Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. P. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo O. P., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį devyniasdešimties (90) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-03-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė vienerių (1) metų trijų (3) mėnesių vienos (1) dienos laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir T. S., M. B., A. S. bei M. P., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

O. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 14 d., apie 18.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su nuteistaisiais T. S., M. B., A. S., M. P., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,14 g (tikslus kiekis nenustatytas), tai yra nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, supakuotų į tris polietileninius užspaudžiamus maišelius, kuriuos jie M. B. vairuojamu automobiliu „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš (duomenys neskelbtini) miesto gabeno iki garažų, esančių (duomenys neskelbtini) , kur tą pačią dieną apie 20 val. įvykio vietos ir automobilio apžiūros metu šią narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis surado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato pareigūnai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis O. P. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka visiškai. Nurodo, kad įstatymų leidėjas už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, numatė ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę (ATPK 44 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Rekomendacijose nustatyta tik viršutinė narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio riba, todėl narkotinės medžiagos kiekis nėra objektyvus ir pakankamas kriterijus siekiant nustatyti kokią – baudžiamąją ar administracinę atsakomybę užtraukia padaryta veika.

ATPK 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šios normos aiškinimas iš esmės buvo pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje Nr. 2K-7-76/2012, kurioje konstatuota, kad, sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Taigi spręsdami, kurią atsakomybės rūšį taikyti, teismai, vertindami padarytos veikos pavojingumą, turi atsižvelgti į objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje. ATPK 9 straipsnio 2 dalies formalus suvokimas, t. y. aiškinimas, kad be veikos pavojingumo vertinimo, visais atvejais turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, eliminuotų galimybę taikyti administracinę atsakomybę.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad veikos pavojingumas siejamas su pačios veikos požymių kiekybine ir kokybine išraiška konkrečioje situacijoje, o ne kaltininko asmenybe ar pakartotinumu, kurie turėtų būti vertintini (individualizuojant) skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (LAT nutartis 2K-7-76/2012). Tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad būtent dėl nuteistųjų asmenybių, padaryta veika tapo neva pavojingesnė. Apeliantui nesuprantama, kuo remdamasis apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog jis (O. P.) rūkė „žolę“ ne pirmą kartą, nes byloje jokių objektyvių įrodymų, kad jis rūkė „žolę“ ne pirmą kartą, nėra. Atvirkščiai, netgi prokuroras, pasinaudodamas replikos teise paminėjo, kad jis (O. P.) anksčiau narkotinių medžiagų nevartojo. Tačiau ši aplinkybė taip pat nėra didesnį veikos pavojingumą rodantis kriterijus. Nuteistasis O. P. nurodo, kad jie penkiese nupirko tikrai nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, pagamintos iš natūralaus augalo (jos poveikis organizmui nėra toks stiprus ir žalingas kaip kitų narkotinių medžiagų), nustatytas objektyvus kiekis – 1,14 g (kiekvienam tektų po 0,23 g), jos platinti neketino, kanapių ir jų dalių kiekis buvo beveik 5 kartus mažesnis už Rekomendacijose nurodytą nedidelį kiekį, t. y. ne daugiau kaip 5 g, o jų kiekį išdalinus kiekvienam po 0,23 g – kiekis kiekvienam buvo 20 kartų mažesnis už Rekomendacijose nurodytą nedidelį kiekį, tai rodo, kad jų padaryta veika tikrai nebuvo tokia pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

Jei teismas vis dėlto manytų, kad apelianto padaryta veika yra baudžiamasis nusižengimas, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Nurodo, kad apylinkės teismas pripažinęs jį kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 90 parų arešto. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą gali būti skiriama nuo 15 iki 90 parų arešto, o už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 10 iki 45 parų arešto. Todėl jam gali būti paskirta maksimali arešto bausmė ne daugiau kaip 45 paros.

Nuteistojo O. P. teigimu, jis ikiteisminio tyrimo atlikimui netrukdė, kaltę pripažino, dėl padarytos veikos gailėjosi, buvo nustatytos jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, jis siekia pasikeisti ir integruotis į visuomenę, susirado darbą, be to, jo sugyventinė M. N. laukiasi, todėl mano, kad yra pagrindas skirti jam ne didesnę bausmę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis O. P. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Teismui manant, kad jo veikoje yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymių, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti ne didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde nuteistasis O. P. savo kaltės dėl padarytos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neginčijo, tačiau jo nuomone, už tokios veikos padarymą, jam turėtų būti taikyta administracinė atsakomybė, numatyta ATPK 44 straipsnio 1 dalyje.

BK 259 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo, o 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. ATPK 44 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė. Taigi įstatymų leidėjas už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti nustatė ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę, t. y. ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai sutampa su dalimi BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių.

Specialisto išvadoje Nr. 30-19-IS1-1127 konstatuota, kad žalios spalvos, sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga suplėšytame polietileniniame užspaudžiamame maišelyje pakete Nr. 0124623, aptikta 2012-11-14 atlikus įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) , ties garažu Nr. 128, ir automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių masė yra 0,62 g. Žalios spalvos, sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga polietileniniame užspaudžiamame maišelyje pakete Nr. 0124624, aptikta 2012-11-14 atlikus įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), ties garažu Nr. 128, ir automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių masė yra 0,33 g. Žalios spalvos, sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš medžiagų mišinio administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 60P-1984957-12 lankstinuko, aptikta 2012-11-14 atlikus įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), ties garažu Nr. 128, ir automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių masė yra 0,19 g (t. 1, b. l. 45–48).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, siekiant nustatyti, koks yra specialisto išvadoje Nr. 30-19-IS1-1127 nustatytos augalinės kilmės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) tipas ir rūšis, koks yra šiose kanapėse esančios veikliosios (svaiginančiosios) medžiagos kiekis procentais, buvo paskirta teismo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ekspertizė (t. 2, b. l. 201–202).

Ekspertizės akte Nr. 11-2173 (13) ekspertė R. J. patvirtino, kad tirti pateiktos kanapių dalys yra narkotinė medžiaga. Šiose kanapių dalyse psichotropinės medžiagos delta–9–tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,9 proc. (t. 2, b. l. 205–206).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyta, kad ne daugiau kaip 5 g kanapių (ir jų dalių) laikoma nedideliu kiekiu.

Kad O. P., veikdamas bendrininkų grupe su nuteistaisiais T. S., M. B., A. S., M. P., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,14 g, t. y. nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, abejonių nekyla. Tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo neteisėtai tik įgijo ar (ir) laikė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kyla baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 44 straipsnio 1 dalis) klausimas. Tačiau byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai nustatyta, kad šiuo atveju O. P., veikdamas bendrininkų grupe su nuteistaisiais T. S., M. B., A. S., M. P., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ne tik įgijo ne mažiau kaip 1,14 g (tikslus kiekis nenustatytas), tai yra nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, supakuotų į tris polietileninius užspaudžiamus maišelius, bet šią narkotinę medžiagą, M. B. vairuojamu automobiliu „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ir gabeno – iš (duomenys neskelbtini) miesto gabeno iki garažų, esančių (duomenys neskelbtini). Kad ne mažiau kaip 1,14 g, tai yra nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ne tik įgijo, bet ją ir gabeno, nuteistasis O. P. neneigė ir apeliaciniame skunde.

ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti, o BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ir baudžiamojo nusižengimo sudėties požymis – gabenimas, kurio ATPK 44 straipsnio 1 dalis nenumato. Be to, kaip buvo nurodyta anksčiau, O. P. padarė veiką bendrininkų grupe, todėl O. P. padaryta veika užtraukia ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę.

Esant aptartoms aplinkybėms, O. P. už baudžiamojo nusižengimo padarymą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nuteistas pagrįstai ir teisėtai, tačiau, skirdamas bausmę, apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Skirdamas bausmę O. P., atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį – areštą, tačiau netinkamai nustatė šios bausmės dydį – 90 parų.

BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Nors dėl nuteistojo M. P. apeliacinis skundas negautas, tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai) ir nuteistajam M. P., kas turėjo jam neigiamos įtakos – už padarytą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, jam nustatytas maksimalus – arešto bausmės dydis, kuris nustatomas už nusikaltimą (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į apylinkės teismo nustatytus bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), nuteistiesiems P. P. ir M. P. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirtinos arešto bausmės, nežymiai viršijančios šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Be to, bendrindamas bausmes nuteistajam M. P., apylinkės teismas neteisingai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis. Nuteistasis M. P. nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (BK 92 straipsnis), todėl bausmės turėjo būti subendrintinos BK 64 straipsnio pagrindu (BK 92 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-05-16 nuosprendis keistinas dėl nuteistiesiems O. P. ir M. P. netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendį pakeisti.

O. P. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirti trisdešimties (30) parų areštą.

Remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, visiško sudėjimo būdu subendrinti su Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-03-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių (1) metų vienos (1) dienos bausmės dalimi, ir paskirti galutinę subendrintą vienerių (1) metų vieno (1) mėnesio vienos (1) dienos laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

M. P. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirti trisdešimties (30) parų areštą.

Remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, visiško sudėjimo būdu subendrinti su Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-01-17 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta ir neatlikta vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti subendrintą vienerių (1) metų vieno (1) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Taikant BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam bendrauti su T. S. ir M. B..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.