Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-25 nuosprendžio, kuriuo J. P. nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, pagal LR BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal LR BK 259 str. 2 d. areštu 20 parų. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 65 str. 1 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006-08-29 iki 2006-12-05.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-25 nuosprendžiu taip pat nuteistas A. U. , jo apeliacinis skundas šioje byloje yra atmestas Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-05 nutartimi.

Šiuo nuosprendžiu yra nuteisti ir M. S. bei O. D. , tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas perduoti ir tokiu būdu platinti, bei neteisėtai jas platino: jis iki 2006-08-25, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, prie „Boseli“ diagnostikos centro, esančio adresu Šilutės pl. 50, Klaipėdos m., M. S. sukursčius ir įkalbėjus per O. D. į Alytaus pataisos namus nuteistajam A. U. perduoti narkotinių medžiagų, iš M. S. toliau platinti įgijo siuntinį, kuriame buvo paslėpta 2,502 g rudos spalvos miltelių, jų sudėtyje buvo 1,161 g narkotinės medžiagos – heroino, juos neteisėtai laikė iki 2006-08-28, kol 17.45 val. minėtą siuntinį su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis perdavė autobuso „Šventoji–Klaipėda–Vilnius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, kad šis jį Vilniaus autobusų stotyje, adresu Sodų g. 22, Vilnius, perduotų O. D. .

Be to, J. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti: jis iki 2006-08-29, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį – 0,779 g - narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, jas neteisėtai su savimi gabeno ir laikė automobilyje „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol minėtą dieną 13.30 val. automobilio apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

J. P. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti: jis iki 2006-08-29, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 8 vnt. baltos spalvos tablečių gamyklinėje pakuotėje su užrašu „Tramadol“, jų sudėtyje buvo 0,800 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, ir 7 vnt. gelsvos spalvos tablečių gamyklinėje pakuotėje su užrašu „Relanium Diazepamum 5 mg“, jų sudėtyje buvo 0,035 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, jas neteisėtai pargabeno į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2006-08-29, kol 14.25 val. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nuteistasis J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-25 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal LR BK 260 str. l d. ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, už kitas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo, turint tikslą platinti, ir jų platinimo yra nepagrįsta ir neteisėta, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jo kaltė dėl skundžiamos jam inkriminuotos veikos grindžiama tik viena nuosprendžio pastraipa, kurioje nurodoma, kad kaltinamasis J. P. kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad jis nežinojo, jog siuntinyje yra narkotinių medžiagų, tačiau suprato, kad ten yra, kalėjimo žargonu tariant, „zaprietai“. J. P. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmiausia teismo posėdžio metu jis pasakė, kad, jo žiniomis, „zaprietai“ yra daiktai, kuriuos paprastai perduoti į tardymo izoliatorius ar laisvės atėmimo vietas draudžiama. Tarp tokių daiktų yra mobiliojo ryšio telefonai, DVD diskai, vaistai ir t. t., aišku, ir narkotinės medžiagos, tačiau jis tikrai neįtarė, kad būtent narkotinės medžiagos bus perduodamos kažkam į laisvės atėmimo vietas ar tardymo izoliatorius, nes gerai žino atsakomybę už tokias veikas. Dėl to jis jokiu būdu nebūtų sutikęs dalyvauti narkotinių medžiagų perdavime. Tai tikrai nėra jo gynybos pozicija. Pasak J. P., jis niekada neneigė, kad M. S. jo paprašė ir jis sutiko M. S. jam paduotą siuntinį įdėti į autobusą, vykstantį į Vilniaus miestą. Tai yra ne kartą daręs ir nemano, kad tokie veiksmai yra draudžiami ar baudžiami, jis taip pat neneigė, kad apie įdėtą siuntinį informavo M. S. nurodytą asmenį, tačiau niekas jam nepasakė, kad šiame siuntinyje gali būti narkotinės medžiagos. Visi kiti nuosprendyje paminėti įrodymai – nuteistųjų parodymai, liudytojų R. A. , A. P. , I. P. , Č. K. parodymai, daiktų apžiūros protokolai, specialistų išvados, M. S. telefoninių pokalbių išklotinės, kratos protokolai, daiktų pateikimo protokolai - patvirtina tik patį faktą, jog siuntinys buvo perduotas ir jame buvo narkotinės medžiagos, tačiau nė vienas iš jų nepatvirtina, kad jis būtų žinojęs ar nors galėjęs pagrįstai įtarti, jog siuntinyje buvo paslėptos narkotinės medžiagos. Nuteistasis pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašy­mą“ 3.1.8 p. pabrėžiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę pada­rius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog jau metai kaip jis nebevartoja narkotinių medžiagų, išėjo reabilitacijos kursą, dirba, gyvena su sugyventine ir padeda išlaikyti du mažamečius vaikus, todėl mano, kad už padarytas veikas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėtų būti atidėtas.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis J. P., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog J. P. yra teisingai ir pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d., nes jis neteisėtai iš M. S. įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas perduoti ir tokiu būdu platinti, bei neteisėtai jas platino, perduodamas siuntinį. Nuteistojo argumentą, kad jis nežinojo, jog perduodamame siuntinyje yra narkotinių medžiagų, paneigia byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą daro teismo posėdžio metu ištyręs J. P. parodymus ir juos įvertinęs kitų byloje surinktų, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų kontekste. 2006-12-05 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu J. P. parodė, kad paketą, kuris buvos skirtas A. U. , jam perdavė M. S. , M. S. davė telefono numerį asmens, su kuriuo jis turėjo susitarti kokiu būdu, kaip ir kada paketą perduoti. M. S., perduodamas paketą, nurodė, jog jame yra paslėpta narkotinių medžiagų, tačiau kur konkrečiai jos paslėptos, nenurodė. Paketą, kaip buvo sutarta su minėtu nepažįstamuoju, kurio numerį buvo davęs M. S. , jis nuvežė į Klaipėdos miesto autobusų stotį, padavė važiuojančiam į Vilnių vairuotojui, ant paketo užrašė jų nurodyto asmens vardą „O.“, nurodydamas savo mobiliojo telefono numerį (t. 5, b. l. 9–10). Teisiamojo posėdžio metu jis paneigė šiuos savo parodymus ir jau teigė nežinojęs, kad siuntinyje buvo narkotinių medžiagų. Siekdamas pašalinti J. P. parodymų prieštaravimus ir nustatyti tiesą, apeliacinės instancijos teismas perskaitė jo 2006-12-05 ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus ir jį papildomai apklausė. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nuteistasis iš pradžių tvirtino tą patį, tačiau perskaičius jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, jis jau teigė, jog po kelių telefoninių pokalbių su A. U. pradėjo įtarti, kad siuntinyje yra narkotinių medžiagų, dar vėliau paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui davė anksčiau aptartus parodymus, nes norėjo išeiti į laisvę - tyrėja žadėjo jį paleisti, jei jis prisipažins, jam buvo daromas spaudimas (t. 7, b. l. 143-145). Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokią apelianto versiją, nes jis pats, būdamas anksčiau keletą kartų teistas, patvirtino, kad jam žinoma paleidimo iš suėmimo ar laisvės atėmimo vietos tvarka, be to, byloje nėra jokių tariamai jam darytą spaudimą patvirtinančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi LR BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, aptartus J. P. parodymus vertina kartu su kitais byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais (telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolais, liudytojų R. A. , A. P. , I. P. , Č. K. parodymais, specialistų išvadomis, daiktų apžiūros, kratų, daiktų pateikimo protokolais), vertina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, tuo pagrindu atmeta J. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus ir vadovaujasi jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Pastarieji nuteistojo parodymai atitinka, papildo kitų įrodymų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. P. kaltė pagal LR BK 260 str. 1 d. yra neginčijamai įrodyta. Todėl nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl J. P. nuteisimo pagal LR BK 260 str. l d. ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Nors apeliantas prašo laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, apeliacinės instancijos teismas mano, kad jam teisėtai ir pagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Kadangi J. P. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už sunkaus, LR BK 260 str. 1 d. numatyto, nusikaltimo padarymą (LR BK 11 str. 5 d.), todėl nėra vienos iš būtinųjų LR BK 75 str. taikymo sąlygų ir jam negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog apylinkės teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, padarė techninę klaidą, nes nurodė, jog vadovaujasi LR BK 63 str. 4 d. (įtvirtintas dalinio bausmių sudėjimo būdas), o bendrino bausmes apėmimo būdu. Tačiau tai neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, nes kitos LR BK 63 str. dalys nurodytos teisingai ir bausmės subendrintos tinkamai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.