Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), ir nuteisti – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės metu: 1) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas);

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2021 metų gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - nesumokėta 32 MGL, tai yra 1600,00 Eur bauda - prie šio baudžiamojo įsakymo paskirtos bausmės pridedant visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, visos bausmės laiku: 1) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, be gydytojo paskyrimo - narkotines/psichotropines medžiagas), ir 32 MGL, tai yra 1600,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų 00 ct) baudą; bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti G. O. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo.

Laisvės apribojimo bausmės pabaiga 2023-06-07.

2022-08-02 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose buvo gautas pirmas Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo prašoma nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Teikime nurodyta, kad nuteistasis:

1) du kartus buvo neblaivus: 2022-07-04 ir 2022-07-25;

2) administracine tvarka nebaustas;

3) naujų ikiteisminių tyrimų nuteistojo atžvilgiu pradėta nėra;

4) nuteistasis registruotas Užimtumo tarnyboje;

5) atliko baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo posėdyje Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė.

Prokuroras prašė teikimo šį kartą netenkinti.

Nuteistasis pripažino, kad padarė teikime nurodymus nusižengimus, tačiau prašė teikimo netenkinti, pripažino, kad turi priklausomybę dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, užsiregistravo ir 2022-09-02 vyks į ligoninę dėl gydymosi.

Teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad, nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Įvertinus pačią teisės normos (t. y. BK 48 straipsnio 8 dalies) konstrukciją, tiek paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas. Ir visų pirmiausiai, vykdydami probaciją tą turi įvertinti šios tarnybos specialistai, prieš kreipdamiesi su teikimu dėl bausmės keitimo.

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad probacijos tarnybose nuteistojo priežiūra vykdoma nuo 2022-06-09, jis buvo supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškintos teisinės pasekmės už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą.

Probacijos tarnybos teikimas dėl laisvės apribojimo keitimo į areštą nuteistajam teisme gautas pirmą kartą. Dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo į teismą kreiptasi nebuvo.

Įvertinus dabartinį teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir trukmę, į tai, kad nuteistasis pripažino, jog turi priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, tai yra serga alkoholizmu, tačiau pats savo iniciatyva siekia pradėti dėl to gydytis, į tai, kad kitą nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą vykdo, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, baudžiamojo poveikio priemonę įvykdė, teismas daro išvadą, kad nuteistajam, kurio elgesį įtakoja sergama priklausomybės liga, laisvės apribojimo bausmę keisti į areštą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 5 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimo dėl nuteistajam G. O., gim. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiu/baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą - netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.