- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- E1-1733-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00073-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo teisinės pagalbos prašymą dėl piniginės sankcijos, paskirtos V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir vykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vokietijos tiriančiosios įstaigos Landkreis Goslar 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu V. B. buvo paskirta 160 eurų bauda ir 28,50 eurų administracinės išlaidos, iš viso 188,50 eurų už tai, kad 2017 m. gruodžio 14 d., apie 13.14 val. Harco srityje/Goslaro apskrityje, B 4, ties 6.172 km, iš Torfhaus į Bad Harcburgą, kaip sunkvežimio (fabrikatas: DAF) su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairuotojas viršijo leistiną didžiausią greitį už uždarų vietovių 35 km/h. Lietinas greitis – 20 km/h. Nustatytas greitis (tolerantiškai atskaičius): 55 km/h.
Vokietijos kompetentinga institucija Bundesamt f?r Justiz vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms pagrindu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su 2019 m. balandžio 3 d. prašymu pripažinti ir vykdyti Vokietijos sprendimą prieš V. B..
Šalies argumentai
V. B. 2019 m. birželio 11 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su prašymu. Nurodė, kad jis apie jam skirtą baudą Vokietijoje nieko nežino, pirmą kartą apie ją girdi ir apkritai neatsimena, ar buvo prašyme nurodytame mieste. Vokietijoje jo niekas nestabdė ir nėra jokios nuotraukos, kurioje būtų užfiksuota, jog jis viršijo greitį. Taip pat jis niekada negyveno adresu (duomenys neskelbtini), visada gyveno adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Po to iš tos firmos išėjo ir dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Galimai jį pakišo minėtoje įmonėje.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. kreipėsi į Vokietijos Federalinį teisingumo biurą, prašydamas kuo skubiau pateikti papildomą informaciją, susijusią su V. B. informavimu apie jo teisę ginčyti sprendimą ir šios teisės terminus: ar be minėto pranešimo V. B. asmeniškai ar per atstovą buvo faktiškai informuotas apie jo teisę ginčyti sprendimą, jei taip – kokiu būdu ir kada. Minėtame teismo prašyme taip pat buvo nurodyta, kad V. B. pranešimas dėl paskirtos baudos, kuriame išaiškinta teisė skųsti sprendimą, buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini). V. B. nurodė, kad jis minėtu adresu niekada negyveno. Teismo šaukimas, siųstas V. B. minėtu adresu, taip pat grįžo neįteiktas, jis į teismo posėdį buvo pakviestas per darbovietę.
Vokietijos Federalinis teisingumo biuras iki 2019 m. rugsėjo 19 d. vykusio teismo posėdžio prašomos informacijos nepateikė.
Prokurorė Rūta Šipkauskienė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti ir pripažinti piniginę sankciją, paskirtą V. B..
Teikimas netenkinamas.
Teisinės pagalbos prašymas atmetamas, konstatavus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte numatytą atsisakymo pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą pagrindą.
Europos Sąjungos valstybėse narėse rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo taisyklės nustatytos 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau ir – Pamatinis sprendimas), kuris į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltas jo nuostatas įgyvendinus BPK 365¹ ir 365² straipsniuose. Užsienio valstybės teismo paskirta piniginė sankcija pripažįstama, jeigu teismas, nagrinėjantis prašymą, nenustato atsisakymo pripažinti piniginę sankciją pagrindų, numatytų BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs teisinės pagalbos prašymą, nustatė, kad Vokietijos tiriančioji įstaiga Landkreis Goslar Lietuvos Respublikos piliečiui V. B. paskyrė 188,50 eurų piniginę sankciją (iš 188,50 eurų bauda sudaro 160,00 eurų ir 28,50 eurų sudaro administracinės išlaidos), nes 2017 m. gruodžio 14 d., apie 13.14 val. Harco srityje/Goslaro apskrityje, B 4, ties 6.172 km, iš Torfhaus į Bad Harcburgą, kaip sunkvežimio (fabrikatas: DAF) su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairuotojas viršijo leistiną didžiausią greitį už uždarų vietovių 35 km/h. Lietinas greitis – 20 km/h. Nustatytas greitis (tolerantiškai atskaičius): 55 km/h.
Pagal Pamatinio sprendimo 6 straipsnio nuostatas teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą nuobaudą, nevertina tokio sprendimo turinio, nereikalauja jokių papildomų formalumų, pripažįsta perduotą sprendimą ir nedelsdamas imasi priemonių, kad jis būtų vykdomas, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija (šiuo atveju – Vilniaus miesto apylinkės teismas) nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo, tai yra, kitos valstybės narės teismo sprendimas gali būti nepripažintas nustačius objektyvų, įstatyme numatytą atsisakymo pripažinti teismo sprendimą, pagrindą. BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje numatyti atsisakymo pripažinti piniginę sankciją pagrindai (pažymėtina, analogiškai kaip ir nurodyti Pamatiniame sprendime). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas teismo sprendimo pripažinimo klausimą, patikrina, ar nėra BPK 365¹ straipsnyje numatytų atsisakymo pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą pagrindų.
Pagal Vokietijos įgaliotos institucijos išduotą liudijimą teismas nustatė, kad V. B. pripažintas kaltu dėl to, kad pažeidė Kelių eismo taisykles - 2017 m. gruodžio 14 d., apie 13.14 val. Harco srityje/Goslaro apskrityje, B 4, ties 6.172 km, iš Torfhaus į Bad Harcburgą, kaip sunkvežimio (fabrikatas: DAF) su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairuotojas viršijo leistiną didžiausią greitį už uždarų vietovių 35 km/h. Lietinas greitis – 20 km/h. Nustatytas greitis (tolerantiškai atskaičius): 55 km/h. Liudijimo „g“ dalyje nurodyta, kad piniginės sankcijos, paskirtos už minėtą pažeidimą, yra 160 eurų dydžio bauda ir 28,50 eurų administracinės išlaidos, bendra finansinės baudos suma – 188,50 eurų. Nors liudijimo „h“ dalyje pažymėta, kad byla nagrinėta pagal rašytinę procedūrą ir patvirtinta, kad asmuo buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus, tačiau pastebėtina, kad šioje liudijimo dalyje nėra nuorodos, kokiu būdu V. B. buvo informuotas tiek apie pažeidimo nagrinėjimą, tiek apie galimą sprendimo priėmimą bei jo apskundimo tvarką ir terminus. Prie liudijimo yra pateikti du dokumentai – pranešimas vokiečių kalba ir lietuvių kalba, iš kurių galima spręsti, jog V. B. apie piniginę sankciją buvo informuotas būtent nusiuntus minėtus dokumentus jam adresu (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į asmens paaiškinimus, jog minėtu adresu jis nėra gyvenęs, papildomai kreipėsi į Vokietijos kompetentingą instituciją, prašydamas kuo skubiau pateikti prašymo išsprendimui reikšmingą informaciją, t.y. kaip ir kada V. B. buvo faktiškai asmeniškai ar per atstovą informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir terminus. Byloje esantis AB Lietuvos pašto pateiktas pranešimas patvirtina, kad Vokietijos kompetentingai institucijai teismo prašymas buvo įteiktas 2019 m. liepos 22 d. Šio prašymo išsprendimui aktuali informacija teismui per beveik du mėnesius nebuvo pateikta.
BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu „piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus“. Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 1 dalies „g“ punktas numato analogišką nuostatą.
Minėta, kad V. B. ginčija prašyme nurodytus duomenis, teigdamas, kad jis prašyme nurodytu laiku ir vietoje transporto priemonės nevairavo, nedalyvavo nagrinėjant bylą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, taip pat jis ginčija tai, kad buvo tinkamai ir laiku informuotas apie nurodytą jo atžvilgiu priimtą sprendimą, jo ginčijimo galimybę ir pan. Dėl asmens argumentų, jog jis nurodytu laiku ir vietoje nevairavo transporto priemonės ir pan., pažymėtina, kad teismas dėl šių argumentų iš esmės nepasisako, kadangi spręsdamas klausimą dėl piniginės sankcijos pripažinimo teismas tokio sprendimo (dėl sankcijos skyrimo) teisėtumo negali vertinti. Vis dėlto kiti argumentai, susiję su tuo, ar asmuo buvo tinkamai informuotas ir pan., sprendžiant šį klausimą yra reikšmingi. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių nurodytus asmens paaiškinimus ir, atitinkamai, patvirtinančių, jog priimant sprendimą V. B. atžvilgiu, buvo laikytasi reikalavimo jį informuoti apie sprendimą bei jo apskundimo tvarką ir terminus. Pagal su liudijimu pateiktus duomenis, priėmus sprendimą, pranešimas su informacija apie nusižengimą, paskirtą administracinę sankciją, sprendimo apskundimo terminą ir tvarką V. B. išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismas neturi duomenų, jog V. B. faktiškai šį sprendimą gavo, o jo paties teigimu, jis niekada šiuo adresu negyveno. Pažymėtina tai, kad teismo šaukimai, siųsti V. B. šiuo adresu, taip pat grįždavo neįteikti, todėl V. B. į teismo posėdį buvo pakviestas per jo darbovietę. Taigi teismas neturi pakankamai duomenų daryti neabejotiną išvadą, kad V. B. buvo tinkamai informuotas apie jam priimtą sprendimą, ir kad jis turėjo galimybę tinkamai ir laiku realizuoti savo teisę ginčyti bylą.
Kaip minėta, teismas kreipėsi į Vokietijos įgaliotą instituciją, prašydamas kuo skubiau pateikti papildomą informaciją, tačiau papildoma informacija per beveik du mėnesius nebuvo gauta. Taigi šiuo aspektu pažymėtina ir BPK 365¹ straipsnio 4 dalies nuostata, kad tais atvejais, kai teismas kreipiasi į Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją dėl papildomos informacijos ir tokia reikalinga informacija per teismo nustatytą terminą negaunama, teismas priima nutartį atsisakyti pripažinti piniginę sankciją.
Taigi atsižvelgdamas į minėtus argumentus, jog nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, jog V. B. buvo informuotas apie savo teisę ginčyti sprendimą bei terminus (asmeniui ginčijant nurodytą aplinkybę), teismas konstatuoja, kad Vokietijos sprendimo dėl piniginės sankcijos paskyrimo V. B. pripažinimas ir vykdymas nėra galimas, nustačius BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte (taip pat analogiškas reguliavimas nustatytas ir Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 1 dalies g punkte) įtvirtintą atsisakymo pripažinti ES valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pagrindą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Vokietijos tiriančiosios įstaigos Landkreis Goslar 2018 m. balandžio 3 d. priimtą ir 2018 m. gegužės 3 d. įsiteisėjusį sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos piliečiui V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., paskirtos piniginės sankcijos.
Šios nutarties nuorašus išsiųsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Vokietijos kompetentingai institucijai Bundesamt f?r Justiz.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.