Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2003-06-20 nuosavybės teise įsigijo 18,12 kv.m. ploto garažą Nr. 23, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 2008-05-15 nuosavybės teise įsigijo 17,82 kv.m. ploto garažą Nr. 24, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (7-11 b.l.). Iš pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų fotonuotraukų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo bei Nekilnojamojo turto registro išrašo (12-27 b.l.) nustatyta, kad netoli šių garažų yra sandėlis, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., kuris nėra registruotas niekieno vardu, nėra duomenų, kad minėtas turtas priklausytų savivaldybei ar valstybei.

Pareiškėjas šį sandėlį valdyti pradėjo sąžiningai, pastatą jis valdė teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 2003 m., kai įsigijo pirmą garažą, viso 13 metų.

Fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.68 str.).

Daikto valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, yra faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą (CK 4.22 str.). Asmuo tokiu atveju nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t.y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, sąžiningai valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22 str., 4.68 str.). Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68 str., 4.70 str.). Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad nėra įregistruotos kieno nors daiktinės teisės į pareiškėjo valdomą sandėlį, niekas pretenzijų dėl minėto ūkinio pastato pareiškėjui nėra pareiškę iki šiol, nėra jokių duomenų, kad sandėlis būtų sukurtas ne pagal tuo metu galiojusią statybą reglamentuojančius teisės aktus, kad vyktų ginčai dėl šio pastato statybos teisėtumo.

Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 533 str.).

Daikto atviras valdymas (CK 4.68 str.) reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, taip pat nenustatyta, kad valdymo terminas, prasidėjęs 2003 m., būtų kada nors nutrūkęs. Pareiškėjas sandėlį pradėjo valdyti 2003 m. ir nepertraukiamai jį valdo iki šio laiko.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir niekam neginčijant pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, konstatuotina esant CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjos valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t.y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad pareiškėjo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu pareiškimas tenkintinas, nustatant faktą, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (CK 4.68 str., 4.70 str., 4.71 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti, kad pareiškėjas M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į sandėlį, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus sprendimui grąžinti pareiškėjui jo teismui pateiktą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylą Nr. 21/5344.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.