Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Aušrai Vyšniauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui V. S., išvada teikianti institucija – Plungės rajono savivaldybės administracijos vaikių teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą bei laiką jam pranešta asmeniškai pasirašytinai. Į 2017 m. sausio 18 d. parengiamąją posėdį atsakovas V. S. buvo atvesdintas policijos pareigūnų, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, sutiko, kad byloje būtų paskirta ekspertizė tėvystei nustatyti, tačiau paskyrus ekspertizę bei nustačius vietą ir laiką, kada atsakovas turėjo atvykti į tyrimo įstaigą, atsakovas joje nepasirodė. Iš 2017-01-24 UAB Telšių šeimos klinikos medicininio pažymėjimo matyti, kad V. D. su sūnumi buvo atvykusi į Telšių „Šeimos kliniką“ Synlab laboratoriją, atlikti tėvystės tyrimų. Neatvykus tėvui tyrimai nebuvo atlikti (b.l. 58). Esant šioms aplinkybėms, civilinė byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą atstovė Aušra Vyšniauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka, kadangi atsakovas vengia atvykti atlikti ekspertizę, o vaikas turi teisę turėti tėvą ir atsakovo vengimas yra pagrindas pripažinti jo tėvystę. Pripažinus tėvystę, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su mama, kuri šiuo metu gyvena krizių centre, ten tiek ieškove, tiek jos sūnumi yra tinkamai rūpinamasi, tačiau palikus šį centrą ieškovė pati turės rūpintis sūneliu, todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas atitinkantis vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. vaiko O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), motina įrašyta V. D., įrašo apie vaiko tėvą nėra (b.l. 4).

Dėl tėvystės nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Teismas pažymi, kad nors pagal teisinį reglamentavimą tokio pobūdžio bylose atsakovo dalyvavimas yra būtinas, tačiau teismas turi teisę išimtinais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis) išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai, atsakovas buvo atvesdintas į parengiamąjį posėdį, kuriame sutiko atvykti ir atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti, teismas 2017-01-18 nutartimi paskyrė biologinės tėvystės tyrimą su eksperto išvadą (b.l. 40-41), tačiau atsakovas į laboratoriją neatvyko (b.l. 58), atsakovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, tačiau jis į posėdį neatvyko. Šiuos atsakovo veiksmus teismas vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei šalies nesąžiningumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nėra sutuoktiniai ir kartu negyveno, nevedė bendro ūkio ir šiuo metu kartu negyvena. Ieškovė su atsakovu susipažino 2013 metais vasarą per draugus ir pradėjo draugauti, turėjo intymių santykių. Atsakovas V. S. nepilnamečio sūnaus gimimo liudijime neįrašytas tėvu, nes geranoriškai nepripažino savo tėvystės. Ieškovė nurodė, kad jos sesuo O. atsakovui pranešė, kad ji laukiasi, nes tuo metu jie jau buvo išsiskyrę, atsakovas apsidžiaugė, jai rašė mobiliuoju telefonu trumpąsias žinutes, kuriose pripažino, kad vaikas yra jo. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas ją ir sūnų aplankė kai sūnui buvo du mėnesiai, ji tuo metu gyveno tėvų namuose, atsakovas džiaugėsi vaiku ir vadino jį sūnumi. Kai sūnui buvo dešimt mėnesių, ji su atsakovu vėl pradėjo susitikinėti, atsakovas lankė sūnų, atveždavo sauskelnių, jie susitikinėjo apie mėnesį. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja ieškovės sesuo O. B. patvirtino, kad jos sesuo susitikinėjo su atsakovu V. S. ir nuo jo susilaukė sūnaus O. Nurodė, kad kai berniukui buvo dešimt mėnesių, jis labai dažnai atvažiuodavo pas V., yra atvežęs vaikui sauskelnių.

Teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu, ieškovės, jos atstovės, liudytojos paaiškinimais, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei į tai, kad atsakovas atsisakė atlikti ekspertizę, pripažįsta įrodytu faktą, kad atsakovas V. S. yra V. D. (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus O. D. tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. D. šiuo metu niekur nedirba, ji mokosi (duomenys neskelbtini), gauna 250 Eur stipendiją, nekilnojamojo turto neturi (b.l. 7). Teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), ten jiems yra skirtas kambarys, ji pati perkasi maistą, jį gamina, sūnus šiuo metu lanko darželį.

Atsakovo turtinė padėtis nežinoma, kadangi atsakovas tokių duomenų teismui nepateikė. Iš Sodra pažymos apie asmens įsidarbinimus už 2015-09-01 – 2016-09-30 laikotarpius matyti, kad atsakovas dirbo tik 2015 metais nuo 09-28 iki 10-05 (b.l. 9). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo jauną amžių ir profesinį pajėgumą, dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, kad užtikrintų savo vaiko pakankamą išlaikymą.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu ji nepilnamečio sūnaus O. išlaikymui skiria apie 100 Eur, kadangi didesnės sumos jo išlaikymui teikti ji neišgali, už vaiko darželį moka 6 Eur, taip pat jam perka sauskelnes, vaistus, kadangi vaikas serga. Taip pat ji turi mokti ir 17 Eur (duomenys neskelbtini) už gyvenimą centre.

Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečiui O. (duomenys neskelbtini) dieną bus dveji metai, vaikas lanko darželį, serga sezoninėmis ligomis, kitų specialiųjų poreikių nenustatyta. Ieškovė sūnaus išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 190 Eur kas mėnesį, tačiau pažymėtina, kad tokia pačia suma ieškovė ir pati turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, tačiau šiai dienai dėl objektyvių priežasčių ji to padaryti negali, teigė, kad sūnaus išlaikymui skiria po 100 Eur. Teismas dar kartą pažymi, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Atsakovas yra jauno amžiaus ir gali teikti vaikui išlaikymą atitinkantį jo poreikius, tačiau teismas mano, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis po 190 Eur kas mėnesį nagrinėjamu atveju yra per didelis, o vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, pilnai atitiktų 240 Eur išlaikymo suma, kurios pusę, t.y. 120 Eur tektų atsakovui. Nustatydamas atsakovo išlaikymo prievolės dydį, teismas, be to, kas nurodyta, atsižvelgia į tai, kad ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus nepilnamečio vaiko kasdieninius bei specialiuosius poreikius, tėvų turtinę padėtį, į tai, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus O. D. išlaikymui priteistina po 120 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2016-09-15 iki vaiko pilnametystės (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo

Nustatydamas nepilnamečio sūnaus O. D. gyvenamąją vietą, teismas atsižvelgia į ieškovės pareikštą valią, į vaikų teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą ir mano, kad nepilnamečio O. D. gyvenimas su motina labiausiai atitinka vaiko interesus, vaikas nuo gimimo gyvena su mama, su mama juos sieja tvirtas tarpusavio ryšys (CK 3. 169 str., 3.174 str.).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Ieškovė prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: tėvas V. S. gali bendrauti su sūnumi O. sūnaus gyvenamojoje vietoje kada panorės prieš 2 dienas trumpąją SMS žinute informuodamas motiną V. D.. Atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad ji netrukdys atsakovui bendrauti su vaiku, į tai, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo tokiai bendravimo tvarkai, ši bendravimo tvarka nepažeidžia šalių teisių ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai (CK 3.170 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 43 Eur (120 Eur x 12 x 3 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo.

Ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų) (b.l. 8). Advokato užmokestis šioje byloje yra 216,20 Eur (b.l. 31). Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo 216,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146, 3.148 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 392, 392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2016-09-15, iki Oresto pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio sūnaus O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo motiną V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: tėvas V. S. gali bendrauti su sūnumi O. sūnaus gyvenamojoje vietoje kada panorės prieš 2 (dvi) dienas trumpąją žinute (SMS) informuodamas motiną V. D..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 216,20 Eur (du šimtus šešiolika eurų 20 ct) už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai (įmokos kodas 5630).

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.