Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-367-1079/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-28
Bylos Nr.
e1-367-1079/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
J. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-367-1079/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02730-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 28 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. V., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pradinio išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) (laikinai (duomenys neskelbtini)), teista:

1) 2017 m. vasario 27 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė;

2) 2017 m. birželio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. vasario 27 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė 8 mėnesiai ir 5 dienos laisvės apribojimo;

3) 2019 m. vasario 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – arešto bausme 60 parų, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta arešto bausmė 40 parų, bausmė atlikta 2019 m. balandžio 26 d., teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2020 m. sausio 18 d., apie 13.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą ramentu smogė į dešinės kojos kelią vyrui R. V., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. V. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

J. V., apklausta įtariamąja dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su sutuoktiniu R. V. gyvena jų bendrame bute, (duomenys neskelbtini), apie 3 metus. Sutaria gerai kol blaivūs. 2020 m. sausio 18 d. apie 13.50 val. namuose su sutuoktiniu vartojo alkoholį ir begeriant susipyko. Išgertuvių metu namuose buvo dviese. Žodinio konflikto metu ji susinervinusi, kad jis nenori būti namuose, o nori kažkur išeiti, paėmusi prie lovos buvusį R. V. ramentą, juo trenkė jam vieną kartą į dešinę koją. Galėjo pataikyti į kelio sritį. Supranta, kad tokiais savo veiksmais sutuoktiniui sukėlė fizinį skausmą, nes ramentas po smūgio net sulinko. Vyras dėl to iškvietė policiją. Gailisi sumušusi savo sutuoktinį. Atsiprašys sutuoktinio už savo elgesį ir bandys su juo taikytis. Taip pasielgė, nes buvo girta, blaivi taip nedarytų. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi (b. l. 82-83; 92).

Nukentėjusysis R. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2020 m. sausio 18 d. apie 13.50 val. jam būnant namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine J. V. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir degtinę. Išgertuvių metu namuose buvo dviese. Begeriant jo žmona J. tapo pikta jo atžvilgiu. Piktumas jo atžvilgiu, jai prasideda tik tuomet, kai ji padaugina alkoholinių gėrimų. Žmona tuomet jį kaltina nebūtais dalykais, kabinėjasi. Vykstant konfliktui bandė žmoną J. nuraminti, tačiau ji nenurimo. Konflikto metu žmona J. paėmė kambaryje prie lovos buvusį jo ramentą ir vieną kartą šiuo ramentu sudavė jam per dešinės kojos kelią taip skeldama fizinį skausmą. Ramentas po smūgio net sulinko. Po to J. vis vien nenurimo, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus bendruoju pagalbos telefonu. Ir tik iškvietus policijos pareigūnus žmona J. nurimo. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo įvykio aplinkybes ir jo žmoną J. sulaikė. Jis su J. V. yra susituokę virš dvejų metų, bendrų vaikų neturi, veda bendrą ūkį. Jis savo žmonai J. V. dėl šio įvykio jokių pretenzijų neturi. Nepageidauja, kad jo žmona J. būtų iškeldinta iš jų namų (b. l. 33-34).

Motyvuojamoji dalis

J. V. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jos pačios prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. sausio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas ir nufotografuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama R. V. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas buto ir ant lovos esančių ramentų bendras vaizdas (b. l. 17-21);

2020 m. sausio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato patrulio Lauryno Narkaus tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo R. V. paaiškinimas, kad jo sutuoktinė J. V. vieną kartą ramentu trenkė jam į lūžusią koją, taip sukeldama jam fizinį skausmą (b. l. 23-26);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. sausio 18 d. 14.12 val. nukentėjusiajam R. V. nustatytas 2,48 promilių girtumas, kaltinamajai J. V. 2020 m. sausio 18 d. 14.09 nustatytas 2,76 promilių girtumas (b. l. 27-30).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. V. 2020 m. sausio 18 d., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia vieną kartą ramentu smogė sutuoktiniui R. V. į koją, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam sukeldama fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamosios veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamosios J. V. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino ikiteisminiame tyrime apklausos metu, be to, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusysis nėra pareiškęs ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajai neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2020 m. sausio 20 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 105, 107-109).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamosios J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažįsta padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; nusikalstamą veiką padarė būdama anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

J. V. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teista tris kartus, visi teistumai susiję su jos smurtiniu elgesiu prieš sutuoktinį R. V., teistumas neišnykęs (b. l. 44-48, 49-57), bausta administracine tvarka, paskirtos baudos nemokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 58-66), nedirbanti (b. l. 67), nuo 2018 m. sausio 23 d. registruota užimtumo tarnyboje (b. l. 68). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad kaltinamoji ne pirmą kartą būdama neblaivi smurtauja prieš savo sutuoktinį, anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės jos elgesiui jokio poveikio nepadarė, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio trukmė nustatytina tarp BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto bausmės vidurkio ir maksimumo, skiriamo asmenims padariusiems nusikaltimus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji J. V. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į J. V. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 18 d. 14.09 val. iki 2020 m. sausio 20 d. 12.56 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, kad J. V. yra atlikusi dvi arešto paras.

Atsižvelgiant į tai, jog J. V. ne pirmą kartą smurtauja prieš savo sutuoktinį, siekiant keisti jos smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per keturis mėnesius po arešto bausmės atlikimo.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. V. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. V. bei nesilankyti jo gyvenamoje vietoje.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajai J. V. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

J. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti arešto bausme 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms, bausmę atliekant Panevėžio pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę arešto bausmę 50 (penkiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Panevėžio pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti J. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 18 d. 14.09 val. iki 2020 m. sausio 20 d. 12.56 val., ir laikyti, kad J. V. yra atlikusi 2 (dvi) arešto paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, J. V. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius po arešto bausmės atlikimo.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. V. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. V. bei nesilankyti jo gyvenamoje vietoje.

Išaiškinti J. V., jog ji privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Panevėžio pataisos namus, P. Puzino g. 12, Panevėžys.

Išaiškinti J. V., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdama nustatytu laiku atvykti į Panevėžio pataisos namus, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti J. V., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

J. V. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąją, kad ji nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė