnojamojo turto registre yra šio daikto suformavimas kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi šiuo atveju yra priimtas atsakovo (teritorinio registratoriaus) 2008 m. sausio 11 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, ir šis atsakovo sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl negali būti panaikinamas atsakovo (teritorinio registratoriaus) 2008 m. sausio 16 d. sprendimas dėl atsisakymo įregistruoti daiktines teises. Teismas nurodė, kad, konstatavus ginčijamų atsakovo (teritorinio registratoriaus) sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, netenkintini pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą įrašyti nekilnojamųjų daiktų duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos. Pripažinus, jog teritorinio registratoriaus 2008 m. sausio 11 d. sprendimas ir 2008 m. sausio 16 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, taip pat atmestinas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimą Nr.113. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas bylos proceso metu pareiškė prašymą perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas, nes pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė teritorinio registratoriaus sprendimai ir dėl to ginčas turi būti nagrinėjamas pagal teritorinio registratoriaus buveinę, t. y. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. sausio 11 d. sprendimą ir administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. sausio 11 d. sprendimą nutraukti nesant ginčo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo statiniai buvo pastatyti 1968 metais, jų statybos metu Statybos įstatymo nuostatos negaliojo, todėl jos negali būti taikomos vertinant ginčo statinių statybos teisėtumo faktą. Formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus statinius, kuriems statyti ar kitaip pertvarkyti nebuvo išduoti statybos leidimai ar tie statiniai pastatyti tada, kai šių reikalavimų nebuvo, arba statybos leidimai pagal įstatymus nebūtini, statinių savininkai nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi pateikti tik nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, o pareiškėjas nagrinėjamu atveju tokius dokumentus pateikė. Be to, ginčo statinius anksčiau eksploatavo valstybinė įmonė, todėl jų savininkas buvo valstybė ir turi būti preziumuojama, kad ginčo statiniai pirminio jų savininko (valstybės) buvo pastatyti ir valdomi teisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr.A(5)-571-03 ir Nr.A(8)-746-05). Pareiškėjas nurodo, kad pastatų, pastatytų ir įsigytų iki Statybos įstatymo įsigaliojimo, suformavimo teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal kitus reikšmingus dokumentus, apie kurių pakankamumą sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr.278 yra patvirtinta senų statinių, esančių kaimo vietovėse, registracijos tvarka. Pagal analogiją šis Vyriausybės nutarimas turi būti taikomas ir pareiškėjo atvejui, registruojant jo mieste turimus ginčo statinius. Be to, ginčo statinių pastatymo metu (1968 metais) sklypas, kuriame yra šie statiniai, nebuvo miesto teritorijoje, todėl yra ir tiesioginis pagrindas taikyti pareiškėjo atvejui minėtą Vyriausybės nutarimą. Tuo tarpu šio Vyriausybės nutarimo 3, 5.5, 6.3 punktų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas atsakovui pateikė registracijai pakankamus dokumentus. Pareiškėjas nurodo, kad kai AB „Krumpliaratis“ 1993 metais privatizacijos proceso metu įsigijo ginčo statinius, galiojo Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimas Nr.297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“, kurio 8 ir 8.12 punktuose buvo nustatyta, jog privatizacijos dokumentai yra pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į pastatus, statinius, butus. Todėl pareiškėjas, jau po privatizacijos įgijęs nuosavybės teisę į ginčo statinius, nuo jų perdavimo momento turėjo teisę įregistruoti daiktines teises į juos. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo statinių, kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų, suformavimo faktą patvirtina ir tai, kad valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas yra sudaręs nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, yra suteikęs nekilnojamojo turto registro numerį, inventorinį numerį, statinių unikalius numerius ir indeksus, o Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. birželio 8 d. įsakymu Nr.(4.1)-A1-485 yra suteikęs ginčo statiniams adresą. Be to, registratorius nustatė statinių kadastro duomenis, vertę, nusidėvėjimo procentą, koordinates. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju akivaizdu, jog ginčo statinių kadastro duomenys jau iki pareiškėjo 2007 m. gruodžio 21 d. prašymo atsakovui padavimo buvo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Todėl administracinės bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą įrašyti ginčo statinių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą nutrauktina. Pareiškėjas nurodo, kad jo pateiktų dokumentų pagrindu ginčo statiniai turi būti įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų pateikimas šiuo atveju nėra būtinas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad šioje byloje yra skundžiamas ir jam teisines pasekmes sukėlęs centrinio registratoriaus sprendimas, todėl ši byla yra teisminga ne Klaipėdos, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui skundė tiek teritorinio, tiek centrinio registratoriaus sprendimus. Sprendžiant bylų dėl teritorinių registratorių ir centrinio registratoriaus priimtų sprendimų priskyrimo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, jog skundo, paduodamo teismui, dalykas yra sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS11-337/2006).

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2008 m. sausio 11 d. ir 2008 m. sausio 16 d. sprendimais atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamųjų daiktų: poilsio namelio ir pamatų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastro duomenis bei įregistruoti nuosavybės teises į juos. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr.113 minėtus teritorinio registratoriaus priimtus sprendimus paliko galioti. (b. l. 15 – 16).

Taigi šiuo atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne centrinio registratoriaus sprendimas, o teritorinio registratoriaus sprendimai, todėl ginčas priskirtinas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ( Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 str. 1 d., 35 str.).

Teisės aktuose, reguliuojančiuose nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų įrašymo į nekilnojamo turto kadastrą bei nekilnojamųjų daiktų ir teisių į juos registravimo procedūras, nėra reglamentuota sprendimo, kuriuo teritorinis registratorius atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamųjų daiktų kadastrą ar atsisako įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį nekilnojamojo turto registre, turinys. Todėl tokio sprendimo turinys turėtų atitikti individualaus administracinio akto reikalavimus, numatytus Vietojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t.y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A17-174/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A5-990/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A5-964/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-798/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo ginčijami teritorinio registratoriaus sprendimai visiškai nemotyvuoti (juose nenurodyti objektyvūs duomenys (faktai), o 2008 m. sausio 11 d. sprendime nėra nurodytos ir teisės aktų normos, t.y. sprendimai neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Iš šių sprendimų yra aišku tik tai, kad atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto ir teisių į jį įregistravimo, tačiau nėra nurodyta kokiais nustatytais objektyviais duomenimis ir kokių teisės aktų konkrečiomis normomis remtasi priimant šiuos sprendimus.

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas kaip faktinį bei teisinį minėtų sprendimų priėmimo pagrindą nurodė ankstesnius sprendimus (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2005 m. liepos 21 d. sprendimą ir VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimą), kurie buvo priimti pagal ankstesnius pareiškėjo prašymus dėl nekilnojamųjų daiktų duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamųjų daiktų bei daiktinių teisių į juos įregistravimo nekilnojamojo turto registre (b.l. 35, 36, 72, 79). Tačiau šiuo atveju administracinio akto priėmimo motyvai, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis turėjo būti nurodyti pačiuose ginčijamuose teritorinio registratoriaus sprendimuose, nes pareiškėjo prašymas, dėl kurio buvo priimti ginčijami sprendimai, yra pagrįstas naujais dokumentais, kurie nebuvo pateikti kartu su prašymu dėl kurio buvo priimti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2005 m. liepos 21 d. ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimai. Todėl ginčijamuose individualiuose aktuose esanti nuoroda į ankstesnius registratorių sprendimus, atsižvelgiant į šios bylos kontekstą, negali būti vertinama kaip ginčijamų individualių aktų motyvacija.

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino tokio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų nesilaikymo esminiu pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimu.

Kadangi atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas priimdamas skundžiamus sprendimus pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šie sprendimai naikintini (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr.113 palikdama galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. sausio 11 d. ir 2008 m. sausio 16 d. sprendimus neatsižvelgė į minėtus jų priėmimo procedūros pažeidimus, todėl šis sprendimas irgi naikintinas.

Pareiškėjas skundu taip pat prašė teismą įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įrašyti nekilnojamųjų daiktų duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nekilnojamuosius daiktus bei jo nuosavybės teisę į šiuos daiktus nekilnojamojo turto registre. Tačiau tokie reikalavimai negali būti tenkinami, net ir panaikinus skundžiamus administracinius aktus.

Visų pirma, tokių reikalavimų patenkinimas iš esmės reikštų, kad administracinis teismas priimtų sprendimą, kurį pagal teisės aktų reikalavimus yra kompetentingas priimti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas. Tuo būtų pažeistas konstitucinis valdžių padalijimo principas. Be to, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis (ABTĮ 92 straipsnis). Todėl skundžiamų administracinių sprendimų panaikinimas reiškia, jog atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas privalės pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą pakeisti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjo reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo, panaikinti ir šiuos reikalavimus tenkinti.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. sausio 11 d. sprendimą, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo 2007 m. gruodžio 21 d. prašymas dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. sausio 16 d. sprendimą, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo 2007 m. gruodžio 21 d. prašymas dėl pareiškėjo daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo nekilnojamojo turto registre.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. kovo 6 d. sprendimą Nr.113.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė