- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1118-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė
- Atsakovas
- I. A.
- Ieškovas
- AB „Rytų skirstomieji tinklai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei I. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės I. A. 16 064,82 Lt žalai atlyginti, 98,85 Lt už skaitiklio remonto išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2006-11-14 patikrinus atsakovei nuosavybės teise priklausančio namo elektros skaitikl, buvo nustatyta, kad falsifikuotos skaitiklio gaubto plombuojamuosius varžtelius dengiančios valstybinės metrologinės patikros plombos, o žinybinė plomba mechaniškai pažeista. Ieškovas surašė neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą ir nustatė pažeidimus. Vadovaudamasis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis 2005 m. spalio 7 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350, ieškovas paskaičiavo suvartotos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo 2003-11-14 iki 2006-11-14 pagal akto surašymo metu surastų prietaisų galias, įvertinant pagal atsiskaitymo knygelę sumokėtus pinigus.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji yra sumokėjusi 98,85 Lt už skaitiklio keitimą ir remontą, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas. Nurodo, jog civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas ir vien ieškovo darbuotojų surašytas Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas neturėtų būti laikomas pakankamu įrodymu pažeidimui konstatuoti. Pažymėjo, jog nebuvo atlikta elektros apskaitos prietaisų nepriklausoma ekspertizė, kuri įrodytų, jog plombos iš tikrųjų buvo falsifikuotos ir mechaniškai pažeistos. Pažymėjo, kad elektros energijos apskaitos prietaisai yra įrengti visiems prieinamoje teritorijoje, be to, skydinė yra rakinama praktiškai visiems suinteresuotiems asmenims prieinamu paprastu trikampiu raktu ir tai daroma paties ieškovo nurodymu, todėl atsakovė niekaip negalėjo užtikrinti ne jos teritorijoje esančių elektros energijos apskaitos prietaisų saugumo ir atitinkamai neturėtų būti laikoma kalta dėl ieškovo konstatuoto skaitiklio plombų pažeidimo. Teigia, jog 2006-11-14 patikrinimu buvo tik nustatyta, kad elektros vartotojas nėra laiku sumokėjęs už faktiškai laiku suvartotą elektros energiją. Mano, jog nepagrįstai buvo atliktas elektros energijos suvartojimo paskaičiavimas už trejus metus. Nurodo, jog Taisyklių 97.4 punkte nurodoma, kad radus vartotojui tiekiamai elektros energijai apskaityti įrengtą elektros apskaitos prietaisą sugadintą taip, kad gedimas matomas suvartotos elektros energijos kiekis perskaičiuojamas per laikotarpį nuo operatoriaus atstovo dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip vieneri metai. Nurodė, jog vartotojas atsako už vidaus tinklų apsaugą, o ieškovas atsako už įvykius elektros spintoje, tai sudaro galimybę saugoti uždarytus tipiniu raktu užrakintus skaitiklius. Pažymėjo, kad sąskaita, kurią reikalaujama apmokėti, buvo pateikta B. P., todėl atsakovė neturi pagrindo apmokėti priskaičiuotą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 98,85 Lt priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukė, priteisė ieškonui iš atsakovės 16 064,82 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-07-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, jog šalys, sudarydamos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, norėdamos pakeisti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau Taisyklės) 62 p. numatytą nuostatą, turėjo dėl jos atskirai ir aiškiai susitarti. Byloje tokio susitarimo nebuvo, todėl nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartimi atsakovė neprisiėmė atsakomybės už elektros skaitiklio ir įvadinio apskaitos skydo plombas. Pažymėjo, jog atsakovei yra privaloma Taisyklių 62 p. numatyta nuostata, kad už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai. Atmetė atsakovės argumentus, jog ji negali būti atsakinga už įvadinio apskaitos skydo ir elektros skaitiklio plombų apsaugą, už elektros apskaitos prietaisų apsauga, kadangi šie įrengti tvoroje. Nurodė, jog plombos ant elektros apskaitos prietaisų ir elektros apskaitos schemų elementų srovinių dalių įrengiamos neteisėto elektros energijos vartojimo prevencijai, todėl už šių plombų saugumą turi būti atsakingos abi sutarties šalys – tiek ieškovas, tiek atsakovas. Pažymėjo, kad ant elektros apskaitos prietaiso skaitiklio yra dedamos gamintojos ir metrologinę patikrą atliekančios įstaigos plombos, kurių neturi teisės nuimti ir keisti nei ieškovas, nei atsakovė, o būtent šios plombos buvo suklastotos bei viena jų pažeista. Pabrėžė, jog atliktos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad švininės plombos buvo falsifikuotos, plastikinis užraktas taip pat buvo pažeistas. Taip pat nustatyta, kad pateikto elektros energijos apskaitos skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo priverstinai persukami pašaliniu įrankiu. Teismas nurodė, jog atsakovės pateiktose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse nustatytos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės negali būti precedentu šioje byloje, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Atkreipė dėmesį, jog ant įvadinio apskaitos skydo plombų yra numeris „VET 149/04 V“, tai reiškia, kad plomba turėjo būti uždėta 2004 m., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2004 m. skaitiklis nebuvo tikrinamas ir įvadinio apskaitos skydo plombos negalėjo būti keičiamos. Nustatė, kad prieš pažeidimo nustatymą 2006-11-14 atsakovės skaitiklis nebuvo tikrinamas, tik 2003-09-24 buvo keičiamas pavogtas įvadinis automatas ir įvadinis apskaitos skydas užplombuotas plomba. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad ši aplinkybė nepašalino atsakovės kaltės dėl plombų falsifikavimo ir pažeidimo. Teismas nurodė, jog atsakovės kaltę dėl skaitiklio plombų pažeidimo, ir poveikio skaičiavimo būgnų mechanizmui taip pat patvirtino ir tai, kad iki Neapskaitinio elektros energijos suvartojimo akto surašymo atsakovė už elektrą atsiskaitydavo nereguliariai ir neapmokėdavo visos suvartotos elektros energijos, tai taip pat trukdė nustatyti elektros energijos suvartojimo kiekius iki akto surašymo ir po akto surašymo. Teismas, vadovaudamasis Elektros energijos ir tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4. papunkčio 3 pastraipa, nurodė, jog nors plombų falsifikavimas, jų pažeidimas, skaitiklio kiti pažeidimai objektyviai buvo matomi, tačiau jie laikytini slapto pobūdžio pažeidimais, kadangi jiems konstatuoti buvo reikalingos specialios žinios. Pažymėjo, kad atsakovė taip pat nurodė, jog plombų pažeidimai nėra nustatyti specialistų ir teismo posėdžio metu prašė atlikti ekspertizę. Tai irgi patvirtino tai, kad pažeidimai slapto pobūdžio. Teismas nurodė, jog ieškovas pagrįstai elektros energijos vartojimo nuostolius paskaičiavo už laikotarpį nuo 2003-11-14 iki 2006-11-14, taip pat pagrįstai jį paskaičiavo pasirinktu būdu, t.y. pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę, numatytą Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 1 priede. Nurodė, jog Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatytos atsakomybės už neteisėtą elektros energijos vartojimą paskirtis yra ne tik atlyginti elektros energijos tiekėjui realiai padarytą žalą, bet ir atsakomybės taikymas žalą padariusiam asmeniui, t.y. kartu tai yra ir baudinio pobūdžio sankcija, įtvirtinta teisės akte.
Šalies argumentai
Atsakovė I. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimą, ieškinį atmesti, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Mano, jog teismo sprendime neteisingai išaiškinta elektros apskaitos prietaisų, įrangos bei plombų saugojimo pareiga. Nurodo, jog ginčo metu galiojusių Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 62 p. nuostata yra dispozityvinė nuostata, leidžianti šalims susitarti ir kitaip, tai kaltės prezumpcija nėra absoliuti. Nurodo, jog ieškovo ir atsakovės sudarytos 2002-09-12 elektros energijos pirkimo- pardavimo sutarties ir jos priedo sutartos sąlygos yra nestandartinės, individualiai aptartos sąlygos, todėl joms turėtų būti teikiama pirmenybė pagal LR CK. Minėtomis sąlygomis buvo sutarta, jog tiekėjo nuosavybėje įvadinė apskaitos spinta. Vilniaus elektros tinklų atsakomybės ribų akte nurodyta, kad ieškovui priklauso atramos ant atvado galų iš skaitiklio, o vartotojo nuosavybėje lieka tik vidaus elektros tinklai. Iš elektros įrenginio schemos matyti, kad Vilniaus elektros tinklams tenka atsakomybė už atvadą į elektros apskaitos spintą ir automatinį jungiklį su elektros apskaitos prietaisu. Nors sutarties 5.5. punkte nustatyta, kad vartotojas įsipareigoja užtikrinti atvado elektros įrenginių, elektros energijos apskaitos įrenginių, plombų priežiūrą, tačiau pastaroji sąlyga yra standartinė, iš anksto parengta nederinant su kita šalimi. Taip pat pažymėjo, jog įpareigojimas prisiimti atsakomybę už elektros apskaitos prietaisus, esančius kiekvienam prieinamoje vietoje, peržengtų protingumo reikalavimus. Pabrėžia, jog teismų praktikoje situacijos, kai esant pažeistoms elektros energijos apskaitos skaitiklio plomboms, o įvadinio elektros apskaitos skydo plombos yra originalios ir nepažeistos, vertinamos atsakovo naudai, kadangi tokia situacija rodo, jog elektros apskaitos skaitiklių apsauginės plombos buvo pažeistos iki jų patalpinimo elektros apskaitos spintoje. Mano, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika, kadangi nurodyti faktinių bylų aplinkybių skirtumai nebuvo esminiai. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovės dėl skaitiklio plombų pažeidimo ir poveikio į skaičiavimo būgnų mechanizmą patvirtino nereguliarus atsiskaitymas už elektros energiją iki 2006-11-14. Pažymėjo, jog atsiskaitymas už sunaudotą elektros energiją vykdomas pagal skaitiklio parodymus. Skaitiklio parodymus periodiškai nurašinėja ieškovo įgalioti darbuotojai, todėl atsiskaitymo reguliarumas ar nereguliarumas neturi jokios įtakos energijos suvartojimui. Nurodo, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pats ieškovas klastojo skaitiklio parodymus, tačiau įrodymai, pažeidžiant LR CPK 270 str. 4 d. 3 p., teismo liko neįvertinti. Pažymi, jog 2008-11-16 Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte buvo užfiksuoti kitokie skaitliukų rodmenys nei buvo pateikti ekspertui. Teigia, jog pasikeitė skaitliukų rodmenys po jų nuėmimo iki patekimo pas teismo ekspertus. Minėtos aplinkybės rodo, kad pats ieškovas ėmėsi priemonių pakeisti rodmenų parodymus. Mano, jog nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį, ilgesnį kaip nuo 2006-09-24 iki 2006-11-16. Pažymi, kad nuo 2003-09-24 ieškovas nevykdė savo įsakyme nustatytos pareigos laiku tikrinti elektros apskaitos prietaisų techninę būklę, tokiu būdu reikalauti už 3 metus žalos atlyginimo, t.y. už laikotarpį nuo 2003-11-16 iki 2006-11-16 nėra teisiškai korektiška, nes jeigu ieškovas būtų vykdęs savo paties prisiimtus teisės aktus, pažeidimus (jeigu tokie buvo) būtų nustatęs anksčiau. Nesutinka, kad elektros apskaitos prietaisų pažeidimas buvo slapto pobūdžio ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 p. 3 p. pritaikyta nepagrįstai. Sprendime esantis teiginys, kad tik specialiai pakreipus skaitiklį matyti įbrėžimai ant skaitiklio paso, neduoda pagrindo teigti, kad įbrėžimai yra slapto pobūdžio. Mano, jog sprendimo argumentai, kad atsakovė prašė atlikti teismo ekspertizę, motyvuodama tuo, kad plombų pažeidimai nėra nustatyti specialistų, ir tai esą patvirtina plombų pažeidimo slaptą pobūdį, yra neteisingi. Prašymas atlikti ekspertizę negali patvirtinti nei slapto, nei kitokio plombų pažeidimo pobūdžio. Apeliantė teigia, kad jei ir buvo pažeidimai, tai jie nebuvo slapto pobūdžio, taip pat, kad buvo eilė pagrindų mažinti žalos apskaičiavimą. Pažymi, kad teismas, motyvuodamas savo sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-379/2001, kadangi teismo pateiktas precedentas neatitiko dabartinių teisinio reguliavimo realijų, be to, teismo cituoto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedento faktinė fabula yra skirtinga nei išnagrinėtoje civilinėje byloje. Atkreipia dėmesį, jog 16 064,82 Lt žalos atlyginimo ieškovas iš apeliantės nereikalavo, todėl tenkinti ieškinio nebuvo teisinio pagrindo. Ieškovas ginčo sumą reikalavo sumokėti atsakovės atstovą B. P., kuriam išrašė atitinkamą sąskaitą, tačiau apeliantei jokios sąskaitos neišrašė ir nepateikė.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog atsakovė, sudarydama su ieškovu sutartį, sutartinių įsipareigojimų nevykdė, tai patvirtino byloje esantys įrodymai – aktai, ekspertizės, užduotys. Nesutinka su atsakovės argumentu, jog ji negali prisiimti atsakomybę už elektros apskaitos prietaisus, esančius visiems prieinamoje vietoje. Pažymi, jog elektros skaitiklio įrengimo vieta atitinka LR Statybos ir urbanistikos ministerijos bei Ūkio ministerijos 1997 m. balandžio mėn. įsakymu patvirtintų Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinųjų taisyklių 5.8.2 p. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad jai preziumuojamą kaltę padarė kiti žmonės. Taip pat atsakovės nesąžiningumą įrodo tai, jog po akto surašymo atsakovės gyvenamajame name žymiai padidėjo elektros energijos sunaudojimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino tarp šalių sudarytą sutartį bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 62 p. ir nepagrįstai pripažino, kad atsakovė yra atsakinga už elektros apskaitos prietaisų bei visų plombų apsaugą. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus, kadangi jie yra nepagrįsti. Pagal tarp šalių sudarytos 2002-09-12 elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties (I t., b.l.81-84) sąlygas atsakovė įsipareigojo užtikrinti atvado elektros įrenginių, elektros energijos apskaitos prietaisų bei kitų apskaitoje naudojamų elektros įrenginių, prietaisų plombų saugumą bei priežiūrą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 62 p. numato dispozityvinę teisės normą ir šalys gali susitarti kitaip nei numato minėta norma, tačiau toks susitarimas tarp šalių turi būti įformintas įstatymų nustatyta tvarka, aptariant tai sutartyje. Nagrinėjamu atveju sutartyje, kaip jau minėta, būtent atsakovei nustatyta pareiga užtikrinti atvado elektros įrenginių, elektros energijos apskaitos prietaisų bei kitų apskaitoje naudojamų elektros įrenginių, prietaisų plombų saugumą bei priežiūrą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šalys buvo susitarę kitaip, o prie minėtos tarp šalių sudarytos sutarties 1 priedas negali būti pripažįstamas minėtų taisyklių 62 p. numatytos atsakomybės pakeitimu, nes šis priedas nustatė šalims elektros tinklo nuosavybės ir eksploatavimo ribas, tačiau nepanaikino sutartimi numatytos atsakovės pareigos. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino tarp šalių sudarytą sutartį ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 62 p. nuostatas. Todėl pagal bendrą taisyklę, nustačius elektros skaitiklio, įvadinės spintos plombų pažeidimus, atsakovės kaltė preziumuojama, tačiau atsakovė gali savo kaltę paneiginėti kitais įrodymais.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei priklausančiame name, esančiame Kaminkelio g.5A, Vilniuje, patikrinimo metu 2006-11-14 buvo surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas (I t., b.l.8, 15-17), nes ieškovo darbuotojai nustatė, kad plombos ant elektros skaitiklio gaubto falsifikuotos, o žinybinė plomba mechaniškai pažeista, ant elektros skaitiklio paso matomi įbrėžimai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad elektros skaitiklis, kurio apsauginės plombos buvo pažeistos, buvo patalpintas įvadinėje elektros apskaitos spintoje. Ši spinta buvo užplombuota, kaip to reikalauja Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 59 punktas. Iš Lietuvos Teismo ekspertizės centro eksperto surašyto ekspertizės akto (II t., b.l.128-139) matyti, kad įvadinio elektros apskaitos skydo plombos „VET 149/04 V“ buvo užspaustos ieškovo pateiktais tyrimui puansonais, ši plomba nebuvo pažeista ar suklastota.
Pasiekti spintoje buvusį elektros skaitiklį, nepažeidus įvadinės elektros apskaitos spintos apsauginių plombų, fiziškai neįmanoma. Tai bylos nagrinėjimo metu pripažino ir ieškovas. Ši aplinkybė įrodo, kad elektros skaitiklio plombos buvo pažeistos prieš tai, kai buvo užplombuota įvadinė elektros apskaitos spinta. Byloje nėra duomenų, kad sumontuojant atsakovei skaitiklį, dalyvavo ji ar jos atstovas (I t., b.l.74), pagal bylos duomenis 2003 metais iš įvadinės apskaitos spintos buvo pavogtas įvadinis automatas, dėl ko jis buvo keičiamas ir buvo plombuojama įvadinė spinta (I t., b.l.79). Plombuodami įvadinę apskaitos spintą, ieškovo darbuotojai turėjo apžiūrėti elektros skaitiklį, tačiau plombų ar skaitiklio pažeidimų jie neužfiksavo, o vėliau atsakovė neturėjo fizinės galimybės pasiekti elektros skaitiklį. Keičiant plombą 2004 metas, taip pat nebuvo pastebėti elektros skaitiklio ir gaubto plombų pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas išvadą, jog elektros energijos apskaitos skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo priverstinai persukami pašaliniu įrankiu, padarė pagal skaitiklio skaičiavimo mechanizmo būgnų ir dantračių dantukų paviršių įbrėžimus, įspaudimus ar plastiko nugremžimus, o vien šis faktas, nepatvirtinus jo kitiems įrodymams, nepakankamas įrodyti, kad atsakovė persukinėjo skaitiklį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tokios kategorijos bylose skaitiklio plombų pažeidimo ar suklastojimo faktas preziumuoja elektros vartotojo kaltę, tačiau elektros vartotojas gali paneigti šią prezumpciją kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą precedentą civilinėje byloje Nr.3K-3-348/2009, nes minimoje byloje buvo konstatuota, kad buvo suklastotos ir pažeistos ne tik elektros skaitiklio, bet ir įvadinės spintos plombos, o nagrinėjamoje byloje situacija kitokia, nes įvadinės spintos plomba nėra pažeista ar suklastota. Įvadinė spinta plomba „VET 149/04 V“ buvo užplombuota ieškovui priklausančiais puansonais, yra originali, todėl aplinkybė, kad nėra užduoties tokiam plombavimui, neturi reikšmės bylai. Ieškovas teigdamas, kad atsakovė, susitarusi su ieškovo darbuotoju, galėjo pakeisti 2003 m. uždėtą plombą, turėjo tai įrodyti, tačiau neįrodė. Atsakovė negali būti atsakinga už ieškovo vidaus dokumentų tinkamą saugojimą ir surašymą ir todėl tokios užduoties nebuvimas byloje negali perkelti ant atsakovės įrodinėjimo pareigos, kad 2004 metais plomba buvo keičiama ieškovo. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą (LR CPK 178 str., 329 str. 1 d.), dėl ko neteisingai nustatė faktinės aplinkybes byloje (LR CPK 185 str.). Kadangi atsakovė fiziškai negalėjo patekti į įvadinę spintą, nepažeidusi įvadinės spintos plombos, todėl ji fiziškai negalėjo pažeisti elektros skaitiklio plombas ir paveikti skaitiklį. Šios aplinkybės paneigia atsakovės kaltę. Atsakovės naudai aiškintinas ir tas neatitikimas, kad patikrinimo 2006-11-14 metu nuimant skaitiklį užfiksuoti jo rodmenys (dienos 13850 kWh ir nakties 02571 kWh) skiriasi nuo eksperto užfiksuotų šio skaitiklio rodmenų (dienos 13849,8 kWh ir nakties 02571,9 kWh), nes dienos rodmenys pateikimo ekspertui metu yra mažesni. Ieškovo atstovo argumentas, kad ieškovo darbuotojai 2006-11-14 akte rodmenis suapvalino iki sveikų skaičių, atmestinas, nes byloje liudytojais apklausti ieškovo darbuotojai A. Š. ir R. M. (II t., b.l.186-187) nurodė, kad nurašant rodmenys, į aktą įrašomi tik sveiki skaitmenys, po „kablelio“ skaičiai nerašomi, ką patvirtino nakties rodmenų 2006-11-14 akte užfiksavimas. Ši aplinkybė kaip žmogiškoji klaida negali būti vertinama, kadangi ji turi esminę reikšmę nagrinėjamam ginčui ir ekspertizės išvadai.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė pažeidė elektros skaitiklį ir jį persuko arba žinojo ar galėjo žinoti apie tokius pažeidimus, ar suklastojo skaitiklio plombas. Elektros skaitiklio gaubto plombų pažeidimai ir skaičiavimo mechanizmo pažeidimai pro įvadinės spintos langelį atsakovei galėjo būti nematomi. Duomenų, kad elektros skaitiklis neteisingai skaičiuotų suvartojamą elektros energiją ar kad jis neveikia, byloje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė yra kalta dėl elektros skaitiklio plombų suklastojimo ir pažeidimo, yra neteisinga, atsakovės neteisėti veiksmai byloje nebuvo įrodyti, savo kaltę ji paneigė (LR CK 6.248 str., 6.246 str.). Atsakovei pakako pateikti įrodymus, paneigiančius jos kaltę, tačiau ji neprivalėjo įrodinėti kitų asmenų kaltės, kaip kad teigia ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą. Atitinkamai, nesant atsakovės kaltės, ieškovas nepagrįstai atsakovei perskaičiavo suvartotą elektros energiją už 3 metų laikotarpį nuo 2003-11-14 iki 2006-11-14, o pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo ir nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 16064,82 Lt. Tai, kad atsakovė už elektros energiją mokėjo nereguliariai, negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia jos tariamai neteisėtą elektros energijos vartojimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (LR CK 6.248 str., 6.246 str.), neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, dėl ko netinkamai įvertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir atitinkamai buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, naikinamas ir šioje dalyje ieškovo ieškinys atmetamas (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.). Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, atmetus ieškinį dėl aukščiau nurodytų motyvų, teisinės reikšmės ginčui nebeturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atmetus ieškovo ieškinį, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (LR CPK 93 str. 4 d.). Atmetus ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str.), o procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidos, sudarančios 20,60 Lt, priteisiamos valstybei iš ieškovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Atsakovei iš ieškovo priteistinos jos patirtos ekspertizės išlaidos – 1238,49 Lt (II t., b.l.125-126) (LR CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str.). Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovo jai priteistina 482 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str.), taip pat iš ieškovo valstybei priteistina 9,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija
n usprendžia:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ iš atsakovės I. A. priteista 16064,82 Lt žalos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteistos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir valstybei, panaikinti ir šioje dalyje ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atmesti.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 1720,49 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt litų 49 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. A. ir 30,55 Lt (trisdešimt litų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.