Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui R. L., trečiasis asmuo M. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme priimtas ieškovės R. L. ieškinys, kuriuo ji prašo iškeldinti atsakovą R. L. iš ieškovei R. L. priklausančių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, namo plane pažymėtų indeksais 1-1, 1-2 ir 1-3 bei iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, 2012 m. spalio 18 d. Susitarime dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini)ir jo priede – 2009 m. birželio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemėtvarkos darbai“ parengtame šio sklypo plane - pažymėtos raide B, su visa manta, nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovui be pateisinamų priežasčių nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Teismo procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui M. P. įteikti 2018 m. liepos 26 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Per nustatytą 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo procesiniai dokumentai atsakovui R. L. įteikti 2018 m. liepos 26 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (CPK 142 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: 2003 m. birželio 16 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, patvirtinto Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. P., valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro išrašų, namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų plano, valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, asmens dokumento kopijos, registruotos siuntos siuntimo ir įteikimo patvirtinimo, pranešimo kopija, statinių išdėstymo plano, 2012 m. spalio 18 d. Susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, 2018 m. kovo 22 d. sutartimi dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini)nuomos, vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, kad jis išsikėlė iš ieškovei priklausančio turto, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovė yra savininkė ir ar egzistuoja neteisėtas jos nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad šalis sieja sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios (CPK 422 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso turtas: nuo 2006 m. lapkričio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso 465/716 dalys 0,7160 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2003 m. birželio 16 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu priklauso 65/100 dalys pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei atitinkamos dalys kiemo statinių (tvoros, šaligatvio). Ieškovė kito nekilnojamojo turto neturi. Likusi šio turto dalis priklauso trečiajam asmeniui M. P., su kuria ieškovė 2012 m. spalio 18 d. notarine tvarka yra sudariusi Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini). Jame numatyta, kad ieškovė atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B, bei pastato - gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis 1-1/16,0 kv.m., 1-2/16,79 kv.m. ir 1-3/10,90 kv.m. Likusia sklypo dalimi ir pastato - gyvenamojo namo dalimi naudojasi trečiasis asmuo M. P..

Kita aplinkybė, kurią turi įrodyti ieškovė, yra tai, kad atsakovas pažeidžia jos teises. Atsakovas yra ieškovės pilnametis sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini). Jis atsikraustė į ieškovei priklausantį turtą gyventi 2017 m. rudenį, nuolat girtauja, gyvenamosiose patalpose lankosi pašaliniai asmenys. Ieškovė atsakovo prašė išsikraustyti. Suteikė 14 dienų terminą, kurio metu nuomavosi gyvenamąjį plotą. 2018 m. kovo 22 d. ieškovė išsinuomavo atskirą butą. 2018 m. liepos 11 d. pranešimu ieškovė pranešė atsakovui, kad reikalauja ne vėliau kaip per 3 mėnesius išsikraustyti iš jai priklausančio turto su visa manta, taip pat ne vėliau kaip per 7 dienas pranešti, kada išsikraustys. Minėtas pranešimas registruotu laišku atsakovui įteiktas 2018 m. liepos 13 d. Tą pačią dieną atsakovas atsiuntė ieškovei SMS pranešimą, iš kurio aišku, kad jis išsikraustyti neketina. Tokiu būdu atsakovas, po reikalavimo išsikelti, neišsikėlė, ir toliau naudojasi ieškovės turtu. Teismas sprendžia, kad atsakovas be ieškovės sutikimo (leidimo) gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame turte, dėl ko ieškovė negali nei gyventi, nei naudotis jai priklausančia nuosavybe, t. y. negali realizuoti teisės savo nuožiūra valdyti ir naudoti turtą, realizuoti faktinio turto valdymo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu Kaune, Vaidoto g. 165, atsakovas naudojasi be teisinio pagrindo, tuo pažeisdamas ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, atsakovas iškeldintinas iš nekilnojamojo turto, esančio Kaune, Vaidoto g. 165, ir priklausančio ieškovei R. L. (CK 4.98 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įstatyme nustatytu terminu nepateikė prašymo priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 2,78 Eur. Ši suma, tenkanti atsakovui, yra mažesnė nei minimali (3 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš atsakovo nepriteistina (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą R. L., gimusį (duomenys neskelbtini)., su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančių gyvenamojo namo 1A1p, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų, namo plane pažymėtų indeksais 1-1/16,0 kv. m., 1-2/16,79 kv. m. ir 1-3/10,90 kv. m., bei iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, 2012 m. spalio 18 d. susitarime dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini)ir jo priede – 2009 m. birželio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės „Žemėtvarkos darbai“ parengtame šio sklypo plane - pažymėtos raide B (376 kv. m ploto), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.