Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1715-324/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
e2S-1715-324/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
E. B.
Atsakovas
T. B.
Civilinė byla Nr. e2S-1715-324/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01895-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.1.2; 3.1.7.5; 3.3.2.3; 3.3.2.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5262-319/2019 pagal ieškovės E. B. ieškinio atsakovui T. B. santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės, priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; palikti pavardes: B. ir B.; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį, lėšas uzufrukto teise valdys ieškovė, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atmetė. Nustatė ieškovei 20 dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

3. Nurodė, kad ieškovė reiškia neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką, už kurį mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis, taip pat reiškia turtinį reikalavimą priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą, už kurį mokėtinas 68 Eur žyminis mokestis. Iš viso mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį 143 Eur. Iš prie ieškinio pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis yra apie 347,65 Eur, nekilnojamojo turto, kilnojamojo privalomai registruoto turto neturi, tačiau ieškovė nepateikė duomenų apie santaupas arba banko sąskaitose esančias lėšas. Dėl to laikytina, kad ji neatskleidė tikrosios savo finansinės padėties. Taip pat ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos išlaidas (mokesčiai už komunalinius patarnavimus ir pan.). Teismas pažymėjo, kad asmeniui, kurio turtinė padėtis yra bloga, gali būti teikiama ir antrinė teisinė pagalba pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą ir asmuo apskritai gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ieškovė naudojasi privataus advokato pagalba. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys ir nurodytos aplinkybės nėra pakankami pripažinti jos turtinę padėtį sunkia, kad būtų galima atleisti arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

4. Nurodė, kad ieškovė prašo nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau iš pridedamos santuokos liudijimo kopijos matyti, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (RKB), santuoka (duomenys neskelbtini) apskaityta Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Į tai atsižvelgiant įpareigojo patikslinti reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė taip pat įpareigota pateikti santuokos liudijimo originalą, nes jo su ieškiniu nepateikė ir nenurodė, kodėl negali šio dokumento pateikti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iš dalies atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pripažįstant sumokėtą žyminį mokestį tinkamai įvykdyta procesine pareiga, priimti ieškovės ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškovės prašymo pagrįstumo iš dalies atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas vadovavosi CPK 84 straipsniu, kuriame numatyta teismo teisė asmens prašymu, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo iš ieškovės pateikti duomenis apie santaupas arba banko sąskaitose esančias lėšas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santaupų neturi. Lietuvos Respublikoje, taip pat ir Alytaus mieste, yra ne vienas bankas, veikia kredito įstaigos, todėl vieno banko išrašas nebūtų objektyvus įrodymas apie lėšų buvimą ar nebuvimą kredito įstaigose. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, šeima gyvena atsakovo motinai priklausančiame bute. Akivaizdu, jog per 10 santuokos metų neįgytas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruojamas turtas, vertingas kilnojamasis turtas, nes tam nepakako lėšų.

7.3. Atmestinas teismo argumentas, jog ieškovės sprendimas naudotis advokato pagalba, o ne valstybės garantuojama teisine pagalba, paneigia ieškovės sunkią materialinę padėtį. Teismui nepateiktas ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti kvitas, todėl nėra pagrindo vertinti paslaugų apmokėjimą.

7.4.Teismų praktikoje pasisakoma, kad žyminis mokestis, būdamas prevencine ir drausminamąja priemone, kartu yra ir tam tikra kliūtimi kreiptis į teismą. Tam, kad šis ribojimas nepažeistų asmens teisės į teisminę gynybą, teismui numatytos galimybės iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą. Procesinių teisės normų tikslas – kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą ir tais atvejais, kai jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tai reiškia, kad negalėjimas sumokėti žyminio mokesčio negali suvaržyti teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus, t. y. turi būti sudaryta galimybė ginti pažeistą teisę. Ieškovė sumokėjo didžiąją dalį mokėtino žyminio mokesčio ir prašo atleisti nuo likusios dalies arba atidėti sumokėjimą, nepiktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis. Prasidėjus naujiems mokslo metams, kai nepilnametė dukra K. eis į ketvirtąją klasę, ieškovė patirs papildomas išlaidas. Esant ieškinyje nurodytoms aplinkybėms dėl atsakovo elgesio, ieškovė negali tikėtis atsakovo pagalbos.

7.5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tai įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04). Analogiška Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija, aiškinant aktualią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo.

7.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip ieškinio trūkumą nurodė aplinkybę, kad ieškovė nepateikė santuokos liudijimo originalo. Ieškinys teismui pateiktas per EPP sistemą, ieškinio priedai pateikti nuskenuoti. Ieškovei žinoma pareiga pateikti teismui santuokos liudijimo originalą. Šis dokumentas teismui bus pateiktas parengiamojo arba teismo posėdžio metu.

7.10. Skundžiamoje nutartyje nurodytas įpareigojimas ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, nurodant santuokos akto įrašo panaikinimą, bus įvykdytas pateikiant patikslintą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir netenkintas jos prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos.

9. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, siekdamas visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą turi būti motyvuotas (CPK 178 straipsnis). Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami atidėti ar atleisti nuo didesnės/ mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

10. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad ieškovės už teikto ieškinio reikalavimus žyminio mokesčio suma sudaro 143 Eur. Savo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą ieškovė grindė valstybės įmonės „Regitra“ ir valstybės įmonės Registrų centro duomenimis apie nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturėjimą, pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.

11. Vertindamas ieškovės galimybę sumokėti 143 Eur dydžio žyminį mokestį pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo ją atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, nes ieškovės pateikti duomenys ir nurodytos aplinkybės nėra pakankami pripažinti jos turtinę padėtį sunkia.

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis 2019 m. sausio – birželio mėnesiais viso sudarė 2085,94 Eur, t. y. vidutiniškai po 347,66 Eur per mėnesį. Pabrėžtina, jog asmens turtinę padėtį apibūdina ne tik atitinkamu laikotarpiu jo gautas darbo užmokestis, bet ir kiti ją apibūdinantys rodikliai, kuriuos pagrįsti gali nekilnojamojo turto registro, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Apeliantės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji neturi nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, tačiau ieškovė nepateikė duomenų apie kitų rūšių gaunamas pajamas (socialines išmokas, atsakovo prisidėjimą prie vaikų išlaikymo ir pan.), turimas santaupas bankuose ar kitose kredito įstaigose. CPK 83 straipsnio 3 dalis įpareigoja tokį prašymą teikiantį asmenį pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Šios pareigos ji neįvykdė. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyta turtinė padėtis leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie jos nepajėgumą visą žyminį mokestį sumokėti iš karto, paduodant ieškinį.

13. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutartyje išvardinti turtinės padėties rodikliai leidžia spręsti apie apeliantės ir jos nepilnamečių vaikų galimybę pragyventi (patenkinti įprastinius kasdienius būtinus poreikius), o ne apie pakankamumą piniginių lėšų, iš kurių ji, kreipdamasi į teismą, galėtų sumokėti visą žyminį mokestį. Nors nesumokėto 43 Eur žyminio mokesčio suma objektyviai nėra labai didelė finansinė našta, įstatymų negalima taikyti pernelyg formaliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą, kad ji augina du nepilnamečius vaikus, kad ieškinys pareikštas prieš pradžią mokslo metų, įprastai pareikalaujančių didesnių finansinių sąnaudų, kad į teismą kreipiamasi dėl nepavykusios santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teismo reikalavimas visą žyminį mokestį sumokėti iš karto vertintinas kaip neatitinkantis protingumo bei teisingumo, proceso ekonomiškumo principų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistavo pagrindas atidėti likusio žyminio mokesčio dalį (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CPK 84 straipsnio 3 dalis). Tai, kad ieškovė naudojasi privataus advokato pagalba, nurodytų išvadų nepaneigia – šioje bylos proceso stadijoje nėra duomenų apie advokato pagalbos išlaidų dydį. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir žyminio mokesčio atidėjimo institutai yra savarankiški. Nors sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą gali būti atsižvelgiama į duomenis apie asmens pasirinktą atstovavimo būdą, šiuo atveju tai nėra kriterijus, rodantis gerą ieškovės gerą finansinę padėtį. Be to, teismas nėra institucija, vertinanti, ar asmuo atitinka įstatyme numatytas sąlygas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

15. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas pateikti santuokos liudijimo originalą.

16. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis), arba, ieškinį priėmus, jis paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, apibrėžia CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

17. Ieškovė ieškinį teismui teikė naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), kartu su kitais pridedamais dokumentai pateikė santuokos liudijimo kopiją, todėl ieškinio priėmimo stadijoje nustatytas pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti santuokos liudijimo originalą yra perteklinis, ribojantis galimybę inicijuoti procesą elektroniniu būdu. Tokia išvada darytina dėl to, kad, ieškinį teikiant per LITEKO VEP posistemį (elektroniniu būdu), pateikti dokumentų originalus nėra galimybės. CPK 382 straipsnio 8 punkte nustatytas įpareigojimas gali būti realizuojamas santuokos liudijimo originalą pateikiant vėliau, t. y. jau iškėlus civilinę bylą.

18. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę patikslinti reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Apeliantė šio trūkumo nekvestionavo, atskirajame skunde nurodė, kad patikslins ieškinio reikalavimus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 7 d. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo patikslino reikalavimą pagal skundžiamoje nutartyje nurodytą įpareigojimą.

19. Remiantis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, tačiau nepagrįstai neatidėjo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir netinkamai pritaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto normas. Dėl to pakeistina nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, šį prašymą patenkinant ir panaikinant nutarties dalį, kuria nustatytas ieškinio trūkumas įpareigojant pateikti santuokos liudijimo originalą. Ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį pakeisti – iki teismo sprendimo priėmimo atidėti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, pareiškiant ieškinį atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį dėl ieškinio trūkumo (santuokos liudijimo originalo pateikimo) panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė