- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- e2-318-857/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01278-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. G. 5432,13 Eur žalos atlyginimą. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti 2018-01-05 d. tinkamai. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-05-17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-588-270/2006 atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje. 2005-12-03 d. apie 21²⁰ val. R. G., būdamas neblaivus, vairavo automobilį Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Ukmergės gatve nuo Šeškinės gatvės link Ukmergės – Geležinio Vilko gatvių sankryžos, ties Ukmergės gatvės pastatu Nr. 153A, dvipusio eismo kelyje iš keturių juostų, kelyje su skiriamąja juosta įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur susidūrė su automobiliu Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta automobilio Mitsubishi Galant keleivio J. T. sveikata. Kadangi J. T. nukentėjo vykdamas iš darbo į namus, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų įstatymo 6 str. 6 d., 2006-02-28 d. VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus sprendimu Nr. D228 šis J. T. įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo pripažintas draudiminiu įvykiu.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, jei ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius (toliau VSDFV) atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.290 str. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Remiantis Nelaimingų atsitikimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ir 22 straipsniu, jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam kas mėnesį iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) nustatyto darbingumo netekimo pabaigos mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.
NDNT darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad J. T. nuo 2012-03-19 d. neterminuotai neteko 60% darbingumo. VSDFV Vilniaus skyrius 2012-04-04 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. T. nuo 2012-03-24 d. neterminuotai paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4363-809/2017 priteisė iš atsakovo R. G. 4156,62 Eur žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išmokėjus J. T. netekto darbingumo periodinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2015-12-01 d. iki 2016-11-30 d., atlyginimą.
Už laikotarpį nuo 2016-12-01 d. iki 2017-11-30 d. J. T. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta dar 5432,13 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos.
Kadangi J. T., apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, sužalojimo ir netekto darbingumo, dėl kurio mokamos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra neteisėta R. G. veika ir atsakovas eismo įvykio dieną vairavo nedraustą transporto priemonę, Fondo biudžetui padaryta 5432,13 Eur materialinė žala priteistina iš atsakovo R. G. (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis).
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 122 Eur žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, į. k.: 191683350, naudai 5432,13 EUR (penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt du eurus 13 ct) žalos atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 122 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 3 d. ir 287 str. 1-4 d. reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.