Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-03-10 · Administracinė byla Nr. I1-771-289/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-03-10Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-10
Bylos Nr.
I1-771-289/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02664-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Virginijus Stankevičius (pirm.)
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-771-289/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02664-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 10 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas A. Š. skunde (b. l. 2-6) nurodė, jog Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) buvo kalinamas nuo 2019-12-07 iki 2020-09-23 netinkamomis sąlygomis. Pataisos namų patalpos buvo perpildytos, trūko laisvo ploto, patalpose buvo prasta ventiliacija, apšvietimas, šildymas, patalpose trūko spintelių asmeniniams daiktams susidėti, nebuvo kabyklų rankšluosčiams pasikabinti, prie miegamųjų patalpų buvo pastatyti šiukšlių konteineriai, nuo kurių nuolatos sklido nemalonūs kvapai, dušas buvo nehigieniškas, netinkamai įrengtas, be pertvarų. Dėl minėtų aplinkybių jautė moralinę, fizinę, psichologinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 24-30) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas Marijampolės PN bausmę atliko nuo 2019-12-07 iki 2020-09-23. Pažymėjo, kad bausmę atlikti buvo paskirtas į 7 būrio 24 gyvenamąją patalpą, vėliau buvo apgyvendintas 2 būrio 206 gyvenamojoje patalpoje. Vienam asmeniui tekęs plotas buvo nuo 2,76 kv. m. iki 3,27 kv. m. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija. Gyvenamoji patalpa Nr. 24 aktualiu nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo tikrinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų. Konteineriai yra įrengti per 20 metrų nuo gyvenamosios patalpos Nr. 24, tačiau nei durų, nei langų į gyvenamąją patalpą nuo konteinerių pusės nėra. Visos pataisos namų patalpos yra pilnai įrengtos ir aprūpintos buitiniu inventoriumi. Teisės aktuose nėra numatyta reikalavimų, kad dušo patalpose turėtų būti įrengtos dušo pertvaros. Nepaisant to, 2018 metais birželio mėn. dušo patalpose dušo pertvaros buvo įrengtos. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Neturtinę žalą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, jog Marijampolės PN jam neužtikrino minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose.

Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotą teisminę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumą bei sutrikdė sveikatą neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo paskirtas į 7 būrio 24 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 24,80 kv. m. Laikotarpiu nuo 2019-12-07 iki 2020-01-30 patalpoje buvo 9 nuteistieji, todėl vienam nuteistajam tekęs gyvenamasis plotas buvo 2,76 kv. m.; laikotarpiu nuo 2020-01-30 iki 2020-02-05 patalpoje buvo 8 nuteistieji, todėl vienam nuteistajam tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,10 kv. m.; laikotarpiu nuo 2020-02-05 iki 2020-04-02 patalpoje buvo 9 nuteistieji, vienam nuteistajam teko 2,76 kv. m.; laikotarpiu nuo 2020-04-02 iki 2020-04-14 patalpoje buvo 8 nuteistieji, vienam nuteistajam teko 3,10 kv. m.; laikotarpiu nuo 2020-04-14 iki 2020-08-25 patalpoje buvo 9 nuteistieji, vienam nuteistajam teko 2,76 kv. m.; laikotarpiu nuo 2020-08-25 iki 2020-09-01 patalpoje buvo 8 nuteistieji, vienam nuteistajam teko 3,10 kv. m.; laikotarpiu nuo 2020-09-01 iki 2020-09-22 patalpoje buvo 9 nuteistieji, vienam nuteistajam teko 2,76 kv. m. Laikotarpiu nuo 2020-09-22 iki 2020-09-23 pareiškėjas buvo laikomas 2 būrio 206 patalpoje, kurios plotas buvo 36,00 kv. m., joje buvo 11 nuteistųjų, vienam nuteistajam tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,27 kv. m. (b. l. 24-26).

Pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie miegamosios patalpos plotą ir joje įrengtą miegamųjų vietų skaičių neginčijo.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis apie nuteistųjų skaičių bei gyvenamosios patalpos plotą, todėl jais remiasi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu iš viso 265 paras pareiškėjui nebuvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1. punkte numatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad gyvenamosiose patalpose buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenamojoje patalpoje trūko spintelių, daiktams susidėti, kabiklų rankšluosčiams, šalia gyvenamųjų patalpų įrengti šiukšlių konteineriai.

Ginčo laikotarpiu galiojusi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi norma, patvirtinta 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 numatė, kad, bendrabučio tipo patalpoje, be kita ko, vienam asmeniui turi būti įrengta spintelė prie lovos (1 vnt.). Analogiška nuostata įtvirtinta ir nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojusiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie nuteistųjų aprūpinimą baldais bei inventoriumi, vadovaujantis anksčiau paminėtais teisės aktais. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad kitos kameros pareiškėjo laikymo įstaigoje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrint dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams. Atsakovo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamento patikrinimo akte patikrinimas buvo atliekamas neaktualiu bylai laikotarpiu. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad konteineriai yra įrengti per 20 metrų nuo gyvenamosios patalpos Nr. 24, tačiau nei durų, nei langų į gyvenamąją patalpą nuo konteinerių pusės nėra.

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl neįrengtų spintelių daiktams susidėti neatsiejamai susiję su nustatytu gyvenamojo ploto pažeidimu, laikotarpiais nuo 2019-12-07 iki 2020-01-30, nuo 2020-02-05 iki 2020-04-02, nuo 2020-04-14 iki 2020-08-25, nuo 2020-09-01 iki 2020-09-22.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kada dušo patalpos buvo nehigieniškos, netinkamai įrengtos, be pertvarų.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dušo patalpose yra įrengtos dušo kabinų pertvaros. Atsakovės atstovas pateikė teismui fotonuotraukas (b. l. 43-44), kurios patvirtina, kad kamerų tipo patalpose esančioje dušo patalpoje tarp maudymosi vietų yra įrengtos pertvaros. Teismas pažymi, kad detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Teisės normose nėra įtvirtinto ir reikalavimo dušinėje ar persirengimo patalpoje įrengti pertvaras bei dureles, todėl neteisėti Marijampoilės PN veiksmai dėl dušo patalpos įrengimo nekonstatuotini. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, tik nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018-05-23 nutarti administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 13 punkte nustatyta, kad dušo patalpoje turi būti įrengta: dušo čiaupai (galvutės) - 1 vnt. 1 besiprausančiam asmeniui, suolas ir/arba kėdė, ir /arba taburetė - 1 sėdima vieta 1 besiprausančiam asmeniui, kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, veidrodis – 1 vnt., sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai vienam asmeniui, lentynėlė higienos priemonėms - 1 vnt. prie kievieno dušo čiaupo (galvutės), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai – pagal poreikį.

Atsiliepime į skundą atsakovas atstovas pažymėjo, kad teismui pateiktos Marijampolės PN dušo patalpų nuotraukos patvirtina, jog atsakovė tinkamai vykdo ir laikosi galiojančių teisės aktų ir jų nepažeidžia (b. l. 43-44), tačiau pateiktos nuotraukos nepatvirtina, jog dušo patalpų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 13 punkte nustatytą reglamentavimą. Tokių duomenų nėra ir 2017 m. balandžio 19 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo akte (b. l. 31-33), todėl šioje dalyje pareiškėjo pretenzijos yra pagrįstos.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 76:2010 58 punktas nustatė, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Marijampolės PN negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina ir tvarko patalpas, neturi problemų dėl nešvaros, pelėsio ar drėgmės patalpose.

Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas (kaip nurodė pareiškėjas skunde, kad prausyklos ir tualeto patalpos apleistos ir nešvarios), kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kuomet dėl nešvarios patalpos buvo sukeltos pasekmės jo sveikatai, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių prausyklos būklės sąlygotų jo teisių ar interesų pažeidimų, o teises ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvada, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtines žalos egzistavimo fakto.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiais nuo 2019-12-07 iki 2020-01-30, nuo 2020-02-05 iki 2020-04-02, nuo 2020-04-14 iki 2020-08-25, nuo 2020-09-01 iki 2020-09-22 (viso 265 paras) neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė psichologinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Psichologinę ar Sveikatos priežiūros tarnybą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (b. l. 17-23), byloje nėra duomenų, kad buvo nesuteikta ar netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Teismas įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Akcentuotina, jog 265 paras pareiškėjui teko mažiau nei 3,0 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, šį plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas, kas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgus į šių pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų, pažeidimas buvo periodinio pobūdžio ir ne vientisinis, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1000 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius