Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-04-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1807-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-29
Bylos Nr.
A18.-1807-369/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01245-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-1807-369/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01245-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 19.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį ir 507 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2019 m. vasario 11 d., apie 15.32 val., Vilniuje, Gedimino pr. 53, automobiliu „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sustojo ir automobilį paliko stovėti kelio ženklo Nr. 332 galiojimo ribose ant dviračių tako ir arčiau nei penki metrai iki pėsčiųjų perėjos, padarydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą, ir kliudė įstatymų įgaliotiems savivaldos pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas, t. y. savivaldybės vykdomosios institucijos pareigūnams reikalaujant atsisakė pateikti dokumentus ir prisistatyti administracinio nusižengimo protokolo surašymui pažeidimo vietoje. Taip A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. K. 2019 m. vasario 11 d., apie 15.45 val., Vilniuje, A. Goštauto g., sėdėdamas automobilyje „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepadoriu žodžiu „velnias“ įžeidinėjo įstatymų įgaliotą savivaldos pareigūną (valstybės tarnautoją). Taip A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis vairuojamą automobilį „Toyota Corola“ pastatė draudžiamoje vietoje – sustojo ant šaligatvio, nes jam reikėjo nueiti į parduotuvę „Iki“. Pastatęs automobilį įjungė avarinį šviesos signalą. Parduotuvėje užtruko vieną-dvi minutes. Grįžus jau stovėjo viešosios tvarkos pareigūnai, atvykę automobiliu. Pareigūnai atėjo prie jo ir pasakė, jog pažeidė KET, prašė pateikti dokumentus. Jis nepatikėjo, kad pareigūnai jam gali ką nors išrašyti, paklausė, ar jie turi tokią teisę. Pareigūnai pasakė, kad turi. Jis manė, kad pareigūnai neturi teisės prašyti dokumentų ir išrašyti, todėl dokumentų nepateikė ir įsėdo į automobilį. Pareigūnai irgi įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti jam iš paskos. Truputį pavažiavęs užsuko už šviesoforo, paskambino policijai, kur pasakė, jog pareigūnai gali jo prašyti dokumentų ir išrašyti. Pareigūnai priėjo, jis atidarė langą, pareigūnas jam sakė „va, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už tai, kad man neparodei, neprisistatei“. Jis sakė „ko tu čia mane kaip velnias bauduoji?“. Pareigūnas sakė „o, dar įžeidimas“. Jis sakė „koks čia įžeidimas? Aš čia tik minutę-dvi užtrukau“. Tuomet jis pareigūnui parodė visus dokumentus – vairuotojo pažymėjimą, automobilio dokumentus. Jis sėdėjo automobilyje. Jis pareigūnui sakė „velnias“, „kodėl tu čia mane kaip velnias bauduoji?“. „Asilas“ pareigūnui nesakė. Jam surašė tris administracinio nusižengimo protokolus, pralaikė apie valandą laiko. Jis prarado kurjerio darbą. Paskui pasakė, kad jam 17.00 val. reikia iš darželio paimti vaiką. Pareigūnas leido, sakė „važiuok, imk numerį, paskambink, grįši įteiksiu protokolus ir teises“. Neatsimena, ar pradžioje jie reikalavo dokumentų, gal ir reikalavo, nes viskas vyko greitai. Pripažįsta, kad dokumentų iš karto neparodė. Tuo tarpu kaltės dėl valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimo nepripažįsta ir prašo bylą nutraukti.

Liudytojas K. A. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykį atsimena. Jis dirba Saugaus miesto departamente šešerius-septynerius metus. Jie pastebėjo automobilį „Toyota“, pastatytą prieš perėją ant dviračių tako. Jis vairavo automobilį, sustojo už perėjos. Išlipo, pradėjo fiksuoti automobilį ir rašyti raudoną lapelį, o jo kolega T. Š. sėdėjo jų automobilyje. Tuomet išbėgo A. K. ir šaukė „aš čia vairuotojas, patrauksiu automobilį“. Norint vietoje surašyti administracinio nusižengimo protokolą, būnant prie automobilio „Toyota“ jis A. K. paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. A. K. numojo į jį ranka, sakė „aš nieko tau nepateiksiu, nežinau kas tu toks“, sėdo į automobilį ir nuvažiavo, t. y. atsisakė pateikti dokumentus. Jis buvo su uniforma, netoli stovėjo jų tarnybinis automobilis. Jis nubėgo, įsėdo į automobilį, pradėjo važiuoti iš paskos ir T. Š. liepė paskambinti į policiją, bet vairuotojas pats sustojo prie Seimo, Goštauto g., nuo tos vietos nuvažiavo gal 200-300 m. Jie privažiavo jam iš galo. Jis išlipo iš automobilio, sakė dar kartelį „prašau pateikti jūsų vairuotojo pažymėjimą, dokumentus“. Jis vienas išlipo, o kolega atšaukė policiją ir vėliau po kelių sekundžių priėjo. Automobilio „Toyota“ vairuotojas sėdėjo už vairo, automobilio langas buvo atidarytas. Jis vairuotojo paprašė dokumentų, vairuotojas spyriojosi, pradėjo jį vadinti asilu, velniu, nenorėjo pateikti dokumentų. Jis dar kartą pasakė kolegai, jog kviestų policiją. Tuomet vairuotojas sakė „gerai, pateiksiu, nebijau policijos“. Vėliau vairuotojas pateikė dokumentą, neprisimena, kokį, reikėtų pažiūrėti protokole. Tuomet jis pradėjo pildyti protokolą už KET pažeidimą. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir priėjęs prie automobilio lango vėl jį iškoliojo necenzūriniais žodžiais, sakė „aš turiu vaiką paimti, o tu čia mane laikai“. Žodžiai „asilas“ ir „velnias“ buvo adresuoti jam ir jį, kaip pareigūną, įžeidė. A. K. jo atsiprašė, atrodo, tai parašė tarnybiniame pranešime. Kitas žodis – „asilas“ buvo pasakytas, kai jis jau buvo automobilyje ir rašė protokolą, tuomet A. K. jį išvadino ir paklausė, ar gali paimti vaiką, jis leido.

Liudytojas T. Š. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad bendrauti su A. K. jam teko tik tuomet, kai buvo įvykis. 2019 m. vasario 11 d. jie pastebėjo, kad automobilis pastatytas pažeidžiant KET. Automobilis stovėjo prieš Seimo rūmus, Gedimino pr. Automobilio modelio neatsimena, „Toyota“, kaip nurodyta protokole. Ten yra ženklas Nr. 332 – „sustoti draudžiama“. Kolega K. A. išėjo užfiksuoti KET pažeidimą padariusio automobilio, nes vairuotojo nebuvo. Jis liko tarnybiniame automobilyje, kuris buvo pastatytas priekyje. Jis to įvykio nematė, kolegos ir A. K. pokalbio negirdėjo. Kolega atėjo, sakė, kad vairuotojas nepateikė dokumentų, išvažiuoja, liepė jam skambinti į policiją, kad sustabdyti automobilį, jis tai ir padarė. Automobilis važiavo, o jie sekė iš paskos. Paskui sustojo. Jie pasuko, atrodo, į Goštauto g., iš Gedimino pr. į dešinę. Sustojus prie vairuotojo ėjo kolega, jis nėjo, buvo automobilyje. Antrą kartą iš pokalbio mažai ką girdėjo. Daug tokių vairuotojų nebūna, kartais pasitaiko. Antrą kartą girdėjo, kad vairuotojas nenorėjo pateikti dokumentų, tuomet jis antrą kartą skambino policijai, kolega sakė, kad jį išvadino velniu, bet jis negirdėjo. Prie vairuotojo jis nebuvo priėjęs. Jis neatsimena, ar antrą kartą abu su kolega buvo priėję. Gal ir abu buvo priėję. Neatsimena gerai, kaip ten buvo. Galų gale vairuotojas pateikė dokumentus, jis atšaukė policiją, tik, pamena, vairuotojas sakė, kad neturi laiko, kol protokolai bus surašyti, paprašė, kad leidimo paimti vaiką. Tokių žodžių kaip „asilas“, „velnias“ jis konkrečiai negirdėjo, girdėjo, kad buvo ginčas. Pagrinde iš kolegos girdėjo apie tuos žodžius, konkrečiai jis negirdėjo. Jis ir kolega darė įrašus. Jis prašė pateikti dokumentus. Vieną kartą kolega prašė, antrą kartą abu prašė. Vairuotojas kažką sakė, kodėl nenori duoti dokumentų, bet neprisimena ką. Šiose pareigose dirba septynerius metus. Sprendimą, kad reikia rašyti protokolus, priėmė kolega. Kadangi kontaktą turėjo kolega, todėl kolega nusprendė rašyti protokolus.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto K. A. 2019 m. vasario 11 d. administracinio nusižengimo protokolų Nr. SAVAD-13-ANR_P-6705-2019 ir SAVAD-13-ANR_P-6706-2019 matyti, kad juose nurodyta, be kita ko, A. K. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys, nusižengimų faktų liudininkas T. Š. (b. l. 2, 11).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto K. A. rašto su fotonuotraukomis matyti, kad 2019 m. vasario 11 d., apie 15.32 val., Vilniuje, Gedimino pr. 53, užfiksuotas automobilis „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktas stovėti kelio ženklo Nr. 322 galiojimo ribose ant dviračių tako ir arčiau nei penki metrai iki pėsčiųjų perėjos. Pateiktos tai atspindinčios fotonuotraukos. Taip pat 2019 m. vasario 11 d., apie 15.45 val. Vilniuje, A. Goštauto g., automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas pats sustojo dar kartą pažeisdamas KET. Pateikta tai atspindinti fotonuotrauka (b. l. 3, 12).

Iš schemos matyti žemėlapyje pažymėta įvykio vieta (b. l. 4, 13).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto K. A. 2019 m. vasario 11 d. tarnybinio pranešimo „Dėl KET pažeidimo“ matyti, kad 2019 m. vasario 11 d. jis patruliavo Vilniuje kartu su vyriausiuoju specialistu T. Š.. Apie 15.32 val. Vilniuje, Gedimino pr. 53, jie pastebėjo automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytą pažeidžiant KET. Jis sustojo (automobilyje įjungė avarinę šviesos signalizaciją ir oranžinius švyturėlius) ir išlipo užfiksuoti automobilio, kuriuo padarytas KET pažeidimas. Padarė nuotrauką ir pradėjo pildyti informacinį raudoną lapelį (pranešimas apie nustatytą administracinį nusižengimą Nr. 57997), kad palikti automobilio vairuotojui už valytuvo. Bet iš parduotuvės išbėgo vairuotojas (kaip pats paaiškino, turėjo nedaug centų, todėl sustojo prie parduotuvės „Iki“, esančios Vilniuje, Gedimino pr. 64, nusipirkti vandens), kuris rėkė, kad patrauks automobilį. Priėjus vairuotojui prie automobilio jis prisistatė ir paprašė pateikti asmenybę patvirtinantį dokumentą, kad galėtų surašyti administracinio nusižengimo protokolą vietoje. Bet asmuo pasakė, kad nieko nepateiks, nes jis neturi teisės jo prašyti, įsėdo į automobilį ir išvažiavo (vėliau, apie 19.15 val., A. K. paaiškino, kad galvojo, jog jis yra pėsčiasis patrulis be automobilio ir sugebės pasprukti negavęs baudos). Jis įsėdo į automobilį ir važiavo jam iš paskos, o kolega T. Š. skambino į policiją, kad policijos ekipažas sustabdytų minėtu automobiliu pasišalinusį asmenį, bet vairuotojas užsuko į A. Goštauto gatvę ir sustojo. Dar kartą priėjus prie vairuotojo, vairuotojas pradėjo jį vadinti asilu, velniu (buvo daromas garso įrašas), dokumentus pateikė tik išgirdęs, kad jis dar kartą kolegos paprašė iškviesti policijos ekipažą. Paaiškėjo, jog automobilį vairavo ir KET pažeidimą padarė A. K., kurį jis įspėjo, kad bus rašomi dar keli protokolai už tai, kad nepateikė dokumentų ir už valstybės tarnautojo įžeidinėjimą. Rašant pirmąjį administracinio nusižengimo protokolą dėl KET pažeidimo, A. K. priėjo prie jų automobilio, kuriame jis rašė protokolą ir vėl jį išvadino asilu, velniu, naudodamas ir kitus necenzūrinius keiksmažodžius, tokius kaip „b...“, ir dar paaiškino, kad labai skuba paimti vaiko ir, ar galėtų vėliau atvažiuoti pasiimti administracinio nusižengimo protokolų. Jie sutarė, kad A. K. atvažiuos 19.00 val. į Vilniaus miesto savivaldybę protokolų surašymui. Atvykęs A. K. jo atsiprašė, jog elgėsi blogai, pasikarščiavo ir galvojo, kad išvengs atsakomybės, bet sutinka tik su KET pažeidimu, o su kitais pažeidimais nesutinka, nors jis A. K. ir informavo, kad buvo padarytas garso įrašas, o nesumokėjus nurodymo reikės atvykti į teismą. A. K. buvo surašyti trys administracinio nusižengimo protokolai (b. l. 5, 14).

Iš kompaktinio disko matyti, kad jame yra garso įrašas, pavadinimu „taksi (duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė sudaro 3.16 min., kuriame užfiksuotas K. A., T. Š. ir A. K. pokalbis:

A. K.: ... aš nebėgu, kur aš sustojau?

K. A.: Sveiki dar kartelį, K. A., prašom pateikti vairuotojo pažymėjimą, jūs padaręs esat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, va mano asmens tapatybės dokumentas, valstybės tarnautojo pažymėjimas.

A. K.: Nu ir ką, aš neturi, aš negaliu parodyt, už ką, už ką?

K. A.: Už Kelių eismo taisyklių...

A. K.: Tu esi viešosios tvarkos...

K. A.: Taip... Todėl aš...

A. K.: Nu... Bet ne kelių eismo pažeidėjų...

K. A.: Todėl esu įgaliotas surašyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jeigu jūs man nepateikiat dokumentų...

A. K.: O tai, jei aš buvau sustojęs ant avarinės prieš perėją?

K. A.: Taip, prieš perėją, kas yra draudžiama, penki metrai iki perėjos negalima...

A. K.: Penki metrai...

K. A.: Taip, prašom pateikti dokumentėlį, jeigu nepateikiat, bus surašytas papildomas protokolas, 505 straipsnis.

A. K.: Ką tu mane filmuoji dar čia. Ką tu mane filmuoji, aš turiu...

K. A.: 505 straipsnis, bus surašytas protokolas už dokumento nepateikimą.

T. Š.: Jūs privalot patiekti dokumentą pareigūnui...

A. K.: Tai gerai, tai tegul jis mane, kam jis mane filmuoja dar?

K. A.: Dėl to, kad jūs man nepateikėt. Už tai, kad galėčiau papildomai surašyt dar vieną protokolą.

A. K.: Aš tau ir nepateiksiu, kol tu nenuimsi šito...

T. Š.: Jūs pažeidėt...

K. A.: Iškviesk policiją, man reik policijos, aš jam du protokolus surašysiu vietoj.

T. Š.: Ne, nu tai pateikit ir viskas...

A. K.: Tai gerai...

K. A.: Ne ne, ne ne ne...

T. Š.: Nekviesim policijos, nes kitaip reikės...

A. K.: Tai kvieskit, tai ką, galvojat aš bijau policiją ir ką aš tą policiją... Velnias tu, tu esi toks velnias, aš tau sakau...

K. A.: O, įžeidinėjimas pareigūno.

A. K.: O kas tu, koks čia įžeidinėjimas...

K. A.: Valstybės tarnautojo įžeidinėjimas...

A. K.: Tai tu velnias.

K. A.: Dar vienas straipsnis bus...

A. K.: Tai tu čia velnias.

K. A.: Taip, dar vienas...

A. K.: Koks čia įžeidinėjimas?

K. A.: Prie Seimo.

A. K.: Jeigu tu velnias, eik tu gaudyt šiaip kurie nusikalsta daro.

K. A.: Aš neįpareigotas jų gaudyti.

A. K.: Ką tu filmuoji mane, aš nesuprantu.

K. A.: Ką, negaliu?

A. K.: Negali.

K. A.: Pateiksit dokumentėlį ar ne?

A. K.: Jei tu nefilmuosi mane, aš tau pateiksiu.

K. A.: Ką filmuoju?

A. K.: Vo ir parodyk, ir pateiksiu gal, pateik...

K. A.: Jūs kažkaip nelabai adekvačiai bendraujat...

A. K.: Kaip tai, tu pasižiūrėk kaip tu darai neadekvačiai...

K. A.: Sakai, filmuojat.

A. K.: Sustojau atsigert, kur ten atsistot, nu, kur atsistot?

K. A.: O būtent šitoj parduotuvėj reikėjo? Nėra kitų?

A. K.: Nu, o kur, nu blyn... Noriu atsigert, nu, mane džiovina, buvau ofise, iškvietė į ofisą... O kur man sustot, tai tu žmogus...

K. A.: Ten, jeigu nėra vietos, tai nebūtina ten sustot, degalinėj galima sustot, belenkur galima sustot ten, kur nedraudžia Kelių eismo taisyklės. Šiuo atveju draudžia ir prašom pateikt dokumentėlius.

A. K.: Ką dar?

K. A.: Dokumentą.

A. K.: Kokį, tai sakyk?

K. A.: Už Kelių eismo taisykles bus rašomas protokolas...

A. K.: Gerai, rašyk, rašyk, tai kokį dokumentą tau?

K. A.: Asmens tapatybės, vairuotojo pažymėjimą, kažkokį asmens tapatybę patvirtinantį...

A. K.: Tu kažkoks, aš nežinau, tu keistas kažkoks, man tu, atvėčiaju, toks keistas, nežinau, iš kur tu iš vis atsiradai?

K. A.: Gerai, supratau, pateikit dokumentėlį, suprasit tuoj. Man tik vairuotojo pažymėjimą, man kitų dokumentų nereikia, netikrinsiu. Gerai, dėkui, A.

T. Š.: Palauk, atšaukt tą?

K. A.: Jo, atšauk, atšauk.

T. Š.: Atšaukt (b. l. 6, 15).

Motyvuojamoji dalis

A. K. administracinių nusižengimų kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Tuo tarpu ANK 507 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. kaltė 2019 m. vasario 11 d., apie 15.32 val., Vilniuje, Gedimino pr. 53, savivaldybės vykdomosios institucijos pareigūnams reikalaujant atsisakius pateikti dokumentus ir prisistatyti administracinio nusižengimo protokolo surašymui pažeidimo vietoje, t. y. padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, taip pat 2019 m. vasario 11 d., apie 15.45 val., Vilniuje, A. Goštauto g., sėdint automobilyje „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepadoriu žodžiu „velnias“ įžeidinėjus įstatymų įgaliotą savivaldos pareigūną (valstybės tarnautoją), t. y. padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Dėl kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ir atlikti pavestas pareigas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis pastatė automobilį draudžiamoje vietoje. Atvykę viešosios tvarkos pareigūnai jam pranešė apie padarytą KET pažeidimą ir prašė pateikti dokumentus. Nepatikėjęs, kad pareigūnai turi tam teisę, jis dokumentų nepateikė ir įsėdęs į automobilį išvažiavo. Pareigūnai sekė paskui. Sustojęs netoliese paskambino policijai ir sužinojo, kad pareigūnai tokią teisę turi. Galiausiai jis pareigūnui parodė vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Tokia A. K. pozicija iš esmės atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš liudytojo vyriausiojo specialisto K. A. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jie pastebėjo draudžiamoje vietoje pastatytą automobilį ir atėjusio A. K. paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, kad pažeidimo vietoje surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Tačiau A. K. numojo ranka, sakė „aš nieko tau nepateiksiu, nežinau kas tu toks“, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jie sekė paskui. A. K. sustojus jis dar kartą prašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, dokumentus. A. K. spyriojosi, jį įžeidinėjo, nenorėjo pateikti dokumentų, tačiau nusprendus kviesti policijos pareigūnus šiuos pateikė. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos vyriausiojo specialisto K. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 5, 14). Tai, kad A. K. prašomas dokumentų nepateikė ir išvažiavo, vėliau sustojęs nenorėjo jų pateikti, bet galiausiai pateikė, išplaukia ir iš liudytojo T. Š. teismo posėdžio metu duotų parodymų. A. K. nesavalaikis dokumentų pateikimas taip pat objektyviai atsispindi garso įraše, atskleidžiančiame, kad vyriausiasis specialistas K. A. net dvi su puse minutės A. K. reikalavo pateikti dokumentus administracinio nusižengimo protokolo surašymui pažeidimo vietoje, o pokalbio turinys rodo, jog A. K. vengė juos pateikti kvestionuodamas K. A. įgaliojimus, ginčydamas inkriminuojamą administracinį nusižengimą, priekaištaudamas dėl filmavimo ir dokumentų pateikimą siedamas su jo nutraukimu bei įžeidinėdamas K. A.. Svarbu tai, kad aktualus pokalbis įvyko po to, kai A. K. pirmą kartą prašomas atsisakė pateikti dokumentus ir išvažiavęs automobiliu sustojo netoliese, kas patvirtina ilgesnį dokumentų nepateikimo laiką. Pateikti įrodymai yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vienas kitą papildo bei sudaro pagrindą spręsti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiajam specialistui K. A. reikalaujant A. K. atsisakė pateikti dokumentus ir prisistatyti administracinio nusižengimo protokolo surašymui pažeidimo vietoje.

Vertinant, ar taip administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. kliudė įstatymų įgaliotam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiajam specialistui K. A. įgyvendinti jam suteiktas teises ir atlikti pavestas pareigas, pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog A. K. pastatė automobilį vietoje, kurioje pagal KET draudžiama stovėti. Tai ne tik apklausiami teisme pripažino A. K., parodė liudytojai T. Š. ir K. A., taip pat užfiksuota pastarojo tarnybiniame pranešime ir rašte, bet ir objektyviai atsispindi pastarajame pateiktose fotonuotraukose (b. l. 3, 12). Padarytas KET pažeidimas vyriausiajam specialistui K. A. leido A. K. įtarti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Pagal ANK 590 straipsnio 1 dalį pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. ANK 589 straipsnio 1 dalies 82 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, savivaldybių administracijų pareigūnai – dėl, be kita ko, ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio (toliau – ir Poskyris) nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 40-198 (toliau – ir Nuostatai), 7 punkte svarbiausiems Poskyrio uždaviniams priskiriami: patruliuoti Savivaldybės teritorijoje ir prižiūrėti, kaip vykdomi Savivaldybės tarybos priimti sprendimai ir kiti teisės aktai, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė (7.1 papunktis), taip pat vadovaujantis įstatymais ir Administracijos direktoriaus suteiktais įgaliojimais surašyti pažeidimų (nusižengimų) protokolus (7.2 papunktis). Pagal Nuostatų 8.2.6 papunktį Poskyris, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, pagal Departamento direktoriaus patvirtintus darbo grafikus patruliuoja Savivaldybės Antakalnio, Senamiesčio, Rasų, Naujosios Vilnios ir Skyriaus vedėjo pavedimu kitų seniūnijų teritorijose ir kontroliuoja, kaip laikomasi Kelių eismo taisyklėse nustatytų sustojimo ir stovėjimo reikalavimų, o Nuostatų 8.14. papunkčio pagrindu – renka įrodymus, tiria administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus), surašo pažeidimų (nusižengimų) protokolus. Pateiktas teisinis reguliavimas patvirtina, kad vyriausiasis specialistas K. A. turėjo teisę ir pareigą dėl A. K. galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, pradėti administracinio nusižengimo teiseną, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Pagal ANK 593 straipsnio 7 punktą administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus. Iš esmės analogiška Poskyrio teisė numatyta Nuostatų 9.2 papunktyje, kurio pagrindu Poskyris, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę gauti iš fizinių ir juridinių asmenų duomenis ir dokumentus, kurių reikia Poskyrio uždaviniams ir funkcijoms vykdyti. Pateiktos teisės aktų nuostatos vyriausiajam specialistui K. A. suteikė teisę reikalauti A. K. pateikti dokumentus. Todėl atsisakydamas juos pateikti ir prisistatyti A. K. kliudė įstatymų įgaliotam vyriausiajam specialistui K. A. pažeidimo vietoje surašyti administracinio nusižengimo protokolą, t. y. įgyvendinti jam suteiktas teises ir atlikti pavestas pareigas. Šiame kontekste A. K. argumentas, kad dokumentų jis nepateikė dėl to, jog abejojo vyriausiojo specialisto K. A. įgaliojimais, jo kaltės nepaneigia, kadangi įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis).

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog A. K. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Dėl valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimo. Viena vertus administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kita vertus, parodė, kad jis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiajam specialistui K. A. sakė „velnias“, „kodėl tu čia mane kaip velnias bauduoji?“. Pastaroji A. K. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš liudytojo K. A. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad A. K., nenorėdamas pateikti dokumentų, pradėjo jį vadinti velniu. Žodis „velnias“ buvo adresuoti jam ir jį, kaip pareigūną, įžeidė. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos vyriausiojo specialisto K. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 5, 14). Tai, kad A. K. vyriausiąjį specialistą K. A. pavadino velniu, taip pat objektyviai atsispindi garso įraše, atskleidžiančiame, jog A. K. K. A. sakė „velnias tu, tu esi toks velnias“, „tai tu velnias“, „tai tu čia velnias“, „jeigu tu velnias“. Pokalbio kontekstas rodo, jog A. K. vyriausiąjį specialistą K. A. taip vadino dėl pastarojo sprendimo pažeidimo vietoje surašyti administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 6, 15). Teismui nekyla abejonių, jog A. K. vyriausiojo specialisto K. A. vadinimas žodžiu „velnias“ dėl jam suteiktų teisių ir pareigų vykdymo, taip pat kolegai T. Š. girdint (jo dalyvavimą pokalbyje patvirtina garso įraše girdimi pasisakymai) pažemino vyriausiojo specialisto K. A., kaip valstybės tarnautojo, garbę ir orumą.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog A. K. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 507 straipsnyje.

Pažymėtina tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir dėl to, kad jis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiąjį specialistą K. A. pavadino žodžiu „asilas“. Vis dėlto, be liudytojo vyriausiojo specialisto K. A. teismo posėdžio metu duotų parodymų ir pastarojo tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių byloje esantys kiti įrodymai to nepatvirtinta. Priešingai, apklausiamas teisme A. K. kategoriškai neigė vyriausiąjį specialistą K. A. pavadinęs žodžiu „asilas“, o liudytojas T. Š. parodė to negirdėjęs, tai taip pat neužfiksuota padarytame garso įraše. Turint omenyje tarp A. K. ir vyriausiojo specialisto K. A. kilusį konfliktą, vien tik nurodytų įrodymų dėl jų vienodo šaltinio – vyriausiojo specialisto K. A. perteiktų įvykio aplinkybių, nepakanka tam, kad padaryti patikimą išvadą, jog A. K. vyriausiąjį specialistą K. A. pavadino žodžiu „asilas“. Dėl to kilusių abejonių nėra galimybės pašalinti dėl išnaudotų įrodinėjimo priemonių, todėl teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiame kontekste paminėtina, kad liudytojo K. A. teismo posėdžio metu duotų parodymų ir tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių sugretinimas rodo, jog A. K. žodžiu „asilas“ jį pavadino priėjęs prie jų tarnybinio automobilio, t. y. viešoje vietoje. Teismui nenustačius šio įžeidimo fakto, jo išsakymo vieta laikytina neaktualia. Atsižvelgiant į tai, iš A. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo šalintinos faktinės aplinkybės, kad jis įvykio metu įstatymų įgaliotą savivaldos pareigūną (valstybės tarnautoją) įžeidinėjo viešoje vietoje nepadoriu žodžiu „asilas“.

Pastebėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K., liudytojų T. Š. ir K. A. parodymų, taip pat pastarojo tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių, rašto su fotonuotraukomis, schemos bei garso įrašo sugretinimas rodo, jog A. K. vyriausiąjį specialistą K. A. žodžiu „velnias“ vadino po to, kai apie 15.32 val. iš įvykio vietos, esančios Vilniuje, Gedimino pr. 53, automobiliu išvažiavo ir apie 15.45 val. sustojo adresu Vilniuje, A. Goštauto g. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tikslintini A. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyti įvykio vieta ir laikas.

Pagaliau, ANK 507 straipsnis nėra suskirstytas dalimis, todėl atitinkamai tikslintina jo išraiška A. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole.

Dėl A. K. skirtinų administracinių nuobaudų

ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų, tuo tarpu ANK 507 straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Teismas, A. K. skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka, kai kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ir atlikti pavestas pareigas nepateikiant dokumentų peraugo į valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas, administracine tvarka baustas. A. K. atsakomybę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs šį administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, jog A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam, o už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, padarymą skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis už straipsnio sankcijos vidurkį. Kadangi A. K. vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius, galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti vieno šimto eurų (100 Eur) dydžio baudą.

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje, ir jam skirti aštuoniasdešimties eurų (80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. K. (A. K.) skirti galutinę vieno šimto eurų (100 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19097468904.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Ovidijus RamanauskasNuorašas tikras