Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-11-09 · Administracinė byla Nr. I-2189-121/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-11-09
Bylos Nr.
I-2189-121/2009
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01054-2009-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Nijolė Šidagienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
UAB ,,Vilniaus energija“, J. V., Š. M., V. T. K., C. R.
Kategorijos
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2189-121/2009
Bylos proceso Nr. 3-61-3-01054-2009-4
Procesinio sprendimo kategorija 35.3, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2009 m. lapkričio 9d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Arūno Kaminsko, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjo A. J. atstovui R. J., atsakovės atstovei Beatai Janovič, trečiojo suinteresuoto asmens- uždarosios akcinės bendrovės (UAB) ,,Vilniaus energija“ atstovei Ritai Gailevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys- UAB ,,Vilniaus energija“, J. V., Š. M., V. T. K., C. R., dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (MSA) Miesto ūkio departamento (MŪD) Energetikos ir statinių skyriaus 2009-06-18 atsakymą Nr.A51-14330-(3.3.10-PD4) ir leisti atsijungti nuo miesto centralizuotų šilumos tinklų. Paaiškina, kad skundžiamas atsakymas motyvuojamas tuo, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) priklauso centralizuoto šilumos tiekimo (toliau-CŠT) „b“ zonai. Šioje zonoje neleistina statyti, įrengti kieto ir skysto kuro katilines, bet (duomenys neskelbtini) gyventojai turi krosnis, kurioms leidimai yra išduoti dar iki Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimo. Be to, gyventojai neketina statyti, įrengti kieto ir skysto kuro katilines, kaip nurodyta atsakyme. Namo (duomenys neskelbtini) gyventojų 2009-05-27 prašyme ,,Leisti nutraukti sutartį ir atsisakyti „Vilniaus energijos" paslaugų“ tvirtinama, kad tik tuo atveju, jei bus neleista atsijungti nuo esamų šilumos tinklų, neišgalėdami susimokėti, gyventojai bus priversti papildomai naudoti krosnis. Prašymo 3 punkte kaip viena iš esamo centralizuoto šildymo alternatyvų buvo paminėtas šildymas dujomis. Kaimynystėje esantis namas yra šildomas dujomis, todėl nesuprantama, kodėl vieniems tai leidžiama, o kitiems- ne. Prašymo 2 punkte minima, kad (duomenys neskelbtini) namo butas Nr. 6 naudoja kitą centralizuoto šildymo alternatyvą- šildymą elektra. Taip pat neaišku, kodėl 6-jam butui tai leidžiama, o pareiškėjui- ne. VMSA MŪD Energetikos ir statinių skyrius pažeidė namo savininkų ir pareiškėjo Šilumos ūkio įstatymo (ŠŪĮ) 27 str. 1 d. 2 punkte nustatytą teisę pakeisti šildymo būdą, taip pat ŠŪĮ 3 str. 2 dalimi suteiktą teisę pasirinkti UAB „Vilniaus energijos" konkurentų siūlomas paslaugas- šildymą elektra ar dujomis (b.l. 3-4).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad ŠŪĮ 7 straipsnis įpareigoja savivaldybes šilumos ūkį tvarkyti pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. 2002-11-20 sprendimu Nr.723 patvirtintu Naujamiesčio, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, Panerių, Grigiškių, Antakalnio, Naujosios Vilnios, Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių, Justiniškių, Šeškinės, Pilaitės, Pašilaičių ir Fabijoniškių seniūnijų energijos rūšies naudojimo šildymui specialiuoju planu (toliau- Specialusis planas) Vilniaus miesto teritorija suskirstyta į 5 zonas ir kiekvienai zonai nustatytas šildymo reglamentas, juo CŠT „a“ ir „b“ zonoms nustatytas CŠT reglamentas, ekologiškai švarūs šilumos energijos šaltiniai (elektros, geoterminė energija) galimi visose Specialiojo plano zonose. Namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra priskirtas CŠT „b“ zonai, todėl namo gyventojai butams šildyti gali pasirikti šioje zonoje leidžiamus šildymo būdus. Remiantis ŠŪĮ 27 straipsniu bei Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau-Taisyklės) 129.2 punktas numato teisę vartotojui daugiabučiame name kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. Taisyklių 165 punkte nustatyta, kad pageidaujantis atjungti prijungtas prie šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų pastato šilumos ar karšto vandens įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai derinti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir norimą keisti šildymo būdą visam pastatui bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti. Šiuo atveju prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojų prašymo nebuvo pridėti jokie dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, kokio šildymo būdo pageidauja gyventojai. Remdamiesi prašyme pateikta informacija, VMSA MŪD Energetikos ir statinių skyriaus darbuotojai 2009-06-18 raštu atsakė, kad, norėdami pakeisti centrinio šilumos tiekimo būdą, jie turi vadovautis ŠŪĮ ir Taisyklėmis. Visiškai nepagrįstas yra teiginys, kad 2009-06-18 raštu Nr. A51-14330 jam bei kitiems namo gyventojams nebuvo leista atsijungti nuo miesto centralizuotų šilumos tinklų, kadangi skundžiamu aktu jiems nebuvo nei leista, nei atsisakyta leisti keisti šildymo būdą bei atsijungti nuo centralizuoto šildymo, nes viešojo administravimo subjektui nebuvo pateikti visi duomenys, reikšmingi sprendimui priimti. Taigi, panaikinus skundžiamą aktą, pareiškėjas vis tiek negalėtų reikalauti leidimo atsijungti nuo centralizuoto šildymo, kol neatliks teisės aktų nustatytų veiksmų, reikalingų atlikti, norint atsijungti nuo centralizuoto šildymo ir pakeisti šildymo būdą. Skunde suformuluoto reikalavimo tenkinimas, t.y. ginčijamo rašto panaikinimas jokios įtakos jo teisėms neturės. Be to, pareiškėjas, prašydamas teismo panaikinti 2009-06-18 atsakymą, nenurodo šio akto naikinimo pagrindo, o tik kad buvo viršytos VMSA MŪD Energetikos ir statinių skyriaus kompetencijos ribos. Pareiškėjas neįvykdė pareigos, nustatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 23 str. 6 dalyje nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (b.l. 26-30).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal Specialųjį planą yra CŠT „b“ zonoje, kuriai nustatytas CŠT reglamentas. Specialiojo plano paaiškinimų 2.1 bei 2.4 punktuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad ,,rengiant konkrečių objektų projektus, naujiems arba kapitaliai rekonstruojamiems pastatams šilumos tiekimą numatyti iš CŠT“ bei, kad ,,esamų pastatų CŠT būdas gali būti keičiamas tik vadovaujantis LR įstatymais". Kadangi daugiabučio namo patalpų savininkų pasirinkimas keisti esamą centralizuotos šilumos energijos šaltinį į dujas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatyto šildymo reglamento šioje teritorijoje, atsakovė pagrįstai paaiškino, kad šilumos tiekimo būdas gali būti keičiamas vadovaujantis ŠŪĮ ir Taisyklių reikalavimais. Atsižvelgus į tai bei kad atsakovei buvo pateiktas tik prašymas, nepridėjus jokių kitų teisės aktų reikalaujamų dokumentų, darytina išvada, kad nebuvo galimybės pradėti šildymo atjungimo procedūrų. Pareiškėjo teiginiai, jog „Savivaldybės Energetikos ir statinių skyrius (...) viršijo savo kompetencijos ribas", „atėmė namo savininkams (...) įstatymu reglamentuotą teisę pakeisti šildymo būdą" bei „pasirinkti „Vilniaus energijos" konkurentų siūlomas paslaugas- šildymą elektra ir dujomis" laikytini teisiškai nepagrįstais. Pareiškėjo reikalavimo dalis „leisti atsijungti nuo miesto centralizuotų šilumos tinklų", pagal ABTĮ nepriskirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Be to, abejoja, ar apskritai atsakymas turėtų būti vertinamas kaip individualus administracinis aktas. ŠŪĮ 3 str. 2 dalies nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į ŠŪĮ 3 str. 1 dalies, 7 straipsnio nuostatas. Be to, pagal ŠŪĮ 29 straipsnį, buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Prašyme klaidingai nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) namo buto Nr. 6 savininkas jau yra gavęs leidimą atsisakyti UAB „Vilniaus energija" paslaugų, kadangi minėto buto šildymo prietaisai buvo demontuoti savavališkai, buto savininkas yra išlikęs UAB ,,Vilniaus energija" tiekiamos šilumos energijos vartotoju, 2009-08-04 jam pareikštas ieškinys dėl susidariusio įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo. Daugiabučio namo šilumos tiekimo ir vartojimo tinklai yra bendrojo naudojimo objektas. Šių tinklų atjungimas yra susijęs su daugiabučio namo šilumos tiekimo ir vartojimo įrenginių disponavimu, kadangi, atjungimo atveju atitinkami tinklai (jų dalys) toliau kaip bendrojo naudojimo objektai nebeegzistuos. Todėl sprendimas dėl disponavimo bendro naudojimo objektais turėjo būti priimtas visų daugiabučio namo patalpų savininkų, įskaitant ir A. P., sutarimu, o ne balsų dauguma (CK 4.75 str., 4.82 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1271/2002 A. v DNSB „Medvėgalis") (b.l. 35-37).

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir papildomus paaiškinimus palaikė, akcentavo, kad prašyme nėra nuorodos, kad iš viso norima keisti namo apšildymo būdą, dėl apšildymo dujomis užsiminta tik „iš principo“. Buto savininkas sutarties dėl centrinio šildymo tiekimo neturi.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti, papildomai paaiškino, kad skundžiamame atsakyme nėra tvirtinama, kad namas negali atsijungti nuo centrinio šildymo tinklų. Atstovė negalėjo teismui paaiškinti, ar galima būtų legaliai naudotis senomis kieto kuro krosnimis, jos nuomone, apskritai atsijungti nuo centrinio šildymo tinklų, nepasirinkus jokio kito apšildymo būdo, negalima.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Vilniaus energija“ atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad šiluminės energijos tiekimo sutarčių sudarymo tvarką reglamentuoja Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-260 ir 2003-07-10 įsakymu Nr.4-289 patvirtintos taisyklės- jei nėra rašytinės centrinio šildymo tiekimo sutarties, laikoma, kad ji sudaryta ir vykdoma konkliudentiniais veiksmais. Pagal Taisyklių 250 str. atsijungiant būtinas alternatyvus šildymas. Ar apsišildymas senomis kieto kuro krosnimis yra alternatyvus- atstovė negalėjo paaiškinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. J., būdamas 2-jo buto (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje, savininku (b.l. 51) kartu su kitais šio namo gyventojais ir butų savininkais- J. V., Š. M., V. K. ir C. R. - 2009-05-27 (gautas 2009-05-28, registracijos Nr. A50-9417), kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu ,,Leisti nutraukti sutartį ir atsisakyti ,,Vilniaus energijos“ paslaugų“, kuriame nurodė, kad prašymą pasirašę gyventojai vienbalsiai nusprendė atsisakyti UAB ,,Vilniaus energijos“ paslaugų ir prašo leisti nutraukti su ja sudarytą sutartį dėl šilumos pirkimo-pardavimo tokiais argumentais: 1) nepaisant to, kad namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būklė yra gera, už šildymą namo gyventojai moka brangiausiai iš vilniečių- 10 ir daugiau litų už kvadratinį metrą; 2) name yra tik 6 butai, iš kurių vieno, buto Nr.6, savininkas jau anksčiau gavo leidimą atsisakyti UAB ,,Vilniaus energijos“ paslaugų; 3) neišgalėdami mokėti didžiulių sąskaitų už šildymo paslaugas, jie būtų priversti naudoti krosnis, kas labai pablogintų miesto ekologiją. Iš ,,Lietuvos dujos“ vadybininko gavo patvirtinimą, kad yra visos techninės galimybės teikti namui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dujas; 4) UAB ,,Antakalnio ūkis“ energetikas J. Ž. ir vadybininkas J. E. pritaria jų sumanymui pakeisti šilumos tiekėją; 5) šiuo metu namui yra svarbesnis šilumos tiekėjo pakeitimo, nei namo renovacijos klausimas. Minėto Prašymo nepasirašė buto Nr. 6 savininkas, vietoj jo parašo yra įrašyta pastaba, kad jis jau yra gavęs leidimą atsisakyti UAB ,,Vilniaus energijos paslaugų“ (b.l.32). Išnagrinėjęs prašymą, VMSA MŪD Energetikos ir statinių skyrius į jį atsakė 2009-06-18 raštu Nr. A51-14330(3.3.10.1-PD4) ,,Dėl namo Grybo g. atjungimo nuo miesto centralizuotų šilumos tinklų“, kuriame nurodė, kad šešių butų pastatas (duomenys neskelbtini) yra šildomas nuo miesto centralizuotų šilumos tinklų. Pastato šilumos ūkio renovacijos UAB ,,Vilniaus energija“ nėra numačiusi. Vadovaujantis Specialiuoju planu, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) priklauso CŠT „b“ zonai. Šioje zonoje neleistina statyti, įrengti kieto ir skysto kuro katilines. Esamų pastatų centrinio šilumos tiekimo būdas gali būti keičiamas, vadovaujantis ŠŪĮ ir Taisyklių reikalavimais (b.l. 33).

SP UAB ,,Antakalnio ūkis“ komisija 1999-04-30 atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad Vilniuje (duomenys neskelbtini) buto Nr. 6 centrinis šildymas yra atjungtas, vamzdžiai nupjauti. Butas šildomas elektriniu prietaisu. Šildymo sistemos atjungimo projekto buto savininkas nepateikė. Karštu vandeniu naudojasi iš VŠT (vietinis boileris). Akte įrašyta A. P. pastaba, kad jis butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirko 1997-08-11, šildymo sistemos buvo demontuotos. Apie demontavimą 1997-10-16 pranešė šiluminių tinklų direktoriui (b.l.39).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-11-20 sprendimu Nr.723 buvo patvirtintas Naujamiesčio, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, Panerių, Grigiškių, Antakalnio, Naujosios Vilnios, Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių, Justiniškių, Šeškinės, Pilaitės, Pašilaičių ir Fabijoniškių seniūnijų energijos rūšies naudojimo šildymui specialusis planas, pagal kurį Grybo gatvė patenka į CŠT „b“ zoną, kuri apibūdinama kaip tankiai užstatyta teritorija, kurioje vyrauja daugiaaukštė statyba, išvystyti CŠT tinklai ir pastatų pajungimui prie CŠT reikia tik pastatyti įvadus. Rengiant konkrečių objektų projektus, naujiems arba kapitaliai rekonstruotiems pastatams šilumos tiekimą numatyti iš CŠT. Šioje zonoje esantiems pastatams, šiuo metu naudojantiems šildymui kietą kurą ir kurių nenumatoma kapitaliai rekonstruoti (remonto metu gyventojai arba įstaigos iš pastato neiškeliami), numatyti šildymą dujomis arba elektra. Statiniams, kurių šilumos poreikiai iki 0,01 MW (prekybos kioskai, degalinės), numatyti šildymą elektra. Esamų pastatų CŠT būdas gali būti keičiamas tik vadovaujantis LR įstatymais. Neleistina statyti, įrengti kieto ir skysto kuro katilines (b.l. 44-46).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Dėl skundžiamo rašto atitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams.

Pagal 2006-06-27 Viešojo administravimo įstatymo (toliau-VAĮ) Nr. X-736 2 str. 14 dalį prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Šiuo atveju pareiškėjai į atsakovę kreipėsi su prašymu leisti nutraukti sutartį dėl šilumos pirkimo- pardavimo ir atsisakyti „Vilniaus energijos paslaugų“, t.y. buvo išreikštas konkretus prašymas, dėl kurio pagal VAĮ 2 str. 11 dalį turėjo būti priimtas administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. VAĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (1 dalis) ir nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai ir įstatymų pagrindu priimti kiti teisės aktai (2 dalis).

Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr.875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau-Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad, nagrinėjant asmenų prašymus, šių Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai. Taisyklių 41 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: 41.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 41.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 41.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Atsakovė savo atsikirtimus į skundą argumentuoja, tuo, kad skundžiamas atsakymas nėra individualus administracinis aktas, todėl tokio atsakymo apskritai negalima apskųsti teismui. VAĮ 2 str. 9 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, 8 straipsniu nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis); jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 dalis).

Kolegijos nuomone, prašymo turinį vertinant ne tik pagal jo pavadinimą, bet ir pagal visą kontekstą, akivaizdu, kad prašytojų siekiamo rezultato realizacija susijusi, visų pirma, su leidimu atsijungti nuo CŠT, todėl būtent toks klausimas ir turėjo būti sprendžiamas. Baigus prašymo nagrinėjimą, buvo galimi tokie variantai: 1) atsakovė galėjo priimti sprendimą leisti pareiškėjams atsijungti nuo CŠT; 2) priimti sprendimą neleisti pareiškėjams atsijungti nuo CŠT; 3) priimti kitokį administracinį sprendimą dėl prašymo (ne individualų administracinį aktą). Todėl galima sutikti, kad atsakovės pareiškėjams duotas atsakymas (jį vertinant pagal formalius požymius) nėra individualus administracinis aktas, tačiau tai nereiškia, kad toks neturėjo būti priimtas. Todėl šiuo atveju analizuotina, ar pagal pateikto prašymo turinį bei prie jo pridėtus dokumentus buvo galima priimti motyvuotą individualų administracinį aktą (leisti atsijungti nuo CŠT arba neleisti atsijungti nuo CŠT).

Dėl prašymo leisti atsijungti nuo miesto centralizuotų šilumos tinklų pagrįstumo.

2007-11-20 Šilumos ūkio įstatymo Nr. X-1329 (toliau-ŠŪĮ) 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. To paties įstatymo 3 str. 2 dalyje nustatyta, kad šilumos gamyba grindžiama šilumos gamintojų konkurencija. ŠŪĮ 7 str. 1 dalyje (2009-01-12 įstatymo Nr.XI-133 redakcija) nustatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Pagal ŠŪĮ 27 str. 1 d. 2 punktą šilumos vartotojas daugiabučiame name turi teisę kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. Minėto įstatymo 27 str. 6 dalyje nustatyta, kad įgyvendinant šiame ir kituose šio įstatymo straipsniuose numatytas buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų teises bei pareigas dėl apsirūpinimo energija (šiluma ir karštu vandeniu), pastato šildymo bei karšto vandens sistemos valdymo ir naudojimo sprendimai priimami mutatis mutandis Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. ŠŪĮ 29 str. 1 dalyje (2009-01-12 įstatymo Nr. XI-133 redakcija) nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas).

Ūkio ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617 patvirtintų ,,Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ (toliau-Taisyklės) 250 punkte nustatyta, kad daugiabučio namo valdytojas (administratorius), jeigu butų bei kitų patalpų savininkai nustatyta tvarka priima sprendimą ir paveda valdytojui (administratoriui) leisti keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, arba buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantys atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą. Prie šio prašymo pridedami šie dokumentai: 250.1. daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui (administratoriui) leisti keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo (administratoriaus) raštiškas sutikimas; 250.2. buto ar kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros; 250.3. kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio juridinio asmens išduotos projektavimo sąlygos; 250.4. savivaldybės institucijos įgaliotos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos išvada, kad dėl buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, arba šių išlaidų išklotinė; 250.5. buto ar kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose; 250.6. šilumos tiekėjo pažyma, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai. Taisyklių 251 punkte nustatyta, kad savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo daugiabučio namo Valdytojo (Administratorius) arba buto ar kitų patalpų savininko daugiabučiame name -buitinio šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybės institucijoje išduoda ar motyvuotai atsisako išduoti projektavimo sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti. Pagal Taisyklių 252 punktą, jeigu dėl buto ar kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo daugiabučiame name prašymo atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemų ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą įgyvendinimo kiti to namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, ne vėliau kaip per tris dienas pateikia šilumos tiekėjui paraišką gauti projektavimo sąlygas. Pagal Taisyklių 253 punktą, jeigu dėl daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo prašymo atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemų ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą įgyvendinimo kiti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, pateikia šilumos tiekėjui paraišką gauti iš jo projektavimo sąlygas tik tada, kai daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas pateikia jo pasirašytą sutartį su pastato Valdytoju (Administratoriumi) dėl papildomų išlaidų kitiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams atlyginimo. Jeigu tokia sutartis nesudaroma ar nepateikiama per 30 dienų nuo prašymo atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemų ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą įregistravimo savivaldybės institucijoje, arba šilumos tiekėjas pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti projektavimo sąlygas, savivaldybės institucija neišduoda projektavimo sąlygų sąvado tiems darbams atlikti ir apie tai raštu informuoja daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininką- buitinį šilumos vartotoją. Taisyklių 254 punkte nustatyta, kad šilumos tiekėjas, gavęs savivaldybės institucijos paraišką išduoti Taisyklių 252 ir 253 punktuose nurodytas projektavimo sąlygas, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų priima sprendimą ir išduoda savivaldybės institucijai projektavimo sąlygas arba pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti projektavimo sąlygas, jeigu tai prieštarauja savivaldybės tarybos patvirtintam šilumos ūkio specialiajam planui arba jeigu pastato valdytojui (administratoriui) pradėtos bankroto, restruktūrizavimo ar likvidavimo procedūros ir (ar) yra kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pastato valdytojas (administratorius) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas nevykdys savo prievolių pagal projektavimo sąlygas, šilumos tiekėjui pareikalavus, pastato valdytojas (administratorius) arba buto ar kitų patalpų savininkas nepateikia visų būsimų prievolių pagal projektavimo sąlygas tinkamo įvykdymo užtikrinimo ar nesuteikia atsiskaitymo garantijų arba jeigu projektavimo sąlygų negalima išduoti dėl nuo šilumos tiekėjo nepriklausančių aplinkybių arba jeigu projektavimo sąlygų negalima išduoti kitais teisės aktuose nustatytais atvejais. Pagal Taisyklių 263 punktą, buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų.

Civilinio kodekso (toliau-CK) 4.75 str. 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.82 str. 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.85 str. 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-10-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1271/2002 išaiškino, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. Nr. I-798) 4 straipsnyje yra nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo patalpų savininkams (bendrasavininkiams) bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2 dalis numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama daugiabučio namo patalpų savininkų (bendrasavininkių) sutarimu. Kai yra nesutarimų, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) ieškinį. Iš šios normos turinio matyti, kad tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas ne tik dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, bet ir dėl disponavimo, įstatymų leidėjas nustatė specialią sprendimų priėmimo tvarką: visų savininkų sutarimą, o kai yra nesutarimų- teisminę tvarką. Iš bylos duomenų matyti, kad bendras visų gyvenamojo namo patalpų savininkų dėl šilumos tiekimo ir vartojimo įrenginių atjungimo nuo šilumos tinklų sutarimas nebuvo pasiektas, nes daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiuose, 3, 6, 7 ir 13 butų savininkai tam nepritarė. Teismų išvada, kad susitarimas atjungti šilumos tiekimo ir vartojimo tinklus nuo šilumos tinklų buvo priimtas balsų dauguma ir nepažeidžiant bendrijos įstatų, yra nepagrįsta. (...) Akivaizdu, kad daugiabučio namo šilumos tiekimo ir vartojimo tinklai yra bendrojo naudojimo objektas, ir kad šių įrenginių atjungimas nuo šilumos tiekėjo tinklų yra susijęs su daugiabučio namo šilumos tiekimo ir vartojimo įrenginių disponavimu, nes jie toliau kaip bendrojo naudojimo objektas nebeegzistuos.

Cituotų teisės aktų bei teisminės praktikos analizė leidžia nagrinėjamoje byloje daryti išvadą, kad pareiškėjo ir kitų gyventojų prašymas neatitiko teisės aktų reikalavimų, kad būtų buvę galima priimti nedviprasmišką individualų administravimo aktą- tiek leisti atsijungti nuo CŠT, tiek neleisti atsijungti, nes a) trūko Taisyklėmis reikalaujamų dokumentų; b) neaišku, kokio kito apšildymo būdo pageidauja prašytojai ir ar iš viso pageidauja; c) dėl atsijungimo nebuvo geruoju ar teismine tvarka gautas 6-jo buto savininko sutikimas. Tačiau, įvertinus konstitucinę nuostatą, kad valdžia tarnauja žmonėms, o ne atvirkščiai, dėl tokio turinio prašymo turėjo būti priimtas kitoks aktas- administracinis sprendimas, kas reiškia, kad atsakymu turėjo būti tinkamai išaiškinta atsijungimo nuo CŠT tvarka, pateiktini dokumentai, t.y., iš esmės turėjo būti pateikti tokie paaiškinimai, argumentai, kuriais dabar atsakovė atsikerta į skundą teismui. Esant reikalui, turėjo būta paprašyti patikslinti prašymų apimtį, nurodyti, kokio konkrečiai alternatyvaus šildymo būdo pageidauja pareiškėjai, ar nepageidauja jokio (nes aiškina turį seniai įrengtas ir inventorizuotas kieto kuro šildymo krosnis). Ar kieto kuro senos (iki minėto Tarybos sprendimo) įrengtos, inventorizuotos krosnys yra alternatyvi apšildymo priemonė ir ar ji leidžiama naudoti, nei atsakovės nei trečiojo suinteresuoto asmens atstovės negalėjo atsakyti, nors tai turėjo būti išsiaiškinta iki duodant atsakymą į prašymą ir jame paaiškinta senų kieto kuro krosnių panaudojimo apsišildymui galimybė.

Įvertinus pasakytą, laikytina, kad skundžiamas atsakovės atsakymas neatitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamų pilnumo, aiškumo reikalavimų, todėl ji įpareigotina 2009-05-28 prašymą Nr. A50-9417) ,,Leisti nutraukti sutartį ir atsisakyti ,,Vilniaus energijos“ paslaugų“ išnagrinėti iš naujo ir pateikti atsakymą, atitinkantį VAĮ.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4p., 127 str.,

nusprendė:

skundą patenkinti iš dalies. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, gyventojų 2009-05-28 prašymą Nr. A50-9417) ,,Leisti nutraukti sutartį ir atsisakyti ,,Vilniaus energijos“ paslaugų“ išnagrinėti iš naujo ir pateikti atsakymą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai Arūnas Kaminskas

Nijolė Šidagienė

Liudmila Zaborovska