- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-71-198/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03363-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Kreditorius
- D. M.
- Skolininkas
- A. V. T.
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko (atsakovo) A. V. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4253-488/2011 pagal kreditorės D. M. pareiškimą skolininkui A. V. T. dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas (atsakovas) A. V. T. pateikė procesinį dokumentą (priešieškinį), kuriuo prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4253-488/2011 ir kreditorės D. M. prašymą atmesti bei sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 proc., bei atmesti D. M. prašymą dėl 5 proc. priteisimo (b. l. 92-97).
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo (atsakovo) procesinį dokumentą (priešieškinį) ir grąžino jį pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo procesinį dokumentą pavadino priešieškiniu, tačiau jo pavadinimas neatitinka dokumento turinyje išdėstytos esmės. Pareiškėjas pageidautų, kad dar kartą butų persvarstyta jau priimta apeliacinio teismo nutartis, ir šį prašymą pateikia pirmosios instancijos teismui. Todėl, įvertinęs procesinio dokumento esmę, jo priešieškiniu teismas nelaikė (CPK 143 str.). Pažymėjo, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Atskiruoju skundu atsakovas A. V. T. prašo apylinkės teismo 2011-12-02 nutartį panaikinti. Nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes: priešieškinys yra parašytas 2011-11-10, todėl niekaip negalėtų būti skundžiama 2011-11-17 nutartis; priešieškinys išsiųstas 2011-11-16 registruotu paštu, todėl apeliantas niekaip negalėjo žinoti, ką nuspręs teismas 2011-11-17; teismas jo atskirąjį skundą patenkino 65 proc., todėl 2011-11-17 nutarties net negalvojo skųsti; priešieškinyje prašė sumažinti delspinigius. Teigia, jog nei pinigų, nei advokato neturi, juristų kalbos nesupranta.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė D. M. prašo skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkas vengia sąžiningai atsiskaityti, rašo teisiškai nepagrįstus skundus ir vilkina proceso baigtį.
Atskirasis skundas netekintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-02 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2011-09-01 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta priverstinai išieškoti iš skolininko A. V. T. kreditorei D. M. 12 240 Lt paskolos, 6 646,32 Lt delspinigių, 137 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 5 proc. procesinių palūkanų bei priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausantį A. V. T. (b. l. 57-58). A. V. T. šią nutartį apskundė atskiruoju skundu (b. l. 64-66). 2011-11-17 Panevėžio apygardos teismas minėtą nutartį pakeitė ir nurodė, kad iš skolininko A. V. T. priverstinai išieškoma 6 646,32 Lt skolos, 137 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos (2011-08-30) iki visiško skolos išieškojimo (b. l. 86-87). Ši nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos – 2011-11-17 (CPK 331 str. 6 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. V. T. pateiktas „Priešieškinys“ neatitinka dokumento turinyje išdėstytos esmės. Kadangi pateiktas „Priešieškinys“ neatitiko CPK 143 str. 2 d. numatytų reikalavimų, teismas pagrįstai atsisakė jį priimti (CPK 143 str. 4 d.). Iš byloje esančio „Priešieškinio“ turinio matyti, jog iš esmės šiuo savo procesiniu dokumentu apeliantas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-01 nutartį. Tačiau, kaip minėta, Panevėžio apygardos teismas 2011-11-17 nutartimi jau išsprendė klausimą dėl skolininko A. V. T. atskirojo skundo, pakeisdamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-01 nutartį. Nutartis yra įsiteisėjusi. Pagal CPK 315 str. 2 d. 3 p., apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
Pažymėtina, jog apeliantas, atskirajame skunde teigdamas, jog nei advokato, nei pinigų neturi, turi teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuri teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (CPK 99 str. 1 d.). Būtent valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog kiti atskirojo skundo argumentai byloje teisinės reikšmės neturi. Pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas pareiškėjo (atsakovo) A. V. T. procesinio dokumento (priešieškinio) ir jį grąžindamas pareiškėjui, teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šio klausimo išsprendimui. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.