- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-650-258/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06029-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB „Jovirta“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Baltijos turizmo agentūra“
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Jovirta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovo UAB „Jovirta ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai UAB „Liturimex viešbučiai“ ir AB LESTO dėl pažeistų teisių gynimo (tretieji asmenys – UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Baltijos turizmo agentūra“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai UAB „Jovirta“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti jam teisę (priskirti) į 400 kWt galios elektros energijos tiekimą į nuosavybės teise valdomą pastatą-viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą AB LESTO sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį (galia – 400 kWt), ieškovo lėšomis įrengiant pastate-viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), elektros apskaitos priemones, skirtas ieškovo sunaudojamai elektros energijai fiksuoti. Paaiškino, kad ieškovas, atsakovas UAB „Liturimex viešbučiai“ ir UAB „Swedbank lizingas“ 2013 m. birželio 14 d. sudarė sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį Nr. LT090190 perleidimo, kuria ieškovas perėmė visas atsakovo teises ir pareigas pagal lizingo sutartį, įsipareigojo perimti 1651 kv. m ploto pastatą-viešbutį (duomenys neskelbtini). Pastato priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas 2013 m. birželio 27 d., 2013 m. liepos 8 d. įregistruota su ieškovu sudaryta pastato nuomos sutartis, 2013 m. spalio 3 d. priėmimo-perdavimo aktu pastatas perduotas ieškovo nuosavybėn. Pastatas, kurį nuosavybėn įsigijo ieškovas, buvo ir yra veikiantis viešbutis, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas, o taip pat atsakovo UAB „Liturimex viešbučiai“ su UAB „Jotėja“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. sudaryta Viešbučio ir restorano valdymo sutartis Nr. 11-008 numatanti, kad UAB „Jotėja“ atlygintinai perduodama valdyti dalis atsakovo vykdomos veiklos (viešbučio ir restorano verslas) restorano patalpose, vykdomus pastate (duomenys neskelbtini). Tarp RUAB „Liturimex“ viešbučiai ir UAB „Jotėja“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. sudaryta Viešbučio ir restorano valdymo sutartis Nr. 11-008 liko galioti UAB „Jovirta“ įsigijus pastatą. UAB „Energijos tiekimas“ su pastato naudotoja, Viešbučio ir restorano valdymo sutarties pagrindu, UAB „Jotėja“ 2011 m. lapkričio 25 d. sudarė tiesioginę energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1260-2011, kuria objektui-viešbučiui nustatyta objekto leistinoji naudoti galia 400 kWt. Tokiu būdu, paminėtų sutarčių pagrindu ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pradžioje UAB „Swedbank lizingas“, o vėliau ieškovui buvo perduotas veikiantis pastatas-viešbutis. Pastatas yra ant valstybinės žemės, kurią ieškovas nuomoja iš valstybės. Vykdant viešbučio ir restorano veiklą ieškovas moka AB LESTO užmokestį už faktiškai sunaudotų elektros energiją ir galios mokestį už pastatui skirtą 400 kW galią. Ieškovas siekdamas sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo, kreipėsi į AB LESTO, kurį informavo, kad pastatui elektros energija yra teikiama per kitam juridiniam asmeniui UAB „Liturimex viešbučiai“ priklausantį abonentinį tinklą. Norėdamas prisijungti prie perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų ieškovas privalo tiesti naują įvadą elektros energijai tiekti arba pasiekti atitinkamą susitarimą su abonentinio tinklo savininku. Tačiau nei derybos su AB LESTO, nei su UAB „Liturimex viešbučiai“ nieko neišsprendė. Pastato rekonstravimo darbai yra užbaigti 2003 metais, baigtumas 100 %, reiškia jis yra pilnai elektrifikuotas, iki jo yra nutiestos komunikacijos, jis yra prijungtas prie skirstomųjų tinklų, jam priskirta galia yra 400 kWt. Būtent tokios kokybės ir baigtumo pastatą ieškovas įgijo. Galiojantys teisės aktai nenumato pareigos lokaliuosius tinklus registruoti viešajame registre, žemės sklype kitų statinių, atitinkančių nekilnojamojo daikto požymius, nėra. Lokalieji elektros tinklai ir kiti įrenginiai, esantys pastato viduje bei žemės sklype, kuriais elektros energija tiekiama ieškovo elektros įrenginiams esantiems pastate, nuosavybės teise priklauso ieškovui, kaip esminės pagrindinio daikto dalys. Todėl AB LESTO nepagrįstai teigia, jog elektros energija pastatui tiekiama per kitam juridiniam asmeniui priklausantį abonentinį (lokalinį) tinklą. Padėtis, kai ieškovas nuosavybės teise valdo pastatą-viešbutį, nuomoja iš valstybės žemės sklypą ir neturi galimybės tapti elektros energijos tiekimo sutarties šalimi kitaip, kaip, nesant atsakovo RUAB „Liturimex“ viešbučiai sutikimo, iš naujo įsivesti naują elektros energijos įvadą, pažeidžia ieškovo turtines teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovo UAB ,,Jovirta“ ieškinį atsisakė priimti. Nustatė, jog ieškovas pasinaudojo Energetikos įstatymo 34 str. suteikta teise ir kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su skundu dėl AB LESTO atsisakymo sudaryti su ieškovu elektros energijos tiekimo sutartį ir įrengti atskirą elektros energijos apskaitą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nusprendė nutraukti ginčo nagrinėjimą bei išaiškino, jog šalių ginčas turi būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Todėl teismas, remdamasis Energetikos įstatymo 34 str. 16 d., padarė išvadą, jog kadangi ieškovas pasinaudojo išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl ieškinys teismingas ne Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Vilniaus apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas (apeliantas) UAB „Jovirta“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti. Paaiškino, kad ginčas, kurį buvo paprašyta išnagrinėti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, buvo kilęs tarp ieškovo UAB „Jovirta“ ir AB LESTO dėl atskiro elektros energijos suvartojimo apskaitos įrenginio įvedimo ir atskiros elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodė, kad ji neįgaliota spręsti tokio ginčo, nes jis iš esmės laikytinas ne ginču tarp vartotojo ir energijos tiekėjo, bet tarp dviejų elektros energijos vartotojų – UAB „Jovirta“ ir RUAB „Liturimex viešbučiai“. Ieškinio dalykas, nors ir susijęs su elektros energijos tiekimu ieškovui, iš esmės yra ginčas dėl daiktinės teises, atsirandančios, įsigyjant pagrindinį daiktą ir jo priklausinius kartu su visomis daiktinėmis teisėmis, susijusiomis su įsigyto pagrindinio daikto valdymu ir naudojimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-589/2013 nurodyta, kad ginčas, kilęs iš energijos tiekimo teisinių, santykių, kuris negali būti visa apimtimi išnagrinėtas išankstine privaloma skundu ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, negali būti šia tvarka nagrinėjamas, o turi būti nagrinėjamas bendra ieškininės teisenos tvarka. Todėl akivaizdu, kad ginčas negalėjo būti išspręstas institucijos, nagrinėjančios ginčus ikiteismine tvarka ir ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka pagal Energetikos įstatymo 34 str. nuostatas šiam ginčui nėra privaloma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 str.), atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį. CPK 26 str. 1 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK 27-28 str. numatytas išimtis. CPK 27 str. 9 d. nustato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas kitais įstatymų numatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų numatytas Energetikos įstatymo 34 str. 16 d., kuri įtvirtina ginčo šalių teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo.
Ginčo atveju UAB „Jovirta“ skundas dėl AB LESTO atsisakymo sudaryti su UAB „Jovirta“ elektros energijos tiekimo sutartį ir įrengti atskirą elektros energijos apskaitą, 2014 m. rugsėjo 22 d. d. buvo išnagrinėtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kuri nusprendė nutraukti ginčo nagrinėjimą bei išaiškino, jog šalių ginčas turi būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys tvirtina, kad ieškovas per Energetikos įstatymo 34 str. 16 d. nustatytą terminą į Vilniaus apygardos teismą nesikreipė, tačiau su ikiteismine tvarka nagrinėtu reikalavimu ir reikalavimu pripažinti ieškovui teisę (priskirti) į 400 kWt galios elektros energijos tiekimą į nuosavybės teise valdomą pastatą-viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui. Teismas, remdamasis Energetikos įstatymo 34 str. 16 d., padarė išvadą, jog kadangi ieškovas pasinaudojo išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui.
Energetikos įstatymo 34 str. 2 ir 3 d. nustatyta išankstinė privaloma skundų ir ginčų, kuriuos nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija arba Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nagrinėjimo ne teisme tvarka. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo (3 d.). Komisijos įgalinimų išplėtimas iki ne teisminės ginčų nagrinėjimo institucijos leidžia kilusius nesutarimus tarp energijos tiekėjo ir vartotojo išspręsti taikiai nesikreipiant į teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ne visiems ginčams, kilusiems šilumos tiekimo srityje, taikomas Energetikos įstatymo 34 str. 3 d. nustatytas reikalavimas kreiptis į Komisiją. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad privaloma ginčų neteisminė nagrinėjimo tvarka, nustatyta Energetikos įstatymo 34 str. 3 d., taikoma ginčams, kilusiems dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priklauso Komisijos kompetencijai. Vartotojų ir energetikos įmonės ginčams, kilusiems kitu pagrindu, ši ikiteisminė tvarka neprivaloma (2013 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-589/2013; 2014 m. sausio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-119/2014).
Sprendžiant ginčo teismingumo klausimą, reikia tinkamai kvalifikuoti teisinį santykį bei nustatyti ginčo dalyką. Iš ieškinio turinio ir jo priedų matyti, kad ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti jam teisę į 400 kWt galios elektros energijos tiekimą į nuosavybės teise valdomą pastatą-viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovą AB LESTO sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį, ieškovo lėšomis įrengiant pastate elektros apskaitos priemones, skirtas ieškovo sunaudojamai elektros energijai fiksuoti. Ieškovas nurodo, jog jo teisių pažeidimas yra kilęs dėl ieškovo įsigytam pastatui-viešbučiui skirtos leistinos elektros galios naudojimo. Ieškovo teigimu, jis pastatą-viešbutį (duomenys neskelbtini) įsigijo pilnai užbaigtą, pajungtą prie elektros skirstomųjų tinklų su priskirta 400 kWt galia, tačiau ši galia tiekiama per kitam juridiniam asmeniui priklausantį abonentinį tinklą, todėl ieškovas negali sudaryti tiesioginės elektros energijos tiekimo sutarties su AB LESTO. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas neginčija AB LESTO išaiškinimo, jog 400 kWt galia buvo priskirta iš viso 3 pastatams-viešbučiams – ieškovo (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui UAB „Baltijos turizmo akademija“ (duomenys neskelbtini), kuris pastatus įsigijo iš UAB „Liturimex viešbučiai“. Elektros skydinė (duomenys neskelbtini) iki šiol priklauso UAB „Liturimex viešbučiai“. Taigi iš esmės ginčas nėra kildinamas iš specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo, faktiškai ieškiniu siekiama pripažinti, jog elektros tinklai, kuriais ieškovui teikiama pastatui numatyta leistinoji galia, nuosavybės teise kartu su pastatu-viešbučiu priklauso ieškovui (CK 4.19 str.). Ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, jog neprieštarauja, jog trims pastatams tiekiama elektros energijos galia būtų pasidalinta. Taigi tik išsprendus elektros tinklų konkrečiam turtiniam vienetui priskirtinumo klausimą ir/ar leistinos galios pasidalinimo klausimą, atsirastų pagrindas reikalauti sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį.
Remiantis išdėstytu spręstina, kad ieškinys pagal rūšinio teismingumo taisykles teismingas apylinkės teismui (CPK 26 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir ieškinį atsisakė priimti nepagrįstai. Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti tam pačiam teismui iš naujo.